Naujausios
Dekoruotas Juzefos pasaulis
Užsukęs į joniškietės Juzefos Šukienės namus patenki tarsi į pasaką: apsupa jos rankomis dekoruoti baldai, virtuvės daiktai, indai, suvenyrai. Pastaruoju metu daugiausia laiko moteris skiria dekupažo ir kitomis technikomis puošdama stiklo lėkštes, prie kurių, norint išgauti gerą rezultatą, tenka praleisti visą savaitę.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Dekoruoti daiktai
Jaukiuose namuose į akis krenta dekoruoti baldai. Virtuvėje tarsi paveikslas ant sienos kabo didžiulė apvali lenta tešlai minkyti. Tolėliau – mėlyna rankšluostinė su ąsotėliais, gėlytėmis, kurių raštus pakartoja kabantis rankšluostis.
Svetainėje dėmesį traukia visokiais vaizdeliais išpuošti buteliai, ornamentika pagyvintos iš mamos paveldėtos kėdės, sena stalinė lempa.
Miegamajame šeimininkė rodo ant žemų spintų sudėtas medines dėžes, šviečiančias žaliais lapais, kurie įsilieja į bendrą šios spalvos tonų ir pustonių gamą užuolaidose, tapetuose, kilimėlyje.
Senas stalas atgimė
Čia ir ponios Juzefos darbo stalas, kuris ilgą laiką nenaudojamas stovėjo „vištinyke“. Kai šeimininkei jo staiga prisireikė, nes nusprendė, kad virtuvėje per maža vietos, buvo dar šalta – žemėje įšalusios ir patrešusios jo kojos traukiant nulūžo. Teko visai jas nupjauti, o likusį stalviršį, kurio galai išsitraukia, tokiu būdu dar padidindami plotą, moteris uždėjo ant miegamojo kambario spintelių.
Tada vyras Romaldas dailiai nuskuto jo viršų, iš stiklo išpjovė padėklą, ant kurio žmona dirba. Bet stalas buvo rudas, vienodas, niūrus ir netiko prie interjero.
Tada šeimininkė sumanė jį dekoruoti. Pirmiausia stalviršį nudažė juodais akriliniais dažais, ant kurių tepė sluoksnį skeldėjančio lako. Tada viršų padengė žalia spalva, o ant jo klijavo paveikslėlius, iškirptus iš dekupažinio popieriaus. Pagaliau lakavo daug kartų, nes medis daug sugeria.
Dabar prie jo prabėga visas moters laisvalaikis.
Nemanė dirbsianti su stiklu
Anksčiau moteris daugiau dekoruodavo medžio gaminius: lentutes produktams pjaustyti, dėželes papuošalams arba vaistams, dukrai Eglei net kraičio skrynią nudažė ir papuošė liaudiška stilistika.
„Niekada nemaniau, kad dirbsiu su stiklu. Atrodė neatsargu, specifinė medžiaga. Bet po truputį išmėginau ir patiko. Dabar dekoruoju beveik vien stiklo lėkštes,“– sako Juzefa Šukienė.
Lėkštes moteris dekoruoja ir iš vienos pusės, ir iš abiejų. Pirmasis būdas – įprastesnis ir paprastesnis.
Jam reikia specialių stiklo klijų ir stiklo dažų bei kontūrinio dažo, lako, dekupažinio arba ryžių popieriaus. Visų šių medžiagų moteris įsigyja specializuotose parduotuvėse.
Pirmiausia iš dekupažo popieriaus iškerpami arba iš ryžių popieriaus, sudrėkinus aplink, išplėšiami norimi paveikslėliai ir klijuojami antroje lėkštės pusėje.
Jei piešinys nelabai ryškus (tokie paprastai būna ryžių popieriaus vaizdeliai), dažome akriliniais dažais. Jie padengiami skeldėjančio lako sluoksniu. Po to vėl eilė dažams.
Moteris dažnai juos maišo, kad būtų įvairių atspalvių, ir dengia tapšnodama kempinėle arba braukdama ja kaip teptuku, tik priešinga kryptimi nei buvo tepamas lakas. Kitaip lakas neskeldės ir fonas neįgaus rašto.
Eksperimentas
Tačiau J. Šukienė kartą sugalvojo paveikslėlius klijuoti ant lėkštės viršaus. Užklijavusi ir paryškinusi kontūrą, suprato, kad nieko gero iš to neišeis, nes likusi permatoma stiklo lėkštės dalis nesukuria fono.
Eksperimentuodama ėmėsi jį dažyti. Pirmiausia iš kitos lėkštės pusės paryškino piešinio spalvas, tada tepė skeldėjantį laką ir dažė akrilo dažais. Po to dėjo dar vieną sluoksnį lako ir tepė sidabrine spalva. Kad lėkštė nepersišviestų, dar tris sluoksnius tepė tamsesnės spalvos. Rezultatas priminė trimačio vaizdo paveikslus.
