Cirke gyvena aštuntoji karta

Cir­ke gy­ve­na aš­tun­to­ji kar­ta

Prieš po­rą sa­vai­čių Kel­mės sta­dio­ne bu­vo įsi­kū­ręs Fran­ces­ko šei­mos cir­kas iš Če­ki­jos. Cir­ke dir­ba ir gy­ve­na jau aš­tun­to­ji cir­ko ar­tis­tų kar­ta. Ma­žiau­sia­jai cir­ko na­rei – tik pu­sė me­tų.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Į Kel­mės sta­dio­ną Fran­ces­ko šei­mos cir­kas at­va­žia­vo pir­ma­die­nį. Trys gy­ve­na­mie­ji na­me­liai, prie­ka­ba liū­tams, pa­la­pi­nė ark­liams, ož­koms ir par­še­liams, ke­tu­ri sunk­ve­ži­miai.

Tre­čia­die­nio ry­tą jau iš to­lo ma­tė­si cir­ko ku­po­las. Plu­šė­jo vy­rai ir vie­tos vai­kai, pa­si­siū­lę pa­dė­ti su­mon­tuo­ti sė­di­mas vie­tas už tai, kad ga­lė­tų ne­mo­ka­mai pa­žiū­rė­ti cir­ko pa­si­ro­dy­mą.

Dir­ba ir ak­to­riai. Klou­nas Liud­vi­kas No­vot­ny pa­po­zuo­ja nuo­trau­kai ir vėl bė­ga prie dar­bo. Ket­vir­ta­die­nį pra­si­de­da pa­si­ro­dy­mai. O dar ne­su­mon­tuo­ta sce­na!

Sta­ty­bas pri­žiū­ri cir­ko sa­vi­nin­kų Ma­ri­jos ir Fran­ces­ko Jun­gų sū­nus Liud­vi­kas. Klou­nas Liud­vi­kas No­vot­ny – jo pusb­ro­lis.

Sta­ty­bos trun­ka bent po­rą die­nų, pri­klau­so nuo vie­tos pa­gal­bi­nin­kų. Pas­kui ke­lias die­nas trun­ka pa­si­ro­dy­mai. Dar die­nos ar po­ros pri­rei­kia išar­dy­ti pa­la­pi­nių mies­te­lį.

Kel­mė – prieš­pas­ku­ti­nė iš Pra­hos at­vy­ku­sio cir­ko sto­te­lė. „Dar vie­na aikš­te­lė Tau­ra­gė­je ir – na­mo“, – su nos­tal­gi­ja kal­ba Liud­vi­kas. Po Eu­ro­pą cir­kas gast­ro­lia­vo de­vy­nis mė­ne­sius.

Pasikalbėti su cir­ko sa­vi­nin­kų sū­nu­mi Liud­vi­ku su­sė­da­me ne­baig­ta­me įreng­ti cir­ko ku­po­le. Liud­vi­ko tė­vai – Ma­ria ir Fran­ces­ko – šeš­to­ji cir­ko ar­tis­tų kar­ta. Liud­vi­ko šei­ma – sep­tin­to­ji.

Liud­vi­kas – vien­tur­tis tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tų Ma­ri­jos ir Fran­ces­ko Jun­gų sū­nus. Su žmo­na oro ak­ro­ba­te Da­nie­la au­gi­na sū­nus Pe­te­rį ir Fran­ces­ką bei duk­ras Da­nie­lą ir Mi­le­ną.

Sū­nūs jau tu­ri sa­vo vaid­me­nis cir­ke. Vy­riau­sia­sis Pe­te­ris – di­džė­jus, de­vy­ne­rių me­tų Fran­ces­ko – ma­ža­sis klou­nas.

Duk­re­lės – dve­jų me­tu­kų Da­nie­la ir pu­sės me­tu­kų Mi­le­na  au­ga cir­ke, dvy­li­kos met­rų il­gio na­me­ly­je ant ra­tų. Joms taip pat nu­ma­ty­ti vaid­me­nys – bus oro gim­nas­tės kaip ma­ma.

„Čia vis­kas yra: ir du­šas, ir nor­ma­li vir­tu­vė, ir mie­ga­mie­ji“, – ne­da­ro iš bui­ties ne­pa­to­gu­mų pro­ble­mos pa­ts cir­ke užau­gęs Liud­vi­kas. Jis – ir oro ak­ro­ba­tas, ir gy­vū­nų dre­suo­to­jas, ir „sta­ty­bų“ pri­žiū­rė­to­jas.

