
Naujausios
Tolimų kraštų paukščiai gyvena Bazilionuose
Azijoje, Pietų Amerikoje gyvenantys apuokai jau apsiprato ir Bazilionuose (Šiaulių rajonas). Jie nebesibaido smalsuolių, o sodybos šeimininkas juos ir pamoko.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Trys apuokai
Kurtuvėnuose vykstant klojimo teatrų festivaliui, per spektaklių pertraukas ypatingą susirinkusiųjų susidomėjimą pelnė bazilioniškiai brolis ir sesuo Deividas ir Renata Petrauskai bei trys augintiniai.
Ant Deivido rankos, apmautos odinėmis pirštinėmis, stovėjo ir oriai dairėsi stambus mūsų kraštuose neregėtas paukštis – bengališkojo apuoko (bubo bengalencis) patelė Derta.
Šis paukštis įprastesnis Indijoje, Nepale, Pakistane. Dažniausiai gyvenantis kalnuose. Medžioja peles, žiurkes, taip pat iki povo dydžio paukščius. Deda po tris-keturis kiaušinius.
Renata Petrauskaitė rūpinosi dviem žymiai mažesniais paukščiukais – tropinių apuokiukų (otus foliba) porele, dvejų metukų Lolo ir Čempuku.
Šie paukščiai kilę iš Pietų Amerikos. Dažniausiai peri rudenį, užėmę senus kitų paukščių lizdus. Išperi nuo vieno iki trijų vaikų.
Jie maitinasi kirmėlėmis, žiogais, krabais, mažomis gyvatėmis – ką jau gali praryti. Petrauskai šiuos savo augintinius šeria paukštiena, kartais dar ir žiogų prigaudo.
Didžiajam apuokui pakanka maisto duoti kartą per dieną. Jis visai negeria – pakankamai drėgmės gauna su mėsa. Na o mažiukai, maitinami du kartus per dieną, ir vandens gauna, ir labai mėgsta maudytis.
Mažyliai laukia šeimininko komandos
Bengališkasis apuokas išperėtas Anglijoje, o mažieji – Olandijoje. D. Petrauskas, dalyvaudamas šioje šalyje surengtoje agrokultūros stažuotėje, susipažino su žymiausiu šalies sakalininku. Iš čia visus tris paukščius ir parsivežė.
Mažyliams Lietuvos klimatas gana palankus. Didžiajam apuokui pas mus per karšta. Ir tą saulėtą dieną Kurtuvėnuose, daugelio smalsaujančių svetimų žmonių apžiūrimas, jis vis tartum kažką rijo. D. Petrauskas paaiškino, kad tai – nuo karščio.
Tropinius apuokiukus bazilioniškis dresuoja nuo kelių savaičių. Jie, paleisti savų namų kieme, jau yra įpratę laukti šeimininko komandos. Nuėjus 30-40 metrų ir tada pašaukus, apuokiukai atskrenda.
D. Petrauskas sako, kad jei jie ir nuklystų, – toli nenuplasnotų. Skrajoja ratu, gal apskristų apie pastatus ir nutūptų.
Paukščiams be šeimininkų jau būtų sunku. Pasak D. Petrausko, jo, būnančio kitame kambaryje, žingsnius apuokiukai kažkaip atskiria ir ima triukšmauti. Pusryčių prašo.
Autoriaus nuotr.
AUGINTINIS: Bengališkasis apuokas Derta saugiai jaučiasi Deivido Petrausko rankoje.
SAVIŠKIAI: Lolo ir Čempukas nekreipia dėmesio į tai, kas dedasi aplink juos.