Dekupažą pasiūlė dukra
„Dukra Eglė gyvena Vilniuje. Beveik tame pačiame kieme šalia namų įsikūrusi dekupažo reikmenų parduotuvytė. Tad dukra mane ir sudomino šiais rankdarbiais. Kai išėjau į pensiją (J. Šukienė dirbo buhaltere Joniškio policijos komisariate – aut. past.), atvežė dekupažo medžiagų ir liepė bandyti. Kartu apklijavome rėmelius. Paskui jau ieškojau savų kūrybinių kelių,“– mena joniškietė.
Paveikslėliai ant akmenukų – buvo patys pirmieji nedrąsūs bandymai. Tačiau juos ir kitą kūrybą moteris gal trejus metus slėpė dėžėje po lova.
Nesislėpti paragino buvusi kolegė
„Kartą nuėjau pas buvusią kolegę Rasa Žukauskaitę į svečius pasiklausyti jos pasakojimo iš kelionės, pasižiūrėti nuotraukų ir nunešiau saldainių, o prie jų pridėjau keletą tapytų amenukų. Ji nustebo, sakė, kur tu pasislėpusi buvai? Reikia kitiems parodyti. Rasa mane ištempė į dienos šviesą,“ – mena gražiadarbė.
Buvusi kolegė atvežė bukletą su rajono visuomeninių organizacijų sąrašu ir liepė rinktis. Juzefa Šukienė pasirinko Pagyvenusių žmonių asociacijos Joniškio skyrių, parašė stojimo prašymą, sumokėjo nario mokestį. Ir...beveik metus nesirodė, nes nedrįso.
Pagaliau ji buvo pakviesta dirbti organizacijos Taryboje, jai skirtos metraštininkės pareigos. Tada moteris nuėjo nešina dovanomis – savo darbeliais.
Netrukus Juzefos puoštos lėkštės, puodeliai, lentutės jau keliavo pas naujus šeimininkus kaip Pagyvenusių žmonių asociacijos dovanos arba prizai.
Praėjusį gruodį gražiadarbė sudalyvavo kasmet Joniškyje organizuojamame kalėdiniame prekymetyje, kur jos kūrybą pastebėjo ir rajono tautodailininkų vadovė Aniceta Krajinienė.
Birželį Reibinių kaimo (Joniškio rajonas) Mato Slančiausko muziejinėje sodyboje vykusioje mugėje joniškietė susipažino su panevėžiete menininke Andromeda Blaževičiūte, kuri gerai įvertino jos dekupažo techniką ir net pasiūlė: jei Joniškis jūsų darbų neįvertins, vežkite į Panevėžį.
„Toji moteris man davė naudingų patarimų. Pasiūlė lėkštėms padaryti vielos kilpeles, kad jas būtų galima ne tik ant stalo dėti, bet ir pakabinti ant sienos kaip papuošalą,“ – pasakoja J. Šukienė.
Atsirado pasekėjų
Joniškietė, pasirodžiusi vos keliose mugėse, jau sulaukė ir norinčių mokytis.
„Pamokysiu, jeigu jos neišsigąs, nes reikia daug kantrybės ir nemažai kainuoja. Iš parduotuvės grįžtu su keliais stiklo dažų flakonėliais, pluošteliu dekoravimo popieriaus, ir 200 litų jau nėra,“ – atvirauja moteris.
Daugumą savo darbų ji išdovanoja, nes jaučia malonumą bendraudama su žmonėmis. Kai kurie kūriniai jau iškeliavo į užsienį. Ir dabar baigia dekoruoti lėkštę, kuri vyks į Portugaliją.
Atsirado specialių užsakymų. Ji dekoravo lėkštes jubiliejams, vestuvėms, Velykoms, Kalėdoms.
Autorės nuotr.
ATGAIVINTA: Druskinę Juzefa ištraukė iš tetos konteinerio ir kartu su rankšluostine pagražino mėlynais tonais bei akiai mielais vaizdeliais.
DEKORAVIMAS: Juzefa Šukienė demonstruoja, kaip pradedama dekoruoti stiko lėkštė, klijuojant ryžinio popieriaus paveikslėlį.
DĖŽUTĖ: Tokia dekoruota dėžutė gali tikti ir papuošalams, ir vaistams susidėti.
PIRMOJI: Pirmosios dekoruotos lėkštės Juzefa sako niekam nenorinti nei atiduoti, nei parduoti.
LĖKŠTĖS: Daug kas mano, kad šios stiklinės dekoruotos lėkštės yra iš keramikos.
BUTELIS: Juzefos Šukienės dekoruotas butelis tiktų ir dovanoms.
LENTUTĖ: Miela akiai tapo medinė lentutė maistui pjaustyti.
OPTIMISTĖ: Juzefa Šukienė sako, kad jai turbūt gyvenimo nebeužteks, kiek turi visokių idėjų ir nori viską išmėginti.
MAŽI: Šie du indai, kurių vienas – vos 6,5, kitas – 15 centimetrų aukščio, buvo eksponuojami miniatiūrinių darbų parodoje.
STALAS: Gražiadarbė atnaujimo seną jau išmestą stalą ir dėžutę smulkmenoms susidėti.
ABIPUSĖ: Ši stiklo lėkštė dekoruota iš abiejų pusių. JNFO_trimate_lekste_LR, JNFO_trimate_lekste1_LR