Už­de­rė­jo di­džiu­liai grai­ki­niai rie­šu­tai

Už­de­rė­jo di­džiu­liai grai­ki­niai rie­šu­tai

Va­la­kų kai­me (Jo­niš­kio ra­jo­nas) gy­ve­nan­čių Vi­dos ir Al­vy­do Už­ku­rai­čių so­dy­bo­je dau­giau kaip hek­ta­ro plo­te au­ga rie­šut­me­džių gi­rai­tė, ku­rio­je šie­met nu­no­ko di­džiu­liai rie­šu­tai, kai ku­rie – net apie 7 cen­ti­met­rų il­gio ar­ba po­ra cen­ti­met­rų aukš­tes­ni už deg­tu­kų dė­žu­tę ir sve­ria apie 100 gra­mų. Įp­ras­ti rie­šu­tai bū­na maž­daug dvi­gu­bai ma­žes­ni, o svo­riu at­si­lie­ka dar dau­giau.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Svė­rė net 102 gra­mus

A. Už­ku­rai­tis į re­dak­ci­ją at­ne­šė ke­lis grai­ki­nius rie­šu­tus. Di­dy­sis, dar su ap­val­ka­lu, ku­ris su­no­kęs per­sprogs­ta ir rie­šu­tas su ke­va­lu iš­kren­ta, bu­vo 7 cen­ti­met­rų il­gio, svė­rė net 102 gra­mus. Jo „bro­lis“, pa­na­šaus dy­džio, bet jau nu­lup­tas, bu­vo 48 gra­mų svo­rio. Pap­ras­tai vi­du­ti­nis grai­ki­nių rie­šu­tų svo­ris sie­kia 20–25 gra­mus.

„Šie­met la­bai karš­ta ir sau­sa va­sa­ra gam­ti­nė­mis są­ly­go­mis rie­šut­me­džiams tur­būt pri­mi­nė jų gim­tą­sias vie­tas, tad vai­siai už­de­rė­jo gi­gan­tiš­ki. Dar nė kar­to to­kių ne­bu­vo. Ka­dan­gi ali­no saus­ra, per sa­vai­tę rei­kė­jo lais­ty­ti maž­daug du kar­tus, kiek­vie­nam me­džiui pa­gal dy­dį ski­riant 2–3 ki­bi­rus van­dens. Se­nų­jų, jau il­gaam­žių 80-me­čių, lais­ty­ti vi­sai ne­rei­kia, jų gi­liai įsi­skver­bu­sios šak­nys pa­čios pa­sii­ma iš gel­mių, kiek rei­kia,“ – „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo Al­vy­das Už­ku­rai­tis.

Jis šiuos me­de­lius au­gi­na jau de­šimt­me­tį, o vis di­des­nį der­lių nuo jų nui­ma jau tre­čius me­tus iš ei­lės. Nuo kai ku­rių šie­met ti­ki­si gau­ti po 20 ki­log­ra­mų. Pap­ras­tai su­bren­dę rie­šu­tai iš­by­ra po pir­mų­jų šal­nų rug­sė­jo ant­ro­je pu­sė­je ar­ba spa­lio pra­džio­je.

Au­gi­na 120 rie­šut­me­džių

Šie me­džiai – il­gaam­žiai, ga­li pa­siek­ti net 300–500 me­tų. Iš su­lau­ku­sių­jų 70–100 me­tų gau­na­mas nuo 300 iki 500 ki­log­ra­mų der­lius. Ži­no­ma, jei­gu tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti – lais­to­mi, trę­šia­mi. Be prie­žiū­ros su­bran­dins 100–200 ki­log­ra­mų. Kaip vi­sus vais­me­džius, juos de­ra ge­nė­ti, pra­de­dant maž­daug nuo tre­jų me­tų.

Grai­ki­niams rie­šut­me­džiams rei­kia sau­lės, tad ge­riau­sia so­din­ti to­kio­je vie­to­je, kur vi­są die­ną spin­du­liai juos pa­siek­tų, vie­nam rie­šut­me­džiui ski­riant maž­daug arą že­mės. Va­la­kų kai­mo gy­ven­to­jo rie­šu­ty­nas au­ga skly­po prie­try­ti­nė­je pu­sė­je.

„Jei­gu ei­lės me­de­lių eis iš pie­tų į šiau­rę, vie­ni sau­lės gaus la­bai daug, ki­tiems trūks“, – aiš­ki­na A. Už­ku­rai­tis, jis 1,2 hek­ta­ro plo­te au­gi­na 120 grai­ki­nių rie­šut­me­džių.

