Naujausios
Pastangos pieno ūkiams milijonų neatnešė
Šiemet apskrities rajonų pieno ūkiuose didėjo melžiamų karvių produktyvumas – 300-700 kilogramų pieno vidutiniškai iš vienos karvės. Tačiau tai neatnešė lauktos finansinės naudos. Priešingai – žemdirbių pajamos už parduotą pieną sumažėjo.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Pieno rekordai Vitoldo Norkaus ūkyje
Respublikinės bendrovės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ duomenimis, Šiaulių rajono ūkininko Vitoldo Norkaus karvidėje Egėliškėse naujausiu karvių produktyvumo laikotarpiu (2011–ųjų metų spalis – šių metų rugsėjis) iš 197 karvių primelžta vidutiniškai net po 9011 kilogramų 4,2 procento riebumo pieno.
Šis pieno ūkis karvių produktyvumu išsiskiria Šiaulių rajone jau ne pirmi metai. Šiemet, pakeitus beveik trečdalį turimos bandos puikių veislinių savybių pirmaveršėmis karvėmis, bandos produktyvumas padidėjo kone 800 kilogramų pieno iš karvės.
„Ūkininkas tvarkosi sumaniai, nuolatos konsultuojasi su mokslininkais, jo užsakymu paruoštais pašarų racionais šiai fermai, negaili išlaidų naudingiausiems pašariniams priedams. Dauguma stropių, patyrusių melžėjų dirba šioje fermoje nuo pat ūkio pradžios“, – džiaugėsi „Šiaulių kraštui“ Gyvulių produktyvumo kontrolės bendrovės Šiaulių skyriaus vadovė Nijolė Stankevičienė.
V. Norkaus pieno ūkyje darbuojasi melžėjos Lina Sidabrienė, Sigita Lengvenienė, Janina Špakauskienė, Vita Novikienė, veislinio prieauglio prižiūrėtoja Daiva Šereikienė, laborantė Aušra Sidabrienė, galvijų šėrikas Jurgis Novikas. Kasdien joje – ir veterinaras Kęstutis Grybauskas.
Nors V. Norkaus valdomų per tūkstančio hektarų ploto žemių pašarams išauginti – daugiau, negu reikia, plėtoti pieno ūkį jis kol kas neketina.
„Fermoje nebėra vietos didesniam karvių skaičiui, o sukaupti investicijų statyboms pieno ūkyje dabar neįmanoma“, – pasakoja ūkininkas. Jis ryžosi imtis dar vienos verslo šakos – parsigabeno veisti dešimties mėsinių galvijų limuzinų bandą.
Pieno pliusai – daugelyje ūkių
Aukšto produktyvumo fermomis Šiaulių rajone taip pat išsiskiria Romualdo Astrauskio, Algirdo Nagliaus ūkiai, juose per metus primelžiama iš vienos karvės vidutiniškai po 7,5 tonos pieno. Beveik septynios tonos pieno iš karvės – toks rezultatas 840 karvių turinčio ūkininko Česlovo Karbauskio pieno ūkyje.
Du trečdaliai visų melžiamų karvių dabartiniu metu yra apskrities žemės ūkio bendrovėse. Karvių produktyvumas jose, vertinant šalies mastu, yra ryškiai didesnis, nei smulkiuose ūkiuose. Pavyzdžiui, Kuršėnų žemės ūkio bendrovėje, turinčioje 900 melžiamųjų, jų produktyvumas yra vidutiniškai beveik 7600 kilogramų pieno per metus. Tiek pat – 580 karvių turinčioje Ginkūnų agrofirmoje (abi – Šiaulių rajone). Specialistų teigimu, stambiame pieno ūkyje lengviau apsirūpinti savais pašarais, atlikti gyvulių selekciją, įmanoma išlaikyti pieno ūkio specialistus, ilgamečius fermų darbuotojus, pasirūpinti jų kvalifikacija.
Vidutiniškai septynių tonų pieno iš vienos karvės ribą šiais metais peržengė Akmenės rajono pieno fermų šeimininkai. Vidutinį šalies pieno ūkių produktyvumo lygį (6703 kilogramai pieno iš kiekvienos karvės) viršija Šiaulių rajono pieno ūkiai.
Greta šalies vidurkio yra gausias karvių bandas žemės ūkio bendrovėse turintys Radviliškio, Pakruojo rajonų ūkiai. Daugiausia karvių smulkiuose ūkiuose išlaikę Kelmės rajono žemdirbiai taip pat gerina pieno ūkio rezultatus – vidutinis metinis primilžis šiame rajone peršoka 6,2 tonas pieno.
Pieno gamintojų kalbos – į sieną
„Atimk iš kiekvieno nupirkto pieno kilogramo kainos po centą ir kasdien turėsi po milijoną“, – karčiai juokauja pieno perdirbėjų adresu pieno ūkių šeimininkai.
