Naujausios
Grožiui kurti daug pinigų nereikia
Kiaunoriuose (Kelmės rajonas) keletą metų gyvenanti Ina Valčiukienė neatpažįstamai pakeitė savo senelių namų aplinką. Moteris įsitikinusi, jog grožiui kurti daug pinigų nereikia, tačiau be fantazijos, darbštumo nieko nepadarysi.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Tvora – ir graži, ir praktiška
Pirmiausia I. Valčiukienės sodyboje į akis krenta originali tvora.
Moteris pasakojo vienoje laidoje girdėjusi, jog lietuviui labiausiai „įkandama“ pinta karklų tvora. Pabandė.
Nors prireikė daug laiko, rezultatas šeimininkę nudžiugino. Pinta tvora – ir graži, ir patogi, kaip žalia siena, sukuria jaukumą, privatumą. Net nuo triukšmo ir dulkių saugo.
Savamokslė sodybos gražintoja sakė, jog tverdama padarė klaidų. Kadangi neiškasė griovelio, išmirkytus vandenyje karklus sodino į lygią žemę, tenka pavargti, kol išravi tarpeilius. Kai laisto, dalis vandens ne augalams kliūva, o nubėga. Tvorą reikia ir padailinti, genėti, palyginti šonus.
„Mano močiutė buvo sodybos dalį aptvėrusi pinta tvora. Palikau atminimui. Kaip ir senelio seniai sumeistrautą pavėsinę“, – rodė I. Valčiukienė.
Karklus moteris panaudojo ir kanalizacijos šulinėlių dangčiams paslėpti. „Labai jau smalsios dar nedidelės mano dukterėčios, gali sumanyti dangčius pajudinti. O kai karklai visai dangčius apaugs, nė neįtarsi, kas po jais“, – šypsojosi šeimininkė.
Daugiau kaip 100 augalų rūšių
Žaliuojančioje ir žydinčioje sodyboje – daugiau kaip 100 augalų.
I. Valčiukienei labiausiai patinka brugmansija, džiuginanti žiedų gausybe ir dydžiu.
„Vieną augalėlį kaimynė padovanojo, iš jo – dar trys atžalos išaugo. Žiedai kvepia tik vakarais, bet kaip kvepia!“ – džiaugėsi šeimininkė.
Šalia namo – didžialapės rausvažiedės hortenzijos, paprastosios aplipusios didžiuliais žiedais, baltais kaip sniego ar varškės gumulėliais.
Sinavadai – dar močiutės sodinti. Sidabrakrūmis, ožekšniai, levandos, daugybė įvairių spalvų lelijų, daugiametės lobelijos, vijoklinė rožė, purpuriniai karklai, eraičinai, nakvišos...
Dalį daigelių moteris užsiaugina pati, dalį – nusiperka. „Brangu, todėl tenka pasitelkti fantaziją“, – sakė.
Akmenėliai, sugulę į takus, aplinkui vazonus ar augalus – iš savų laukų ir daržų. Tarytum nušlifuoti, blizgantys, lygūs nedideli rieduliukai – iš pajūrio.
„Daug metų gyvenau mieste. Grįžau į kaimą ir gėlininke tapau. Net pačiai sunku patikėti. Dabar tarp augalų praleidžiu ir rytą, ir pietus, ir vakarienę“, – sakė I. Valčiukienė.
Darbo daug, bet malonumas – didesnis
Dažnas, apsilankęs išpuoselėtoje sodyboje, pasidžiaugia gausybe augalų, pintomis tvoromis, akmeniniais akcentais, dailia veja, bet nesusimąsto, kiek laiko ir jėgų grožio kūrimas pareikalauja.
„Aš kitaip negaliu. Negi gyvensi be žiedo, kaip dykumoje? – stebisi šeimininkė. – Reikia ir nuravėti, ir patręšti, ir palaistyti. Nors ir pavargstu, darbo tikrai labai daug, bet malonumas gražiai gyventi – didesnis“.
Autorės nuotr.
TVORA: Pinta karklų tvora – ir gražu, ir patogu, kaip žalia siena žaliuoja.
Šaknys: Neskiepytų karklų šaknys plečiasi į šonus, skiepytų, skverbiasi tiesiai į žemę. Susiraizgiusios šaknys tapo originaliu akcentu.
BRUGMANSIJA: I. Valčiukienei labiausiai patinka gausiai žydinti ir vakarais kvepianti brugmansija.
FONTANĖLIS: Žalioje vejoje – fontanėlis su akmeninio berniuko skulptūrėle.
HAMAKAS: „Ilsėtis hamake retai turiu laiko“, – sakė gražios sodybos šeimininkė Ina Valčiukienė.
DANGTIS: Kanalizacijos šulinėlio dangtį greitai paslėps karklai.
AKMENĖLIAI: Aplinką puošiantys akmenėliai – iš laukų, daržų ir pajūrio.