
Naujausios
Jaunas kūrėjas ateitį mato gimtinėje
Prieš kelerius metus baisogalietis Edvardas Šimkevičius greičiausiai nė negalvojo, kad pasimokęs konditerijos subtilybių Kaune ir netgi Danijoje bei padirbėjęs viename iš žinomiausių šalies restoranų, sugrįš į gimtąją Baisogalą (Radviliškio rajonas) ir čia sėkmingai įsilies į šeimos verslą.
22 metų konditeris kalba apie didelius planus konditerijos srityje ir neatmeta, kad jie bus įgyvendinti būtent gimtajame miestelyje.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Viskas prasidėjo nuo obuolių pyrago
Retas Radviliškio rajono gyventojas, jau nekalbant apie baisogaliečius, nėra girdėjęs apie kavinę „Pas Zitą“. Tai vienos šeimos kelių kartų verslas. Trumpiau tariant, kavinė – legendinio Baisogalos restorano „Kiršinas“ vyriausiosios virėjos Zitos Šimkevičienės idėja. Paskui į verslą įsiliejo ir Z. Šimkevičienės sūnus Egidijus su žmona, profesionalia virėja Lina.
Kai verslas tik kūrėsi, Egidijaus ir Linos atžala Edvardas Šimkevičius buvo vaikas ir greičiausiai nė vienas iš šeimos narių neįtarė, kad, praėjus dvylikai metų nuo įsikūrimo, būtent Edvardas taps kavinės pažiba ir pasididžiavimu dėl jo kuriamų desertų.
Šiandien 22 metų vaikinas su šypsena prisimena laiką, kai suprato, kad širdis linksta būtent į konditeriją. Kaip kitaip, juokiasi, jeigu užaugo tarp puodų.
Vis dėlto tikroji tiesa kiek kitokia. Edvardo žodžiais, „viskas prasidėjo nuo Kaziuko mugės“.
Pasirodo, Baisogalos gimnazijoje kasmet yra rengiama Kaziuko mugė, kurioje mokiniai per pertraukas gali užsiimti verslu: pardavinėti viską, ką tik moka sukurti, padaryti, sugalvoti.
Tada aštuntokas E. Šimkevičius sugalvojo iškepti obuolių pyragą ir jį parduoti. Prekyba buvo tokia sėkminga, kad naujasis verslas penkiolikmečiam kepėjui net nespėjo atsibosti.
Kitais metais apsisprendė mugėje nedalyvauti. Na, nebent tik kas pakviestų! Pakvietė! Ir, o varge, per pirmą pertrauką saldumynų mėgėjai išpirko visus Edvardo sukurtus kepinukus!
Azarto užkabintas moksleivis per kitą pertrauką nurūko į vietos parduotuvę ir nusipirko sulčių bei įvairiausių vaisių. Iš namų paskubomis prigriebtu plaktuvu buvo suplakti kokteiliai, ir jie tapo visos tų metų Kaziuko mugės legenda.
Mokyklinėje mugėje E. Šimkevičius dalyvavo iki pat gimnazijos baigimo.
Užsienio mokykla užaugino sparnus
Baigęs vidurinę, Edvardas žinojo aiškiai: nori būti konditeriu. Įstojo į Kauno maisto pramonės mokymo centrą. Pasimokė tik tris mėnesius – pagal Erazmus+ programą kartu su dar devyniais kolegomis išvyko į konditerio mokymus Danijoje, Roskildės mieste.
Edvardas sako, kad Danijoje įgijo neįkainojamų žinių, kurios atrišo rankas konditerijoje ir suteikė jaunam žmogui taip reikalingo pasitikėjimo.
„Supratau, kad danai tikrai rengia konditerius, kurie, skirtingai nei paprasti kepėjai, gali užsiimti desertų kūryba ir puošimu. Lietuvoje ruošiami geriausiu atveju tik bandelių kepėjai“, – užtikrintai sako į konditerijos aukštumas spėriu žingsniu žengiantis baisogalietis.
Įgijęs reikalingų žinių užsienyje ir sugrįžęs į Lietuvą, vaikinas tarsi gavo laimingą bilietą – pasiūlymą pokalbiui dėl darbo Kaune įsikūrusio „Harmony park“ restorane.
Iš kelių dešimčių darbo pokalbyje dalyvavusių jaunuolių restorano vadovai pasirinko būtent E. Šimkevičių, tada dar niekam nežinomą 20-metį vaikiną iš Radviliškio rajono.
Pradėjo dirbti pagalbiniu virtuvės darbuotoju. Po metų Edvardui pasiūlyta restorano konditerio vieta.
Įtampa, E. Šimkevičiaus žodžiais, buvo didžiulė, streso – daug. Tačiau Edvardo patirties galėtų pavydėti kiekvienas apie konditeriją svajojantis jaunuolis.
Vis dėlto po dvejų metų baisogalietis suprato: jo širdis linksta prie kūrybos.
„Jaučiausi įspraustas į rėmus, nes teko daryti tai, kas jau sukurta, kas išmėginta ir prigiję. O man norėjosi kurti savo. Norėjosi savaip derinti produktus, savaip puošti desertus“, – sako pašnekovas.
Rojaus obuoliukai ant torto
Taigi po dvejų metų darbo Kaune Edvardas apsisprendė: atsisuks į šeimos verslą, juk ketvirtos kulinarų Šimkevičių kartos palikuonis!
