Naujausios
Veltinukas tampa draugu
Šiaulietė Vita Grigutytė išrikiuoja iš vilnos veltus arkliuką, drakoną ir laumžirgį. Vitos veltinukai – charakteringi, nesikartojantys. Dauguma jų tampa originaliomis dovanomis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Veltinukai keliauja
Veltiniais Vita susidomėjo prieš porą metų. Atkreipė dėmesį į žurnaluose spausdinamas nuotraukas bei patarimus veliančioms iš vilnos.
Vita žinojo apie šlapios vilnos vėlimo būdą, bet negalėjo suvokti, kaip išsukamos įvairiausios formos, smukiausios detalės.
„Puikiai žinojau, kas yra vilna, nes vaikystėje augindavome avis, – šypsosi Vita. – Laikraštyje radau informacijos, kaip daryti veltinukus, kaip išsikirpti formas. Pabandžiau. Taip gavosi pirmasis mano darbas – žiurkiukas.“
Susidomėjusi vilnos galimybėmis, Vita toliau ieškojo informacijos: perskaitė apie sausam vėlimui skirtą adatą.
Ją įsigijusi, pasinėrė į veltinukų pasaulį. Nuvėlusi zuikį, pati nustebo: „Toks, kaip iš paveiksliuko! Nesitikėjau, kad aš galiu taip padaryti.“
Po zuikio išsirikiavo meškiukas, arkliukas, Mikė, drakoniukas, katinukas, šuo, beždžionė...
Personažus Vita kuria pati. Visi jie – skirtingi, su savu charakteriu, papuošti iki smulkmenų apgalvotomis detalėmis.
„Kaip turi atrodyti drakoniukas, prieš akis pamačiau nubudusi naktį. Nusipiešiau jo eskizą“, – šypsosi Vita.
Veltinukai tapo gimtadienio, kalėdinėmis dovanomis draugams ir artimiesiems. Originalios sagės, pakabukai tinka skarelėms, šaliams susegti.
„Juk Mikė, džiovinto moliūgo saldainiai – šilta ir originali dovana Kalėdoms“, – sako idėjų nestokojanti mergina.
Vitos veltinukai, kaip lauktuvės, keliauja ir į užsienį. Veltinukų dovanoja ir Lietuvoje apsilankantiems keliautojams.
Kurdama veltinuką dovanai, Vita pagalvoja, kas tiktų žmogui, kuris jį gaus. Jei dovanos gavėjas augina katę ar šunį – Vita juos atkuria veltinyje.
„Kurdamas žaisliuką, sukuri herojų, draugą“, – sako mergina.
Vienas Vitos kurtas Mikė išskrido į Ameriką. Iš jo savininkės socialiniame tinkle atskriejo žinutė: „Vita, tavo Mikė siunčia linkėjimus iš Amerikos“.
Veltinukai yra „apsigyvenę“ Danijoje, Vokietijoje, Azorų salose, JAV.
„Jie mėgsta keliauti, kaip ir aš“, – juokiasi Vita.
Primena skulptūrą
Norint velti iš sausos vilnos, reikia įsigyti adatą (jų būna įvairių ilgių, storio), vilnos ir kempinėlę. Vilna parduotuvėse parduodama įvairiausių spalvų.
Iš vilnos suformuojama norima forma ir, pasidėjus ant kempinėlės, badoma adata. Kiek badyti, priklauso nuo to, kokio kietumo veltinuko norisi. Smulkios detalės veltinukui „pribadomos“ atskirai.
Vita pataria saugoti pirštus, nes smailia adata galima įsidurti.
„Šis procesas labai ramina po darbų“, – šypsosi Vita.
Merginą nuo vaikystės traukė keramika: „Iš vilnos kuri tarsi skulptūrą. Sausas vėlimo būdas patogus, nes nereikia ypatingų žinių ar dirbtuvių. Užtenka prisėsti prie veltinuko gavus laisvą minutę. Yra buvę, kad dovaną padariau automobilyje pakeliui į Vilnių“.
Prieš Drakono metus Vita vėlė drakoniukus, dabar, artėjant Gyvatės metams, gimsta idėjos apie sages gyvates.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VELTINUKAI: Vita Grigutytė veltinukus dažniausiai dovanoja. „Kiekvienas būna skirtingas, vienodų nesukuriu, kad technika ir ta pati“, – šypsosi mergina.
IDĖJA: Drakoniuko sumanymas gimė nubudus naktį.
KRUOPŠTUMAS: Meškiukas sukurtas apgalvojant smulkiausias detales.
Vitos GRIGUTYTĖS nuotr.
SAGĖ: Katinukas – itin tinkama sagė katinų mėgėjams.
MEŠKUČIAI: Du meškučiai Mikės – sagės.
PELIUKAS: Veltinis peliukas.
DUETAS: Zuikučių duetas.
ŠUO: Veltinis šuo iškeliavo į šios veislės šunį auginančios šeimos namus.
PROCESAS: Vilnos gabalėlis adata badomas iki norimo stangrumo.