Naujausios
Apleistas kampelis virto gražiausia sodyba
Kuršėnų kampelis, kuris dar maždaug prieš dešimtmetį buvo apleistas ir kuriame stūksojo sena trobelė, dabar tapo gražiausia miesto sodyba. Jos šeimininkai ją puoselėja, nenuleidžia rankų.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Viskas kruopščiai suderinta
Atrodo, kad sodyboje žalumynų, gėlių yra tik tiek, kiek būtinai reikia, kad atrodytų gražiai. Ir gėlių spalvos kruopščiai suderintos. Ir grožio salelės – kitur jos tartum nerastų vietos.
Patvoryje – nedidukės tujos. Rena Plečkauskienė ir dabar geru žodžiu mini Šiaulių turgavietėje jas pardavusį mažeikietį prekiautoją. Išgirdęs, kad iš tujų ketinama sodinti gyvatvorę, dėjo ant grindinio vieną prie kitos, kad jos būtų vienodo aukščio.
„Turbūt nėra kito tokio Kuršėnuose, kuris laistytų tujas. O aš laistau“, – sako Romaldas Plečkauskas. Joms trūksta drėgmės. Ir nulijus po šakų gumulu būna sausa.
Ruošiamasi tujas ir apkirpti. Kad būtų dar gražesnės. Ponas Romaldas mano, kad jas reikėjo karpyti dar tada, kai pradėjo augti. Antrus metus jas lyginąs. Dabar daugiau ką nors padaryti – jau vėlu.
O kam gali nepatikti čia augančios rožės?.. Taip pat neaukštos. Plečkauskai yra auginę ir vijoklinių, bet jos nepatikusios.
Žvilgsnį traukia keistokos formos, susisukęs šermukšnis.
R. Plečkauskas sako, kad jam gražiausias iš sodybos augalų – riešutmedis.
Raganė jau grasina pasiekti namo stogą. Ji – nemaža, nelengva, o palijus, nuo drėgmės dar labiau pasunkėja. Anksčiau šį augalą prilaikė medinis rėmelis. Šeimininkas su žentu padarė metalinius rėmus. Tegul tik veši.
Augalų – įvairiausių, bet ne per daug. Ir kiekvienas – tartum jam skirtoje vietoje.
Trūksta vietos
Plečkauskų sodybą pripažinus Kuršėnų miesto gražiausia, aplinkos konkurso nugalėtojams tarp kitų prizų įteiktas ir gražus augalas. Sodybos šeimininkai suka galvą, kur jam rasti vietos, nes jo tartum nebėra kur sodinti.
Bet, atrodo, Plečkauskai su tokia dilema susiduria anaiptol ne pirmą kartą. Tai vienas, tai kitas krūmelis prie kitų lyg ir nebetinka, bet gaila išmesti. Jam atsiranda kita vieta. „Taip ir žaidžiam. Kasinėjam“, – sako R. Plečkauskienė.
Norėtųsi, kad sodyboje dar būtų koks nors lapuotis, bet kur jį dėti? Apeinama visa teritorija, nesėkmingai ieškant jam vietos. Juk ir taip kiek medelių išmesta – nebetinka. O juk neiti į turgų buvo tapę savotiška liga. Kiek prastoviniuota prie želdinių pardavėjų...
Rūpinantis sodybos grožiu, darbo daug. Kiek žolynėlis ir grakštusis vingiuotas takelis keliais dildyti. Darbuotasi rankomis.
R. Plečkauskienės teigimu, augalus yra apnikusios bjaurios, gajos piktžolės, kurių nėra kaip atsikratyti. Jų matanti ir Šiaulių turguje, atvežtų drauge su augalais. „Nebetikrina niekas, nebesirūpina, nekreipia dėmesio. Neturėtų suteikti teisę tokius užkrėstus augalus įvežti į Lietuvą“, – mano kuršėniškė.
Taip ir darbuojamasi. Viename kampe pabaigė – kitas kampas jau laukia rankų. Priartėjus nustatytajai dienai žaliųjų atliekų konteineriui išvežti, šios į jį jau nebesutelpa.
Taip, malonu, kai sukurtas jų grožis, tvarka sodyboje yra pagiriami. Ne kartą po miesto švenčių pažįstami pranešdavo, kad jų sodyba būdavo geru žodžiu minima. Plečkauskai saugo pirmąjį apdovanojimą, už puoselėjamą grožį pelnytą 2007 metais. O jie net nepagalvodavę, kad jų triūsas savoje sodyboje gali būti kieno nors pastebėtas.
Stūksojo senas namelis
Dar prieš 10-12 metų šis miesto kampelis buvo labai apleistas. Čia stūksojo senas namelis, kuriame gyveno seneliai, vėliau – iš Sibiro tremties grįžę giminaičiai.
Sodyboje lapojo keturios senos obelys, ją supo vielos tvora.
Kai namelis liko be gyventojų, daugiabutyje gyvenusi R. Plečkauskienė panoro čia turėti daržą. Ir kad būtų kur nusiprausti.
Plečkauskai pasikvietė meistrą ir paklausė, ką būtų galima padaryti iš šio namelio. Meistras atsakė: „Padegti“.
Šeimininkai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Palaipsniui ėmė tvarkytis. Darbo buvo labai daug.
„Malonu dabar. Atsikeli rytą ir žiūri: gal vėjas kokią roželę nulaužė, gal reikia ką pririšti... Taip ir praeina diena“, – sako ir dabar daug sodybos tvarkymo, puošimo planų turinti ponia Rena.
Autoriaus nuotr.
ŠEIMININKAI: Romaldo ir Renos Plečkauskų sodyba šiemet pripažinta gražiausia Kuršėnuose.
PATVORYS: Sodybos pakraščiuose – daug tujų.
KAMPELIS: Kiekvienas augalas, atrodytų, pasodintas specialiai jam skirtoje vietoje.
KŪRYBA: Kiekvienas sodybos kampelis kuo nors įdomus.