
Naujausios
Nudžiugino buvusių mokinių sveikinimai
D. Virbickaitė sako, kad kiekvienas įvertinimas mokytojui yra svarbus ir suteikia motyvacijos, tačiau maloniausia buvo po apdovanojimų sulaukti buvusių mokinių laiškų ir žinučių su sveikinimais. Jie skriejo kone iš viso pasaulio: Jungtinių Arabų Emyratų, Kanados, JAV, Lietuvos.
Mokytoja ekspertė ekonomiką dėsto 10–12 klasių ir tarptautinio bakalaureato mokiniams. Kadangi pastarieji laiko ekonomikos egzaminą, vadovauja jų baigiamiesiems rašto darbams. Taip pat dirba ir pagal programą "Junior Achievement".
Visai neseniai D. Virbickaitės mokinys Armandas Kondroška laimėjo antrąją vietą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir nacionalinio transliuotojo LRT organizuotame Nacionaliniame ekonomikos egzamine, kuriame dalyvavo 8 000 žmonių.
Darbas su gabiais mokiniais, sėkmingas ilgametis mokinių ruošimas olimpiadoms, konkursams, puikūs mokinių rezultatai, pagalba ir bendradarbiavimas su kolegomis, pranešimų skaitymas ir seminarų vedimas mokytojams, vadovavimas miesto metodiniam būreliui – visa tai lėmė, kad D. Virbickaitė buvo apdovanota "Metų ekonomikos mokytojo" nominacija.
Šiaulietė buvo tarp mokytojų entuziastų, siekusių, kad Lietuvos mokyklose atsirastų ekonominio švietimo pamokos. Žinių, kaip turėtų atrodyti ekonomikos pamokos, aktyvių metodų taikymo mokytoja sėmėsi JAV mokytojų ir dėstytojų vedamuose seminaruose, LJA (Lietuvos Junior Achievement) organizuojamuose seminaruose.
Moko ekonominio raštingumo
Ko vaikai mokomi ekonomikos pamokose?
"Pagrindiniai komponentai – mikroekonomika, asmeniniai finansai ir verslo pradmenys, valstybės vaidmuo ekonomikoje, tam tikri makroekonomikos, tarptautinės ekonomikos skyriai. Siekiame, kad mokiniai mokėtų kritiškai mąstyti, suprasti, diskutuoti, palaikyti vieną ar kitą nuomonę. Tam tikra nacionalinės programos dalis yra ir asmeniniai finansai, kur vaikai mokomi įvertinti, kur ir kodėl verta investuoti, kur rizika yra didesnė, o kur mažesnė. Mokome, kad paprastai stebuklų nėra, jei rizika pakankamai didelė, pelnas galimas didesnis, bet nebūtinai", – pasakoja mokytoja.
Turbūt ne tik vaikai, bet ir dažnas suaugęs paklaustas, kur nukeliauja mūsų mokesčiai, pasakytų, kad valdžiai ar kariuomenei. O iš tiesų tam skiriama tik nedidelė mūsų biudžeto dalis.
D. Virbickaitė sako, kad finansinio raštingumo pagrindus vaikai atsineša iš šeimos, mokykla gali tik "pakoreguoti" žinias ir supratimą.
"Pavyzdžiui, mokiniai komunalinius mokėjimus yra linkę priskirti mokesčiams. Kaip pavyzdį tada pateikiu apsilankymą kirpykloje, kur taip pat mokame už paslaugą, bet to mokesčiais juk nevadiname. Mokykla gali padėti tiksliau suprasti, kas yra mokesčiai ir kam tie surinkti pinigai panaudojami. Turbūt ne tik vaikai, bet ir dažnas suaugęs paklaustas, kur nukeliauja mūsų mokesčiai, pasakytų, kad valdžiai ar kariuomenei. O iš tiesų tam skiriama tik nedidelė mūsų biudžeto dalis, ir mokiniai, pamatę lenteles, labai nustemba", – sako mokytoja.
D. Virbickaitė mano, kad prie finansinio raštingumo didinimo turėtų prisidėti ne tik mokykla, bet ir savivaldybės, žiniasklaida, nes vis dar labai trūksta informacijos, kam panaudojami iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai, kodėl svarbu mokėti mokesčius.
Kaip ir daugelis mokomųjų dalykų, taip ir ekonomika, turi įdomiąją dalį ir ne tokią įdomią. Ekonomikos pamokose tenka ir skaičiuoti, ir grafikus braižyti, o tai mokiniams ne visada būna įdomu. Kur kas įdomiau diskutuoti ekonomikos temomis, vaidinti tam tikras situacijas, išgirsti praktinių patarimų, pavyzdžiui, kaip sutaupyti apsiperkant.
Vaikų verslumą reikia skatinti
D. Virbickaitė mano, kad lietuviai yra verslūs, tik jiems reikia daugiau palaikymo, paskatinimo.
"Ilgą laiką mūsų verslumas buvo varžomas, todėl mes nelabai mokame palaikyti savo vaikus, dažnai į jų sumanymus žiūrime skeptiškai: "kažin ar tau pavyks", "o kas, jeigu nepasiseks?" Tačiau net ir iš nesėkmės galima pasimokyti, turbūt ir dažnas verslininkas išbandė ne vieną sritį, kol sulaukė sėkmės, todėl turėtume labiau palaikyti savo jaunimą", – įsitikinusi mokytoja.
Puikiausias įrodymas, kad Lietuvos mokiniai sumanūs ir verslūs, yra mokinių mokomųjų bendrovių mugės, kuriose, pasak D. Virbickaitės, idėjų semiasi net ir didelės kompanijos.
Mokinių mokomąją bendrovę turi ir Didždvario gimnazija, tačiau kaip ir kitų Šiaulių mokyklų bendrovės susiduria su išvykų į muges finansavimo problema. Bendrovėms belieka veikti savame regione. Ekonomikos mokytoja sako, kad Klaipėdos, Kauno savivaldybės finansuoja savo mokyklų bendrovių išvykas į muges, belieka tikėtis, kad ir Šiauliuose kada nors taip bus.
"Dalyvavimas mugėse, konkursuose mokiniams labai svarbu. Net jei idėja nebūna iki galo realizuota, bet yra parengiamas vadinamas verslo pranas, paskaičiuojamos sąnaudos, ir vaikams tai ne tik įdomu, bet ir pravers ateityje rengiant įvairius projektus", – sako mokytoja.
Daugiau: faktoringas