
Naujausios
Jogos instruktorius pataria skubėti sąmoningai
„Žmonės turi suvokti, ką jie daro. Jei mintys klaidžioja, o veiksmai atliekami autopilotu, gero nelauk“, – sako Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos III skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Valančiauskas.
Susikalbėti su savimi per jogos pratimus jis jau beveik metus moko Šiaulių apskrities policijos pareigūnus.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pažintis su joga
Prieš daugiau nei kokius du dešimtmečius kelmiškis D. Valančiauskas net negalvojo, kad kada nors dirbs jogos instruktoriumi.
Joga į jo gyvenimą atėjo pati savaime. Tiesiog dirbdamas „Aro“ rinktinėje suvokė, kad dėl kas dieną patiriamos tarnybinės įtampos ir streso, jam reikia pagalbos.
„Pajutau, kad būdamas 25-erių, pradedu po truputį byrėti dalimis, kad nervinė sistema išsibalansavusi. O taip norėjosi sulaukti bent trisdešimtmečio...“, – šiandien su šypsena kalba 45-erių vyras.
Taigi jis ėmė ieškoti alternatyvos ir taip surado jogą.
Prisimena, iš pradžių visa galva į ją nenėręs. Tačiau su laiku pajuto, kad būtent joga, o ne sporto salė ir treniruokliai, padeda su savimi rasti kompromisą, susibalansuoti.
„Nesakau, kad sporto salė yra blogai. Bet man reikėjo pasirūpinti ne tik raumenimis, bet ir mintimis. O vien fiziniai pratimai to padaryti negali“, – sako pašnekovas.
„Susikalbėjęs“ su savimi per jogą, D. Valančiauskas ja užkrėtė ir pedagogę žmoną Jurgitą. Palikusi pedagoginį darbą, moteris šiuo metu yra įkūrusi aikido ir jogos mokyklą.
Pamoka – susikoncentruoti
Su D. Valančiausku kalbamės po treniruotės Šiaulių apskrities policijos patalpose, kur jogos pratimus ką tik atliko kelios dešimtys policijos darbuotojų.
Jogos užsiėmimai policijoje vyksta nuo praėjusių metų spalio. Nuo tada, anot instruktoriaus, pažanga akivaizdi – treniruočių dalyviai pamažu išmoko atsipalaiduoti, susieti išsiblaškiusias savo mintis su veiksmais.
Jogos esmė, anot D. Valančiausko, – padėti sąmoningumui: žmogus turi išmokti adekvačiai reaguoti į situaciją ir veikti sąmoningai.
„Jei mintys klaidžioja sau, o rankos dirba sau, nieko gero nebus. Turi suvokti, ką darai“, – sako instruktorius.
Užsiėmimą jis pradeda treniruotės dalyviams padėdamas susikoncentruoti į sąmoningumo būseną. Sako, jei tai padaryti pavyksta ir tokia būsena išlieka net ir išėjus iš salės, tada įmanoma, kad žmogus pradėtų išmokti susikoncentruoti ir pajustų nereikšmingus dalykus.
„Kai išmoksti justi save čia ir dabar, imi suvokti, kaip reikia vertinti šią akimirką – kokia laimė yra dabar, o ne kada nors, ne tik per gimtadienį, ne tik per Kalėdas, paglostyti savo vaiką, apkabinti šeimos narį, pasidžiaugti netikėtai užėjusi svečiu! – sako D. Valančiauskas. – Lėkimu, skubėjimu žmogus praranda savo gyvenimo esmę“.
Šių dienų problema, pasak instruktoriaus, yra ta, kad savo skubėjimu, lėkimu, laukimu kažkokių konkrečių dalykų, įvykių, mes išsibalansuojame ir nepastebime, kad tai, kas brangiausia, yra šalia.
„Paklausi žmogaus, o kur tu nubėgai? Sako, niekur nenubėgau: ligų krūvos, problemų krūvos, santykiai šeimoje atšalę. O finale tas žmogus sako: ir kur aš buvau prieš 20 metų, jeigu tik sugrįžtų sveikata... Va, tai ir yra mūsų išsiblaškymo rezultatas – nes nemokėjome vertinti šiandienos“, – teigia pašnekovas.
Joga, jo žodžiais, tai minčių ir veiksmų vienuma, kuri padeda susibalansuoti ir išmoko veiksmus derinti su mintimis, kitaip, tariant galvoti, ką darome. Tai reiškia, kad viskas – mintys ir veiksmai – vyksta vienu metu ir turi turėti tęstinumą.
Koks pirmas signalas, jog esame išsibalansavę?
Pasak instruktoriaus, jei atsikėlus iš ryto, susiruošus ir išbėgus į darbą, pakeliui šauna mintis, ar aš užrakinau duris ar išjungiau lygintuvą, tai ženklas, kad jau laikas pasirūpinti savimi.
„Jei minėti klausimai kyla, vadinasi, jūs esate nesąmoningumo būsenoje, visiškai išsibalansavęs organizmas“, – tikina instruktorius.
Pagalba sau
Ką patartų? Pasak D. Valančiausko, parėjus namo po darbo, ne į televizorių reikėtų įsispoksoti, o atsisėsti ir skirti penkias minutes tik sau, savo mintims ir savo kūnui.
„Užsimerkę mintimis palieskite kiekvieną savo kūno vietą, kiekvieną organą. Sakykime, nukreipkite mintis į galvą. Pavyzdžiui, į veidą – smilkinius, pakaušį, skruostus, lūpas. Pajusite, kaip labai įsitempę kai kurie jūsų veido raumenys. Jeigu įsitempę, tai sutelkus mintis į konkrečią vietą, jie atsipalaiduos“, – aiškina pašnekovas.