Žemės ūkio ministerijos skelbiamose ataskaitose matyti, jog per devynis šių metų mėnesius šalyje supirkta iš viso 4,9 procento pieno daugiau, nei per tą laiką pernai, tačiau pieno gamintojams sumokėta net 61 milijonu litų mažiau. Didžiosios pieno perdirbimo bendrovės už kiekvieną nupirktą pieno kilogramą šiemet sumokėjo 15 procentų mažesnę kainą.
O pieno produktai mūsų parduotuvėse neatpigo. Kai spalio mėnesį pieno perdirbėjai pažadėjo mokėti už pieno kilogramą maždaug keturiais centais daugiau, jie nepamiršo pridurti, jog dėl to pieno produktai parduotuvėse brangs.
Rugsėjo mėnesį pagrindinės šalies pieno perdirbimo įmonės už bazinio riebumo pieno kilogramą pieno ūkių šeimininkams temokėjo po 66-71 centą. Smulkiausieji pieno gamintojai, parduodantys pieną jo surinkimo kooperatyvams, tegauna po pusę lito ar net mažiau.
Galbūt regėdami gresiančią savojo verslo griūtį, pieno perdirbėjai vien šių metų rugsėjo mėnesį beveik ketvirtadalį perdirbamo pieno įsivežė iš Latvijos ir Estijos.
Reikalavimai didėja, nauda mažėja
Lietuviško pieno supirkimo kaina tėra vos 72 procentai Europos Sąjungos vidurkio. Šį rudenį paskelbtoje Agrarinės ekonomikos instituto informacijoje matyti, jog daugiau nei po litą už pieną gauna olandai, danai, vokiečiai. Apie litą jau mokama Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje.
Kai kurie mūsų kalbinti ūkininkai dėl tokio nesutarimo su pieno perdirbėjais kaltina Žemės ūkio rūmų, turinčių visokeriopai ginti ūkininkų interesus, Kainų ir konkurencijos tarnybos pasyvumą.
„Argi protinga investuoti į verslą, kuriam reikalavimai vis didėja, o nauda iš jo – per menka? Kas kita – grūdų ūkis: pasistačiau 1300 tonų talpos grūdų saugyklą, pirkau naują kombainą“, – teigia Šiaulių rajono ūkininkas Vitoldas Norkus.
Tie, kurie laikė po kelias karves, pamatė, kad jiems tai neapsimoka. Šalies mastu ir šiemet statistiškai kiekvieną dieną karvių skaičius sumažėja trylika galvų. Yra ūkininkų, likviduojančių ir 20-30 karvių pieno ūkius.
Antra vertus, kai kurie mažiausiųjų pieno ūkių savininkai bando gelbėtis, išsirūpindami sveikos bandos statusą tam, kad galėtų patys prekiauti pienu turguose ar parduoti kaimynams.
Tokį statusą gavusių ūkių (iki 10 karvių) Kelmės rajone yra 77, Radviliškio – pusšimtis, Šiaulių, Pakruojo rajonuose – po tris dešimtis.
Naują pieno perdirbimo gamyklą statys
Vienas stambiųjų pieno gamintojų kooperatyvas planuoja statyti modernią gamyklą ir joje gaminti pieno produktus.
„Būtinai statysime. Jau pasirinkta būsimos gamyklos technologija, įrengimų tiekėjas, pagal pasirinktą modelį rengiamas žemės sklypo statybai detalusis planas. Jau kovo mėnesį turime parengti pirmąją paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl dalies pradinių statybos išlaidų kompensavimo“, – sakė „Šiaulių kraštui“ kooperatyvo „Pienas.Lt“ valdybos narys, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ (Šiaulių rajonas) direktorius Arūnas Grubliauskis.
Pasak jo, dėl finansinių galimybių statyti savą gamyklą buvo suabejota, nepavykus susikalbėti su bankais dėl paskolos statybai. Tada kooperatyvui priklausantys ūkiai iš paskutiniųjų „susidėjo“ statybai keturiolika milijonų litų.
Anot A.Grubliauskio, kooperatyvas kasdien surenka iš ūkių didelį pieno kiekį, ženklią jo dalį išveža parduoti į Lenkiją.
Įdomiausia, kad gerokai brangiau, nei Lietuvoje, supirkdami savą ir lietuvišką pieną, lenkai sugeba parduoti Lietuvos parduotuvėse lenkiškus pieno produktus pigiau už lietuviškus.
PARADOKSAI: Ūkininkai per porą dešimtmečių išpuoselėjo šiuolaikinius aukšto produktyvumo pieno ūkius, tačiau pajamos iš šio verslo eilę metų jų nedžiugina.
Autoriaus nuotr.