Naujausios
Sodybą gražina ir dėl anūkų
Mockaičiuose (Kelmės rajonas) gyvenantys Julija ir Alfonsas Rasickai niekuomet nebuvo abejingi aplinkos tvarkymui, bet pastaraisiais metais vis daugiau įvairių akcentų sugalvoja anūkams.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Erdvioje Julijos ir Alfonso sodyboje vietos užtenka augalams, įvairiems akcentams iš akmens bei medžio, tvenkinukui su sala ir tiltu, sūpynėms, originaliam suolui.
Pievelėje pastatytas nedidelis namukas, viduje – medinės girnos.
„Norėjome savo anūkams parodyti, kaip senovėje girnos atrodė, kaip jomis buvo grūdai malami. Vaikai mielai su girnomis žaidžia. Girnas sukti nėra lengva, bet juk ir iš tikrųjų mūsų protėviai daug prakaito turėdavo įdėti, kol sumaldavo grūdus duonelei ar pyragui“, – sakė J. Rasickienė.
Prie namelio stovi į šeimininko sumeistrautus ratelius pakinkytas arkliukas, atvežęs gaidį girnomis „susimalti“ grūdų. Yra ir daugiau vaikus dominančių, žaismingų elementų.
Rasickai užaugino dukrą ir du sūnus, sulaukė penkių anūkų. Ir didesni, ir mažesni mėgsta pasisupti sūpynėse, pailsėti hamake.
Rasickai sumąstė pievelėje įrengti netikrą ugniakurą, pakabinti katilą ir „virti“ sriubą. Tiesa, vietoje ugnies ir katile – pražydusios gėlės.
„Radome įdomiai nuaugusį beržą – išėjo suolo kojos. Patogus suolas pailsėti šalia tvenkinuko“, – rodė Julija Rasickienė. Tvenkinuke palikta nedidelė salelė, vandenyje plaukioja raudonieji karosiukai.
Visi sodybos akcentai – Alfonso Rasicko rankų darbas. Batuotą gandrą, „žirgliojantį“ į tvenkinuką žvejoti, Rasickai su anūkais matė keliaudami po Lietuvą. Patiko – padarė.
„Dabar iš medžio dalių meistrauju gandrui draugą – katiną. Juk ir katinas – žvejys, jam irgi žuvelių norisi“, – šypsojosi A. Rasickas.
Julija Rasickienė stengiasi, jog sodyboje būtų kuo daugiau ir įvairesnių augalų. Daugelį gėlių užsiaugina iš sėklų.
Moteris įrengė alpinariumą. Gėlės žydi ir loveliuose, balkone, ir senoviškai apipintame darželyje.
„Iš vazonų padariau keturias figūras: tėvų ir dviejų vaikų, dukra akis išpaišė. Vietoje žmogiukų plaukų – irgi gėlės auga“, – sakė J. Rasickienė.
Kitą pavasarį moteris bandys pievelėje iš gėlių „užauginti“ drugelį.
Rasickų sodyboje net žolė nenueina perniek.
„Nuo vaikystės mano mylimiausi gyvūnai – triušiai. Laikau jų keturias dešimtis. Dar ir anūkėlė pas mus savo triušiukus apgyvendino. Triušiams žolę ir sušeriame. Jie apetitu nesiskundžia“, – sakė J. Rasickienė.
Mockaitiškiai sodina ir sėja daržus, laiko ir karvę, kiaulių, vištų. Jų namai – pilni gyvybės. Julija Rasickienė dar dirba mokytoja Mockaičių pagrindinėje mokykloje. Mokiniams mokytoja jau atidavė 45 metus. Į vyro tėviškę iš Pakražančio atitekėjusiai J. Rasickienei Mockaičiai tapo pirmoji ir vienintelė darbovietė.
Autorės nuotr.
TRIUŠIAI: Julija Rasickienė pasakojo, jog triušius augino jos tėvai, ji pati, triušių sodyboje laiko ir jos anūkė.
JAUKUMAS: Julija ir Alfonsas Rasickai savo sodybą puoselėja taip, kad joje būtų jauku ir jiem, ir jų vaikams bei anūkams.
DARŽELIS: Sodyboje – dailiai apipintas darželis.
GIRNOS: „Medinėmis girnomis grūdų nesumalsi, bet anūkai mielai su jomis pažaidžia“, – rodė Julija Rasickienė.
„UGNIAKURAS": Ant netikro ugniakuro – gėlėmis pražydęs katilas.
ŠEIMA: Iš įvairaus dydžio vazonų sumeistrautos figūros – visa šeima: ir tėvai, ir vaikai.
GANDRAS: Po dailią pievelę „žirglioja“ batuotas gandras.
KATINAS: Prie tvenkinuko Alfonsas Rasickas meistrauja katino-žvejo figūrą. „Visi katinai mėgsta žuvį“, – juokėsi.
SALA: Prieš porą metų dalyje pievelės buvo iškastas nedidelis tvenkinukas, palikta sala.