Šį pavasarį vaikinas sugrįžo į Baisogalą. Tai buvo didelis džiaugsmas visiems šeimos nariams. Edvardo mama Lina Šimkevičienė sako jau ir anksčiau su anyta bei sutuoktiniu pasišnibždėdavusi, „kaip čia tą vaiką į savo verslą įtraukti...“
Tapo šeimos kavinės „Pas Zitą“ konditeriu. Ir, juokiasi, ėmęs iš peties improvizuoti. Šeimos nariai, nepaisant ir ne visada sėkmingų kūrinių, tik pritarė, leido nevaržomam iš savo klaidų mokytis.
Taip gimė garsieji jaunojo konditerio tortai, sausainiai, kiti gardumynai. Šiandien juos skanauja ne tik kavinės Baisogaloje lankytojai, bet ir tie, kurie, paragavę neprarijo liežuvio, užsisakė Edvardo tortų gimtadieniams, krikštynoms ar vestuvėms.
Baisogalietis nevengia ir „išvažiuojamųjų degustacijų“ Radviliškyje ir rajono bendruomenėse – iš jų žmonės sužino šedevrų skonį, įvertina grožį.
Tačiau ne tik gardžiaisiais kepiniais garsėja mūsų herojus. Greičiau ne skonis valgytojų akis prikausto, o vaizdas. Ne veltui sakoma, kad žmonės valgo akimis.
„Desertų puošyba yra mano didžioji silpnybė. Puošdamas kad ir torto gabalėlį leidžiu sau sugaišti – svarbu, kad žmogus, kuriam jį patieksiu, būtų sužavėtas“, – sako konditeris.
Jis prisipažįsta, kad kai kurie kavinės lankytojai gerokai nustemba pamatę papuoštus skanėstus, esą ar tokio lygio puošyba įmanoma nedidelėje gyvenvietėje!
Ir išties Edvardo papuošti desertai – tarsi meno kūriniai. Vien papuošimui naudojama arti dviejų dešimčių įvairių elementų: vaisių, uogų, kakavos sviesto, gyvų gėlių ir netgi žirnių daigų – jie skanėstui suteikia gyvybės. Maža to, torto gabalėlis apipurškiamas aukso dulkėmis. Taip įmantriai papuoštas desertas patiekiamas ant lavos akmens plokštelės.
Baisogalietis su kiekvienu ragautoju noriai pabendrauja, papasakoja deserto ir jo puošybos subtilybes, pasiteirauja, ar patiko.
„Žmonės kartais atsargiai žiūri: ir nuo ko gi čia reikėtų pradėti ragauti? Jiems, sako, gaila meno kūrinį ardyti“, – šypsosi nuoširdus vaikinas, čia pat dėliodamas konservuotus rojaus obuoliukus greta neseniai jo galvoje gimusio „Aliaskos jogurto torto“.
Seimo Pirmininko įvertinimas
Didžiausia dovana jaunajam kulinarui – patenkinti žmonės.
Spalio 2 dieną Baisogaloje viešėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Po vizito rajono įmonėse E. Šimkevičius politiką pavaišino savo „Trijų šokoladų tortu“.
Kuklus vaikinas galvoja, kad desertas Seimo Pirmininkui patiko – V. Pranckietis noriai bendravo ir netgi klausinėjo apie torto sudėtį, gyrė papuošimus. Toks įvertinimas, pasak Edvardo, įkvepia dar labiau gilintis į tai, ką daro.
„Žinoma, be darbo nieko nebus. O ir nesėkmių neišvengsiu", – sako E. Šimkevičius ir neslepia: nudeginti pirštai, sukritęs biskvitas ar nesustingusi želė yra konditerių kasdienybė, tačiau ne priežastis nebedaryti, tai, kas patinka.
Sustoti perspektyvus vaikinas nežada. Jo svajonė – kada nors turėti konditerijos cechą, kuris bendradarbiautų su užsieniu.
Gal toks cechas įsikurtų Baisogaloje?
E. Šimkevičius nesako ne: nedidelis miestelis, anot jo, puiki niša verslui. Juolab kad Lietuva – mažytė, taigi garsas apie išskirtinius gaminius gali pasklisti žaibo greitumu.
„Jei pasiilgstu miesto, nuvažiuoju. Bet gyventi ir dirbti aš noriu čia“, – užtvirtina pašnekovas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Edvardas Šimkevičius sako, kad grįžimas į gimtąjį miestelį – jokia auka, kaip galima būtų pagalvoti. Atvirkščiai, tai didžiulė atsakomybė, nes vertintojai – pažįstami žmonės.
Puošybos procesas: netrukus Edvardo kepti desertai virs meno kūriniais.
Darbas baigtas: galima grožėtis ir skanauti.
Šeimios verslo dalyviai: konditeris Edvardas Šimkevičius, greta jo – kavinės verslo sumanytoja Edvardo močiutė Zita Šimkevičienė, virėja Edvardo mama Lina ir tėtis, kavinės "Pas Zitą“ direktorius Egidijus Šimkevičius.
Viktoro PRANCKIEČIO „Facebook“ paskyros nuotr.
Nuotrauką, kurioje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Trijų šokolado torto“ subtilybes aptaria su Edvardu Šimkevičiumi, politikas įsidėjo į savo socialinę paskyrą. Jaunam kūrėjui tai nemenkas pripažinimas.