Mintimis, pataria, detaliai reikėtų pereiti galvą, krūtinę, rankas, kojas, pečius. Viskas, kas buvo įsitempę atsipalaiduos. Anot D. Valančiausko, užteks penkių minučių, kad žmogus pradėtų galvoti, ką daro, o kūnas atsipalaiduotų.
Ir ne tik sugrįžus namo, pasak pašnekovo, galima tai daryti, bet ir darbo vietoje. Keletas laisvų minučių – pereikite savo kūno dalis ir pažiūrėkite, ar jos įsitempusios.
„Šiaip kada yra įtampa, žmogus nepastebi, kuri jo kūno vieta įsitempusi. Bet kada mintimis pereina visą kūną, iš karto pajaučia, kur įsitempta labiausiai“, – teigia jogos instruktorius.
Kitas D. Valančiausko mėgstamas pratimas „Lenta“. Tai pratimas, kurio metu išsitempia, išsitiesia visas kūnas, taigi ir raumenys. Ir nereikia jokių specialių sporto salių – nuo 30 sekundžių iki kelių minučių trunkantį pratimą – galima padaryti savo kambaryje, netgi prie televizoriaus.
Dar vienas D. Valančiausko patarimas: dažniau žvelgti į savo kūną ir mintis. Sąmoningai žvelgti.
„Jūs turite galvoti, ką darote. Mano patarimas, geriau viską daryti lėčiau, bet kad jaustumėte, ką darote čia ir dabar. Buvimas tarp žmonių, tačiau su jais nebendravimas, o galvojimas, kas bus vakare, 8 valandą, kur reikės nubėgti, ko nupirkti, ką išplauti – nesąmoningumo būsena. Jauskime, su kuo mes susitikome dabar, ką matome, su kuo kalbame. Galvodami apie tai, kas bus, nepraleiskime kartais ir labai brangių gyvenimo momentų, kurie vyksta šią akimirką“, – susikalbėjimo su savimi patarimus „Šiaulių krašto“ skaitytojams dalija ilgametis policijos pareigūnas.
Sako ir pats anksčiau taškydavęs savo energiją – būdavo ir ten, ir ten. Laimei, laiku suprato, kad chaosas prie gero nepriveda: kada žmogus nesąmoningas, jis gali visko pridaryti, o kada sąmoningas – žino, ką pasakyti greta esančiam žmogui, kaip pasakyti.
Trūksta dvasinės trąšos
– Ką pasakote tiems, kurie skeptiškai žiūri į jogos galią?
– Skeptikams nereikia sakyti nieko. Jei imsi įtikinėti, vardyti privalumus, didžiausia tikimybė, kad toks žmogus prieštaraus, neigs ir niekada net į tą pusę nepažiūrės. Net kai pernai spalio mėnesį apsisprendėme vesti jogos treniruotes policijos pareigūnams, neagitavome ateiti anei vieno, tik pasiskelbėme, kad tokie užsiėmimai bus.
Pirmąsyk atėjo gal dešimt. Vieni atėjo jau žinodami, kas tai, kiti kompleksuodami. Bet matyt, atėjusieji patikėjo, pajuto atsipalaidavimo efektą, nes į kitą treniruotę atėjo jau didesnis būrys.
Dabar kartą per savaitę ateina po kelias dešimtis ir daugiau. Beje, ateina ir tie, kurie anksčiau labai jau skeptiškai į visa tai žiūrėjo.
– Jūs – jogos meistrai kartu su žmona. Abu buvote išsibalansavę?
– Gerai, kad mes su žmona atradome vienas kitą. Mes užsikrėtėme vienas nuo kito.
Jei iš antros pusės nėra palaikymo, svetimas vidaus problemėlių nesupras. Tik artimas žmogus žino, kada tu šaukštą paimsi, iš tavo durų atidarymo jaučia, kokios nuotaikos parėjai. Supranta, kad gal geriau šiandien nesakyti nieko... Net šnekėti nereikia, gal pabūti tyloje. Labai svarbu rasti savo antrą pusę, tada ir balansas bus. Bendri interesai, poreikiai, idėjos įneša daug vidinio balanso.
– Sakome, jei šeimoje viskas gerai, tada ir darbe seksis.
– Nebijau pasakyti tai, kas seniai žinoma: šeima yra tautos ląstelė, šaknis. Kai pagalvoju, kartais sėdi žmonės ten, aukštai, mąstantys, užimantys aukštas pareigas, bet nežino, nuo kur pradėti gydyti tautos organizmą.
Kas iš to, kad tu stiprinsi kariuomenę, policiją – problemos dėl to neišsispręs, tik reikės investuoti ir investuoti.
Bet jeigu išugdysi vaikus stiprius dvasioj, tada turėsi stiprų policininką, stiprų gydytoją, stiprų karį. Žodžiu, jei pamaitinsi šaknį, lapukai išsprogs ir kekės sužydės. Kol kas tik į lapus kreipiamas dėmesys – jie nukrenta ir vėl laukiam pavasario, kol jie išsprogs. Trūksta trąšos mūsų tautos šaknims...
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos III-ojo skyriaus vyriausiasis specialistas, ilgametis Šiaulių apskrities policijos pareigūnas Dalius Valančiauskas moko policijos darbuotojus atsipalaiduoti ir išmokti derinti mintis su veiksmais.
Jogos instruktoriaus Daliaus Valančiausko rekomenduojamas pratimas „Lenta“. „Taip atsigulę, mažąjį pirštelį būtinai užlenkite, kad nepjautų. Atsiremkite ant alkūnių ir išsitempkite. Atsipalaidavimas visam raumenynui.“
Jogos treniruotė.
Dalius Valančiauskas moko savo mintis sutelkti į kiekvieną kūno dalelę – pajusime, kaip kažkuris raumuo yra išsitempęs.