Vi­si čia dir­ba vis­ką. An­tai jo žmo­nai Da­nie­lai, ku­rios tė­vai taip pat su­si­ję su cir­ku, ten­ka ir na­mų šei­mi­nin­kės, ir vai­kų auk­lės bei mo­ky­to­jos pa­rei­gos. Kas­dien ma­žiau­siai po dvi va­lan­das ji mo­ko sa­vo vy­res­niuo­sius ber­niu­kus ra­šy­ti, skai­ty­ti, skai­čiuo­ti.

Liud­vi­ko ma­ma, oro ak­ro­ba­tė ir žong­li­ruo­to­ja Ma­ri­ja, rū­pi­na­si rek­la­ma, va­dy­ba, fi­nan­sais. Prieš pro­gra­mą ji par­da­vi­nė­jo bi­lie­tus. Suė­jus vi­siems žiū­ro­vams ap­si­ren­gė bliz­gan­čiu cir­ko ar­tis­tės kos­tiu­mu ir ve­dė pro­gra­mą, pa­si­ro­dė pa­ti. Tė­vo pa­rei­ga kont­ro­liuo­ti, kad vis­kas vyk­tų sklan­džiai.

Už pa­si­ro­dy­mus cir­ke at­sa­kin­gi tik pen­ki žmo­nės. Ma­ri­ja ir Fran­ces­ko Jun­gai bei jų sū­nus Liud­vi­kas yra ta­pę tarp­tau­ti­nio Mon­te Kar­lo fes­ti­va­lio lau­rea­tais. Yra pel­nę ir dau­giau ti­tu­lų.

Cir­ko žmo­gus pri­va­lo bū­ti uni­ver­sa­lus.

Ma­ri­ja ir Fran­ces­ko Jun­gai cir­ko ar­tis­tais dir­bo Nor­ve­gi­jo­je, Šve­di­jo­je, Ita­li­jo­je. Liud­vi­kas vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­gė Ita­li­jo­je. Kla­jok­lio gy­ve­ni­mas jau­nam vy­rui įau­gęs į krau­ją.

„Cir­kas – ma­no gy­ve­ni­mas. Aš dau­giau nie­ko ne­mo­kė­čiau da­ry­ti, – įsi­ti­ki­nęs Liud­vi­kas. – O gal ir ne­ga­lė­čiau gy­ven­ti be to jaus­mo, kai žiū­ro­vai ta­ve pa­ly­di plo­ji­mais, kai aik­čio­ja iš nuo­sta­bos, pa­ma­tę ta­vo at­lie­ka­mą nu­me­rį. Nuos­ta­bus jaus­mas!“

Jun­gų šei­mos kre­do – su­teik­ti ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti pro­gra­mą kuo di­des­niam bū­riui žmo­nių. To­dėl Kel­mė­je tai­kė ak­ci­nes bi­lie­tų kai­nas. Pa­žiū­rė­ti pro­gra­mos pa­kvies­ti Vi­jur­kų vai­kų glo­bos na­mų gy­ven­to­jai.

Kel­mė­je Fran­ces­ko cir­kas ne­si­ti­kė­jo di­de­lės nau­dos. Mies­tas – ne­di­de­lis. Rei­kia mo­kė­ti nuo­mą už vie­tą pa­la­pi­nėms ir na­me­liams, už elekt­rą. Vie­nin­te­lis sie­kis, kad ir pro­vin­ci­jos žmo­nės, ypač vai­kai, pa­ma­ty­tų cir­ką.

Iš cir­ko gy­ve­nan­ti šei­ma tu­ri pa­deng­ti vi­sas su ke­lio­nė­mis su­si­ju­sias iš­lai­das, už­si­dirb­ti at­ly­gi­ni­mams, iš­lai­ky­ti gy­vū­nus. Pa­vyz­džiui, vie­na liū­tė per die­ną suė­da 15 ki­log­ra­mų mė­sos.

O die­nų bū­na vi­so­kių. Ne vi­suo­se mies­tuo­se lei­džia sta­ty­ti cir­ko rek­la­mas. O kai nė­ra rek­la­mos, nė­ra ir žiū­ro­vų. Pa­vyz­džiui, kai dir­bo Ru­si­jo­je, po­rą mė­ne­sių iš ei­lės cir­kas pa­ty­rė nuo­sto­lius. „To­kiu at­ve­ju, pir­miau­sia žiū­ri­me vai­kus ir gy­vū­nus. Pa­tys men­kiau val­go­me, bet gy­vū­nai tu­ri bū­ti pa­šer­ti“, – sa­ko po­nas Liud­vi­kas.

