Naujausios
Melžėjų ieškoma kaip su žiburiu
Žemės ūkio ministerija šiuos ir kelerius ateinančius metus gyvulininkystę paskelbė prioritetine šaka. Panašu, kad šiuo žemės ūkio sektoriumi susirūpinta per vėlai: kaime beveik nebeliko gyvulių, o bendrovės ir ūkininkai jau svarsto, jog gyvulininkystės darbuotojus greitu laiku teks keisti kompiuterizuotais mechanizmais.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Siūlo geras algas, namus
„Šiaulių krašte“ jau kurį laiką spausdinami Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovių skelbimai, kviečiantys dirbti ir gyventi kaime mechanizatorius, traktorininkus, melžėjas.
Lygumų žemės ūkio bendrovė, darbą siūlanti melžėjai ir traktorininkui, žada ne tik solidžias algas, bet, jei pageidaujami darbuotojai būtų sutuoktiniai, dar ir namą Lygumų miestelyje.
Degėsių žemės ūkio bendrovė, esanti Guostagalio seniūnijoje, atsakingai dirbančiai melžėjai suteiktų gyventi ne tik namą, bet ir mokėtų pustrečio tūkstančio litų (į rankas) algą.
Žvirblonių žemės ūkio bendrovė irgi kurį laiką skelbėsi ieškanti melžėjos, siūlė gerą algą, namą Žvirbloniuose – gyvenvietėje, pripažintoje gražiausiai tvarkoma šalyje.
Tačiau nė vienai bendrovei rimta pretendentė į skelbimus neatsiliepė.
„O kiek man mokėsi?“
Lygumų žemės ūkio bendrovė, kurios valdos ribojasi su Šiaulių rajonu, prieš keletą metų traktorininko ir gyvulininkystės darbuotojos šeimai, atsiliepusiai į darbuotojų paieškos skelbimą, suteikė naują ekologišką namą.
Šiemet namą Lygumų miestelyje bendrovė siūlo traktorininkui ir melžėjai.
Nors miestelis – seniūnijos centras – netoli Šiaulių, geras susisiekimas, jame yra ambulatorija, mokykla, Vaikų dienos centras, norinčiųjų čia atvažiuoti apsigyventi ir dirbti nesulaukiama.
„Žmonės pasidarė kažkokie keisti. Skambina man vyriškis, sakosi esąs traktorininkas ir nė akių neparodęs iš karto klausia: „O kiek man mokėsi?“, – nemalonų pokalbį prisiminė Lygumų bendrovės pirmininkas Petras Ivanauskas, nesiryžęs tartis dėl atlyginimo, neįsitikinęs, kokie jo sugebėjimai.
Ilgametis bendrovės vadovas pastebi, kad anksčiau norinčių įsidarbinti ir gauti gyvenamąjį būstą būdavo daugiau, nors bedarbių buvo kur kas mažiau.
Prieš girtuoklystę – bejėgis
Degėsių žemės ūkio bendrovės vadovas Algirdas Pranckus redakcijai sakė, jog nubeturi vilties skelbimais prisikviesti norinčių kaime gyventi ir rimtai dirbti žmonių.
„Atvažiuoja, suteikiame butą, apsigyvena, o po poros mėnesių vėl riša ryšulius ir keliauja: tingi, nebenori dirbti“, – apmaudavo A. Pranckus.
Jo žodžiais, per pastaruosius 20 metų daug kaimo žmonių degradavo dėl girtuoklystės. O Degėsių kaimas, kaip ir daugelis nuošalesnių gyvenviečių, sensta, jame mažėja gyventojų, žmonių, pajėgių gyventi iš uždarbio, o ne iš pensijų ar pašalpų.
„Esi įvarytas į kampą, kai matai, jog melžėjos į darbą atėjo išgėrusios. Atleistum iš darbo, bet žino, nėra kuo pakeisti. O kaip tokiai darbuotojai patikėti pieningiausias karves, kurios dėl melžėjos aplaidumo gali prarasti produktyvumą?“ – klausė A. Pranckus.
„Atsakingai, negeriančiai, stropiai melžėjai mokėčiau 2500 litų algą į rankas. Bet tokių neatsiranda. Siūlome rinktis butą ar namą, bet gyventi ir dirbti kaime norinčių nebeatsiranda. O kiek jaunų, laukiančių socialinio būsto ir gyvenančių pašalpų?..“ – nusivylimo neslėpė bendrovės vadovas.
Melžti išmokė mama
Žvirblonių žemės ūkio bendrovė – vienintelė rajone, turinti 22 metų melžėją. Po ilgą laiką publikuotų skelbimų apie siūlomą darbą jo apsisprendė imtis Karolina Mikašytė.
