Kanarėlė persike

Kanarėlė persike

GYVENIMO PRIESKONIAI

Kanarėlė persike

Mielosios, pastaruoju metu mane ėmė persekioti kažkokie lemtingi ženklai. Štai kad ir neseniai po vieno pobūvio rytą sėdėjome pas savo bičiulius ant žolės. Tie mano draugai turi namą užmiestyje ir augina ten kelis medelius, tarp jų ir persiką. Ir tas persiko medis kaip tik buvo privedęs nuostabių saldžių vaisių...

Nepatikėsite, bet aš pirmą kartą gyvenime skyniau persikus nuo medžio ir valgiau į valias. O pasisotinusi priguliau po medžiu. Staiga žiūriu ir savo akimis netikiu – į persiką nutūpė ryškiai geltonas (na, kaip guminės pirštinės) egzotiškas paukštis ir kažkokiu negirdėtu balsu sučirškėjo. Nepaminėjau gal, kad veiksmas vyko Lietuvoj.

Iš pradžių maniau, kad sapnuoju, tad žiūrėjau plačiai atmerktomis akimis ir tylėjau, po to tyliai mostais parodžiau bičiuliams, ką matau. Nes nebuvau tikra, ar jie irgi tą mato. Bičiuliai tylėdami išplėtė akis, tai supratau, kad irgi mato.

Pačirškęs paukštis nuskrido, o aš dar pasiteiravau, ar visi matė geltoną paukštį? Jie matė.

Na, pagalvojome, tiesiog banalus sutapimas, iš narvelio pabėgo kanarėlė ir atstitiktinai nutūpė ant persiko, po kuriuo gulėjau aš.

Bet ta kanarėlė persike neišskrido man iš galvos, ir netrukus aš sukviečiau pas save drauges, kad padėtų man išsiaiškinti šį, neabejojau, likimo ženklą.

Nekantraudama viską papasakojau ir laukiau.

„Klausyk, o be tavęs kas matė?“ – iš karto pasiteiravo draugė medikė.

„Matėm visi keturi, aš perklausiau“, – patikinau.

„O jūs nebuvot visi apsirūkę ko nors? Žinai, gali būti masinės haliucinacijos“.

„Dėl Dievo meilės, mano amžiuje“, – pasakiau.

Tada kita draugė, kinomanė, būtinai man liepė pasižiūrėti R. Beninio filmą „Tigras ir sniegas“ ir paslaptingai aiškino, kad persiko ir kanarėlės simbolį turinti suprasti aš pati.

O draugė psichologė pasakė, kad čia ji esanti bejėgė. Mat jei tai būtų sapnas, ji kartu su manimi pabandytų išsiaiškinti jo prasmes, o kadangi persikas tikras ir kanarėlė, kaip aš teigianti, buvusi tikra, tai čia nieko tokio ypatingo mano pasąmonė ir nenuveikė.

Bet draugė jogė labai oriai nusišypsojo ir pasakė, kad tokių sutapimų nebūna ir kad ta kanarėlė persike tikrai tikrai kažką man asmeniškai simbolizuoja. Kad tai ženklas, man atsiųstas iš aukščiau. Nes šiaip jau kanarėlės persikuose Lietuvoje – nėra labai jau dažnas reiškinys. Tai ne varna ant elektros stulpo, o kažkas tokio..

„Antgamtiško?“ – sužnibždėjau.

„Mažų mažiausiai siurrealistiška“, – pasakė kinomanė.

Aš trumpam nustėrau ir jutau, kaip mano visi rankų (kojas aš depiliuoju) plaukeliai pastiro.

Jogė paaiškino, kad persikas apskritai simbolizuoja moterišką žavesį, ir net nemirtingumą.

„Nieko nuostabaus, persikas turi daug karotenoidų ir antioksidantų, o tai ilgina gyvenimą ir skaistina odą“, – pasakė draugė medikė.

Aš labai susijaudinau ir net saikingai nuraudau.

„O kanarėlė?“ – paklausiau.

„O kanarėlė, – tęsė jogė, – bent jau Lietuvoje įprastai gyvena narvelyje“.

„O aš, vadinasi, ėmiau ir išskridau į laivę...“ – tęsiau aš.

„Na, ne tu, Ievute, o kanarėlė, nepamirškime“, – įsiterpė racionalioji medikė.

„Na, simboliškai...“

„Nebent simboliškai...“

„Ir nieko tokio neatsitiko, net Lietuvoje radai persiko medį“, – iškėlė pirštą aukštyn kinomanė siurrealistė.

„Vadinasi, ir Lietuvoje moteris gali būti laisva ir laiminga, kaip kanarėlė persike...“ – suplojau rankomis.

„Bet kas bus, kai ateis šalčiai? Na, simboliškai šildymo sezonas. Kanarėlės Lietuvoje nežiemoja, be to, ją sugaus pirmas jos kelyje pasitaikęs katinas“, – perspėjo medikė.

„Čia, atseit, vyras?“ – perklausė siurrealistė.

„Koks dar vyras?“ – paklausiau aš.

„Na, simboline prasme...“ – pasakė siurrealistė.

„Na nebent simboline“, – vėl kažkodėl raustelėjau, bet jaučiausi nuostabiai.

Ir tada supratau, kad iš tiesų pastaruoju metu vėl jaučiuosi tokia laiminga, gyvenu taip nuostabiai, lyg vėl susileidusi vitaminų B kompleksą, ir nieko man, regis, netrūksta, ir gyvenimas toks gražus.

Ir dabar, mielosios, kai manęs kas paklausia: „Ievute, kaip gyveni?“, aš vietoj įprastinio: „Žinai, nevienodai“, arba „Kaip ir visa Lietuva“, drąsiai išrėžiu: „Kaip kanarėlė persike“.

Patikėkite, niekas net neturi pasiruošęs atsakymo į tokį mano gyvenimą, tai kol jie būna nuščiuvę, aš pamoju ranka ir nueinu toliau. Ak, tiesa, įsigijau tokį labai aktualų ryškiai citrininį paltuką. Kanarėlė, tai kanarėlė. Ne kokia juoda varna, cha.

Ieva