Tur­tin­go­se vals­ty­bė­se – aukš­tes­nės bi­lie­tų kai­nos, ta­čiau žiū­ro­vų ten su­si­ren­ka ma­žiau. Va­ka­rie­čiai ne­die­vi­na cir­ko.

O Ru­si­jo­je Fran­ces­ko cir­kas sėk­min­gai dir­bo 15 me­tų. Ten žmo­nės mėgs­ta cir­ką.

Per šių me­tų gast­ro­les cir­ko sa­vi­nin­kams ir ar­tis­tams la­biau­siai pa­ti­ko Lie­tu­vo­je.

„Jū­sų žmo­nių men­ta­li­te­tas – ar­ti­mas Ru­si­jos žmo­nėms. Jums pa­tin­ka cir­kas. Be to, Lie­tu­vos pre­ky­bos cent­ruo­se yra ne­ma­žai ru­siš­kų pre­kių, ku­rias la­bai mėgs­ta ma­no ma­ma. Jai pa­tin­ka na­tū­ra­li ru­siš­ka kos­me­ti­ka ir hi­gie­nos pre­kės. Lie­tu­vo­je ga­lė­jo šių da­ly­kų nu­si­pirk­ti. Pa­tin­ka vis­kas – ir nuo­šir­dūs žmo­nės, ir ska­nus mais­tas.“

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je sa­vo pa­si­ro­dy­mus ren­gęs cir­kas ke­ti­na at­vyk­ti ir ki­tais me­tais. Ke­ti­na at­si­vež­ti ir po­rą in­diš­kų dramb­lių. Šių me­tų pro­gra­mo­je iš gy­vū­nų pa­si­ro­do liū­tai ir ark­liai.

Pra­ho­je lau­kė trys mė­ne­siai na­muo­se! Ir trys mė­ne­siai įtemp­to dar­bo ruo­šiant nau­ją pro­gra­mą.

„Ša­lia Pra­hos fer­mo­je lai­ko­me sa­vo gy­vū­nus, – pa­sa­ko­ja po­nas Liud­vi­kas. – Po­rai mė­ne­sių į mū­sų na­mus at­va­žiuo­ja mo­ky­to­ja. Ji mo­ko mū­sų vai­kus. Če­ki­jo­je iki šeš­tos kla­sės vai­kus mo­ko vie­nas mo­ky­to­jas.“

Vė­liau cir­ko ar­tis­tų vai­kai vėl mo­ky­sis sa­va­ran­kiš­kai, o mo­ky­to­jai per ato­sto­gas pa­ruoš juos eg­za­mi­nams.

Cir­ko ar­tis­tai po­rą sa­vai­čių pail­sės Do­mi­nikos Res­pub­li­ko­je. Ten poil­siau­ja jau ke­le­tą me­tų iš ei­lės.

Au­to­rės nuo­tr.

Oro ak­ro­ba­tas Liud­vi­kas Jun­gas at­sto­vau­ja sep­tin­ta­jai cir­ko ar­tis­tų kar­tai. Jo žmo­na Da­nie­la – oro ak­ro­ba­tė, taip pat iš su cir­ku su­si­ju­sios šei­mos. Vy­riau­sias sū­nus Pe­te­ris – di­džė­jus.

Fran­ces­ko Jun­gas ne tik va­do­vau­ja cir­kui, dir­ba žong­li­ruo­to­ju, bet ir at­lie­ka daug ki­tų bū­ti­nų dar­bų.

Pu­sės me­tų cir­ko ar­tis­tų Da­nie­los ir Liud­vi­ko Jun­gų duk­ry­tė Mi­le­na – ma­žiau­sio­ji cir­ko gy­ven­to­ja.

Klou­nas Liud­vi­kas No­vot­ny – ne tik juo­ki­na žiū­ro­vus. Jis – ir oro ak­ro­ba­tas, ir sta­ty­bi­nin­kas, sa­vo ran­ko­mis su­tve­rian­tis cir­ko mies­te­lį.

Prieš pa­si­ro­dy­mus il­si­si dvi liū­tės.

Kel­mė­je dau­giau kaip sa­vai­tei įsi­kū­rė Fran­ces­ko cir­ko mies­te­lis

.