Duo­bes pa­ruoš­ti pa­ta­ria prieš pus­me­tį

Duo­bes rie­šut­me­džiams au­gin­ti jis pa­ta­ria pa­si­ruoš­ti prieš pus­me­tį. Jei so­din­si­te pa­va­sa­rį, bū­tų pa­ts lai­kas da­bar pra­dė­ti. Iš­ka­sus maž­daug 70 cen­ti­met­rų gy­lio ir met­ro skers­mens duo­bę , skuoks­niuo­ja­me juo­dže­mį ir per­pu­vu­sį kom­pos­tą, net su­krau­da­mi kau­gę. Per žie­mą ji su­si­slėgs ir su­kris. Pa­so­din­tus me­de­lius ir vė­liau pa­tar­ti­na tręš­ti per­pu­vu­siu ža­lių­jų at­lie­kų kom­pos­tu, ku­ris tin­ka­mas su­si­da­ro maž­daug per tre­jus me­tus.

Va­la­kų kai­mo gy­ven­to­jo pa­tir­tis liu­di­ja, kad ge­riau­siai pri­gy­ja ant­ra­me­čiai so­di­nu­kai. Jis abe­jo­ja pa­ta­ri­mų so­din­ti grai­ki­nius rieš­tu­me­džius duo­bė­je ant ak­mens ar ply­tos nau­din­gu­mu. Tei­gia­ma, kad taip au­ga­lo šak­nys ne­be­si­verš gi­lyn, o bus la­biau iš­si­ša­ko­ju­sios pa­vir­šiu­je ir grei­čiau pa­si­sa­vins vi­sas mi­ne­ra­li­nes me­džia­gas, me­de­lis ims anks­čiau de­rė­ti. Ta­čiau toks so­di­ni­mo bū­das su­trum­pi­na grai­ki­nio rieš­tu­me­džio am­žių, be to, kai šak­nys neį­sit­vir­ti­nu­sios gi­liai, stip­rus vė­jas jį ga­li leng­vai iš­vers­ti ir pa­gul­dy­ti ant šo­no.

Au­gi­na ir rie­šut­me­džių so­di­nu­kus

A. Už­ku­rai­tis su šei­ma – žmo­na Vi­da, dviem duk­ro­mis Eve­li­na ir Ga­bi­ja – ne tik ren­ka rie­šu­tų der­lių, bet ir dai­gi­na bei au­gi­na rie­šut­me­džių so­di­nu­kus. Per žie­mą iš­lai­ky­tus rie­šu­tus pa­so­di­na į va­zo­nus ar­ba mai­šus su kom­pos­tu.

„Pir­mai­siais me­tais su­dy­gę rie­šu­tai išau­ga iki 20–30 cen­ti­met­rų aukš­čio. Bet pir­mos žie­mos da­lis jų ga­li neat­lai­ky­ti. Jei­gu so­di­nu­kai dai­gin­ti iš Lie­tu­vo­je au­gu­sio me­džio rie­šu­tų, jie sa­vai­me bus la­biau pri­si­tai­kę prie mū­sų gam­tos są­ly­gų, – sa­ko A. Už­ku­rai­tis, pa­ste­bė­da­mas, kad ne­ma­ža da­lis pre­kei­vių par­duo­da „ka­tę mai­še“: ko­kios rū­šies no­rė­si, to­kią sa­kys tu­rin­tys. – To­dėl man pa­ti­ki­miau­si at­ro­dė žmo­nės, ku­rie, pa­klau­sus apie įvai­rias veis­les, pa­sa­ky­da­vo: to­kių ne­tu­ri­me, o štai, tu­ri­me to­kių. Iš jų ir pirk­da­vo­me pra­džio­je, kol dar pa­tys sa­vų so­di­nu­kų ne­tu­rė­jo­me.“

Au­to­rės nuo­tr.

Gau­sios ke­ki­nių grai­ki­nių rie­šut­me­džių ša­kos net links­ta nuo svo­rio.

Di­dy­sis grai­ki­nis rie­šu­tas su ap­val­ka­lu (de­ši­nė­je) svė­rė 102 gra­mus, o gre­ta – ma­žas rie­šu­tas yra įpras­ti­nio dy­džio.

Di­de­lis grai­ki­nis rie­šu­tas at­ro­do kaip obuo­lys.

Šie grai­ki­niai rie­šut­me­džiai au­ga jau apie de­šimt­me­tį.

Kiek­vie­nam pa­so­din­tam rie­šut­me­džiui ski­ria­mas ma­ža­daug aras že­mės.

Ge­riau­sia so­din­ti jau to­kius paū­gė­ju­sius ant­ra­me­čius so­di­nu­kus.