
Naujausios
Biokuro pirkimus – aukštyn kojom?
Artėjant šildymo sezonui UAB „Radviliškio šiluma“ vadovai ėmė kalbėti apie šiųmetę problemą – kaip ant mielių kylančias biokuro kainas, kurios, artėjant žiemai, gali dar labiau augti.
Šilumos gamintojai įsitikinę, jog situacija galėtų būti kitokia, jei biokuro pirkimo procedūros būtų organizuojamos kitaip.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Sąlygas diktuoja biokuro biržos
Savivaldybėje surengtame pasitarime UAB „Radviliškio šiluma“ gamybos skyriaus viršininko pavaduotojas Vitalijus Digrevičius pateikė pavyzdį apie vieną iš pastarųjų biokuro pirkimų biržoje.
Pasak jo, norėta nusipirkti 720 tne (tona naftos ekvivalentu) skirtingų rūšių medienos skiedrų, tačiau pavyko nupirkti kelis kartus mažiau, nors ir buvo pasiūlyta pakankamai gera kaina.
Tiesiog biržai siūlytoji kaina pasirodė per maža ir ji radviliškiečiams kuro nepardavė.
Šilumininkų pateiktais duomenimis, šiuo metu bendrovė turi nupirkusi biokuro, kurio pakaktų 1,5 šalto kūrenimo mėnesio. Nuo 2016 metų visą biokurą galima pirkti tik per biržą.
Bendrovės direktoriaus Prano Mickaičio teigimu, pirkimus biržoje reikėtų apversti aukštyn kojom, kad tiekėjai pasiūlytų galutinę kainą, o šilumos gamintojai galvotų – pirkti ar ne. Tuomet šilumos gamintojai būtų pirkėjai, o ne beteisiai proceso dalyviai.
„Tuomet būtų taip: tarkim, birža pasiūlo kainą 240, o mes neperkam už tiek. Neperka ir Pakruojis. Tada jie siūlo už 220. Tada atsivertų keliai mažesnei šildymo kainai“.
Pasak P. Mickaičio, atsiradus konkurencijai, atsirastų galimybių biokuro nusipirkti už mažesnę kainą, o kol kas sukurtasis sindikatas veikia ne gamintojų naudai ir tik diktuoja gamintojams visas sąlygas.
Biokuro rinka – privačiose rankose
„Niekur Europoje nėra biokuro biržų. Šiandien aš nebijau kalbėti: kam buvo sukurta biokuro birža? Viena iš strateginių gamybų yra palikta privačiam sektoriui ir privačiai kainų maržai.
Dujų rinka yra kontroliuojama, naftos – kontroliuojama per akcizus. Kodėl Kainų komisija nekontroliuoja biokuro kainų dedamųjų? Į šį klausimą kol kas niekas neatsakė“, – savo įžvalgomis dalijosi P. Mickaitis.
Anot jo, apie tai mėginta kalbėti Šilumos tiekėjų asociacijoje, tačiau ten mažesnieji gamintojai dažnai lieka neišgirsti.
„Einama tik į vieną pusę – gamintojai pjaunami juodai ir iš visų pusių skriaudžiami“, – neslėpė apmaudo V. Digrevičius.
Jo teigimu, viską mėginama motyvuoti biokuro žaliavos mažėjimu.
„Viskas būtų kitaip, jei apvali mediena būtų apdirbama vietoje, o ne išvežama į užsienį. Tada Lietuvoje liktų apie 50 procentų atraižų, o ne 15, kaip dabar“.
Ieško alternatyvų
Biokuro kainos, pasak šilumos tiekėjų, yra pakilusios maždaug penktadaliu. Jos ypač šoktelėjo šiais metais.
„Anksčiau, pasibaigus šildymo sezonui, biokuras atpigdavo, o šiemet jo kainos liko tokios pat ir netgi už tokias sunkiai galima įsigyti – matyt, laukiama žiemos kainų kilimo“, – sakė P. Mickaitis.
Pasitarime svarstyta – o gal pamėginti nusipirktą medieną smulkinti patiems?
UAB „Radviliškio šiluma“ atstovų teigimu, pabandyti būtų galima, tačiau tai gana rizikinga dėl įvairių priežasčių.
Viena iš jų – neaišku, ar tai apsimokėtų, kadangi reikėtų įsteigti atskirą padalinį, aukcione pirkti medieną, pasirūpinti transportu, pirkti smulkinimo paslaugą. Be to, yra numatytos gana griežtos pirkimo procedūros, kurias pažeidus pirkimo kaštai nebebūtų įtraukti į sąnaudos.
Anot P. Mickaičio, smarkiai augant biokuro kainoms, šilumos tiekėjai pradėjo svarstyti, ar nereikėtų jiems grįžti prie kūrenimo dujomis?
„Ir staiga, vos apie tai prakalbus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos gamintojams (ir tik jiems) dujų kainą pakėlė 31 procentu ir dujos vėl tapo nebepatrauklios“, – realybę dėstė P. Mickaitis.
Šilumos tiekėjai esą yra skatinami katilines pradėti kūrenti atliekomis – kelmais ir panašiai, nes tai neva yra biokuro ateitis. Tačiau tokiai kuro rūšiai, kuri bus ir su žemėmis, pasak P. Mickaičio, nėra pritaikytos jų katilinės ir jų pakuros – susidarys daugiau šlakų, pelenų, išaugs elektros sąnaudos ir kita.
Galima būtų pamėginti katilines kūrenti durpėmis, tačiau ir ši kuro rūšis turi nemažai minusų.
Pasak „Radviliškio šilumos“ atstovų, durpių didelis peleningumas, išvežant pelenus į sąvartyną tektų mokėti didesnį mokestį. Kadangi tai iškastinis kuras, tektų mokėti apyvartinį taršos leidimo mokestį. Be to, atsiradus didesnei durpių paklausai, ko gero, imtų augti ir šio kuro kaina.
Pasitarime nutarta: dėl susidariusios situacijos reikia teikti pretenzijas visais įmanomais būdais – kreiptis į Seimą, asociacijas, kad šilumos gamintojai biokuro pirkimuose galėtų dalyvauti konkurencingai, nes nuo pirkimų priklauso šilumos kaina vartotojams.
O kol kas situacija tokia – šilumos kainoje vis didėja kintamoji jos dalis, kurioje beveik viską sudaro kuro kaina.
Autorės nuotr.
Biokuro kainos rinkoje nuolat kyla. Tai gali gerokai atsiliepti šilumos vartotojams.
UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis: „Biokuro pirkimo procedūras reikia apversti aukštyn kojom“.