Merginos mama Ramunė Korsakienė melžėja šioje bendrovėje dirba beveik 26-erius metus. Kai baigusi floristikos kursus Panevėžyje jos duktė Karolina negalėjo rasti darbo, pasiūlė ir jai eiti melžti karvių.
„Mama ir buvo mano pirmoji melžimo mokytoja, – šypsosi mergina. – Dar būdama vaikas ateidavau į karvių kompleksą, padėdavau jai. Todėl tas darbas neatrodė nei žeminantis, nei prastas“, – sako Karolina, nenorėjusi sėdėti be jokio darbo ir būti išlaikoma.
Šiandien mergina patenkinta, kad turi darbą, gerą atlyginimą. Uždirbti daugiau nei ji kaime gali nebent žemės ūkio specialistas.
K. Mikašytė neslepia, jog melžėjos darbas yra atsakingas, reikalaujantis daug kantrybės.
Karolina tarp savo giminės moterų – trečios kartos melžėja. Karves kolūkiniais metais melžė jos močiutė, jai padėti vaikystėje atbėgdavo Karolinos mama.
Melžėjų mokyklos neruošia
Žvirblonių žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkė Violeta Kraujutienė džiaugiasi, kad R. Korsakienės duktė atėjo dirbti melžėja.
„Melžėjos – pati paklausiausia profesija kaime. O jų neberuošia nė viena žemės ūkio mokykla. Todėl tikrai šio darbo norinčią darbuotoją esame priversti išsimokyti patys“, – sakė bendrovės pirmininkė.
Žvirblonių bendrovės karves melžia ir rajone geriausios melžėjos titulą prieš kelerius metus pelniusi Irena Zaiceva.
„Ji buvo visų mūsų mokytoja“, – šypsosi bendrovės karvių melžėjos.
Dauguma jų turi kitas profesijas, tačiau gyvenimui susiklosčius kitaip ėmėsi šio darbo.
I. Zaiceva iš Akmenės rajono į Pakruojo rajoną beveik prieš porą dešimtmečių persikėlė dėl vaikų sveikatos, gryno oro.
Pakeis robotai?
Žvirblonių bendrovėje dirbančių melžėjų vidutinis amžius – netoli penkiasdešimties. Panašus melžėjų amžiaus vidurkis ir kitose rajono žemės ūkio bendrovėse.
„Jei jaunų melžėjų nesulauksime, dabartinėms išėjus į pensiją nebeliks kam dirbti“, – apie nelinksmą perspektyvą užsiminė V. Kraujutienė.
Vadovė mano, jog artinasi laikas, kai melžėjas bus imtasi keisti melžimo robotais.
Lygumų žemės ūkio bendrovė vienoje iš karvių komplekso fermų jau naudoja melžimo robotus. Apie tai, kad kaime mažėjant darbingų žmonių robotus didesnėse karvidėse turės statyti ne tik bendrovės, bet ir ūkininkai, kalba ir rajono Tarybos narys Jonas Jurgeliūnas.
„Kaimas sensta, jauni išvažiuoja į miestus ar užsienį, fermose dirbti norinčių ir sugebančių nelieka. Teko bendrauti su Estijos ūkininkais. Jie susiduria su ta pačia problema, todėl ėmęsi pieno ūkių plėtros iš karto numatė statyti karvių melžimo robotus“, – sakė Meldinių kaime ūkininkaujantis J. Jurgeliūnas.
Jo nuomone, dėl augančio gyvulininkystės darbuotojų stygiaus vienintelė išeitis – ne tik melžėjas, bet ir kitus fermų darbininkus keisti kompiuterizuotais mechanizmais.
Autorės nuotr.
MOKYTOJA: Žvirblonių žemės ūkio bendrovės karvių melžėjai Karolinai Mikašytei (dešinėje) naujos profesijos mokytoja buvo jos mama Ramunė Korsakienė.
POŽIŪRIS: Karolina, nuo vaikystės mačiusi melžėjų darbą, jo ėmėsi nemanydama, jog jis yra prastesnis nei kiti darbai.
PATIRTIS: Ilgametę melžėjos darbo patirtį turinti Irena Zaiceva mokytoja buvo beveik visoms bendrovėje dirbančioms melžėjoms, nes jos šio darbo ėmėsi neturėdamos specialaus pasirengimo.
ATEITIS: Žvirblonių žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkė Violeta Kraujutienė mano, jog artinasi laikas, kai melžėjas ims keisti karvių melžimo robotai.