Naujausios
Menininkė sielą maitina kūryba
Šiaulietė gintaro meistrė Irena Berštienė, grįžusi iš darbo, panyra į kūrybą. Venecijietiškos kaukės, tapyti paveikslai, manieringų moterų ir angelų skulptūros – būdas pakrauti vidinį pasaulį.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Daugiau nei 40 paveikslų
Daugiabučio namo laiptinėje tarpsta žaliasis augalų kampelis. Ant sienų kabo gėlių natiurmortai. Nesunku pastebėti – bute gyvena meniškos sielos žmogus.
„Ar niekam neniežti rankos paveikslų pasisavinti?“ – užklausiu. „Buvo tokių atvejų, bet P. Pikaso vagia, o čia – mano mėgėjiški darbai... Man tai – savotiškas komplimentas“, – juokiasi Irena.
Svečiams įsispirti pasiūlo į savo pačios nuveltas šlepetes. Porcelianiniai arbatos puodeliai padėti ant vilnos potėpiais apipavidalintos nertos servetėlės.
„Nieko nebūna šiaip sau, be reikalo. Imu tikėti likimu“, – sako I. Berštienė.
Kartą prie Bubių tvenkinio susitiko dailininkę Birutę Kuicienę. Pasiprašė pas ją ateiti mokytis tapybos. Taip, pasak Irenos, atsirado pirmoji mokytoja, kuri paėmė už rankos ir per tapybą atvedė į meną.
Labiausiai ją žavi spalvų žaidimai. Daugiau nei keturiasdešimtyje nutapytų darbų vyrauja gamtos motyvai, gėlių natiurmortai. Gamta – arčiausiai esanti „pozuotoja“.
Skirtingų charakterių moterys
Rubensiškų formų, skirtingų charakterių moterų skulptūros pagamintos daug investicijų nereikalaujančia papjė mašė technika. Veidas suformuotas iš modelino, polimerinio molio. Vėliau kūriniai dažomi akrilu.
Kavos puodelį manieringai rankose laikančios poniutės suknia dekoruota kavos pupelėmis ir jų metalinėmis imitacijomis. Irena panaudoja likučius nuo kitų darbų, jungia įvairių atraižų elementus.
Rožinė dama neseniai buvo eksponuota parodoje Vilniuje. Eksportuojant kūrinį, skulptūrai netyčia nulaužė ranką. „Padariau naują ranką, bet niekada nesikartoja tas pats, kaip besistengčiau. Žiūriu, manieros jau kitokios“, – pasakoja autorė.
Kiek moterų ar angelų sukūrė, I. Berštienė neskaičiuoja. Kiekviena skulptūrėlė yra skirtingo charakterio, išraiškos, nuotaikos, formų. Autorė kūriniui perteikia dalelę savęs.
„Jei nevirpės širdyje, nieko nebus. Idėją, kaip mažą vaiką, reikia išnešioti, – įsitikinusi ji. – Realių moterų prototipų skulptūroms nėra.“
Pirmiausia Irena sukuria charakterį, po to – jo išraišką.
Jos angelų skulptūros – gėrio, švelnumo, namų jaukumo, mistiškos būtybės simbolis.
Susižavi nauja technologija
Per 20 metų I. Berštienė dirba vienoje Šiaulių gintaro papuošalų įmonėje, gamina papuošalus. Iš Šiaulių rajono kilusi moteris Kaune baigė gintaro apdirbėjos specialybę.
„Galbūt žmogus tarp gintaro pasidaro daug geresnis. Esu įsitikinusi, kad gintaras teigiamai veikia žmogų“, – svarsto kūrybingumo priežastis.
Irena labai greit susižavi nauja technologija. Iškart pasišauna ją išbandyti. Pusmetį eksperimentavo su molio keramika. Gamino kiaušinius, skulptūrėles. Tarp bandymų – vilnos vėlimas, papuošalų iš karoliukų gamyba.
Įspūdingos venecijietiškos kaukės pagamintos iš gipso, įvairiai dekoruotos. Didžiąją dalį kaukių autorė išdovanojo draugams. Jas dažniausiai įrėmina, kad būtų galima pasikabinti ant sienos.
Sugalvojusi savo darbus įamžinti fotoaparatu bei talpinti internete, I. Berštienė nutarė mokytis fotografijos, pernai lankė fotografijos kursus pas fotografą Rolandą Parafinavičių.
„Gaila, kad man ne dvidešimt metų. Tiek daug dar galėčiau išbandyti, – atsidūsta. – Galbūt reikėtų sustoti prie kažko vieno. Sustojusi pradėčiau tobulėti, daugiau išmokti, bet tiek įdomių dalykų aplink...“
Reikia maitinti sielą
Irena įsitikinusi, kad žmogui pomėgiai reikalingi. Bendravimas su bendraminčiais praturtina.
„Visada noriu iš savęs daugiau. Kai sukuriu darbą, juo džiaugiuosi gal dvi–tris savaites. Paskui lenda trūkumai. Imu galvoti, kaip galėčiau padaryti geriau“, – sako Irena.
Su kūriniais autorei nesunku atsisveikinti. Ypač žinant, kad jie pateko į geras rankas, jį turinčiam žmogui sukelia gerų emocijų.
„Mes rūpinamės, kad pasotintume pilvą. Bet ir sielą reikia maitinti. Man atrodo, siela maitinasi kūryba“, – mano I. Berštienė.
Moteris neabejoja, kad namų jaukumą ir atmosferą sukuria būtent rankomis kurti meno dirbiniai.
Jono TAMULIO nuotr.
MOTERYS: Skirtingų charakterių, manierų moteris Irena Berštienė kuria naudodama papjė mašė techniką, derina su modelinu, kitų medžiagų detalėmis.
KŪRINYS: Rožinei damai nulūžo ranka. Ją autorė sukūrė ir priklijavo iš naujo.
KAUKĖ: Venecijietiškų kaukių gamyboje svarbios aukso spalvos, prabanga. Autorė jas įrėmino, kad būtų patogiau pakabinti ant sienos.
DETALĖS: Moters namuose – rankų darbo detalės, kurios sukuria jaukumą. Raktinė dekoruota dekupažo technika.
VILNA: Šlapio vėlimo būdu padaryta liemenė – pirmasis solidus Irenos Berštienės darbas iš vilnos. Iš vilnos ji gamina ir šlepetes, kepures, šalius, riešines.