
Naujausios
Nuo vikingų iki Saulės mūšio
Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje, kaunietis dailininkas Artūras Slapšys ir radviliškietis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis Alvydas Tamošiūnas pristatė knygą „Žymieji vikingai“. Viloje eksponuoti A. Slapšio istorinės tematikos paveikslai, tarp kurių – „Saulės mūšis“.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Įžanga į renginį buvo trumpa ekskursija po Chaimo Frenkelio viloje veikiančią parodą „Piliakalniai be pilių“.
Viloje buvo galima apžiūrėti A. Slapšio istorinės tematikos paveikslus „Zundos mūšis“, „Didysis prūsų sukilimas“, „Gediminas“, parodos ašis – 2,10 metro ir 1,50 metro paveikslas „Saulės mūšis“. Autorius pavaizdavo vieną iš paskutiniųjų mūšio etapų, kai kalavijuočių ordinas jau spaudžiamas į pelkes.
Lankytojai galėjo pamatyti ir pasimatuoti XIII amžiaus kalavijuočių aprangą ir ekipuotę, ją renginiui paskolino „Viduramžių pasiuntiniai“ iš Kauno. Istorijos rekonstrukcijos entuziastai aprangą, ginklus naudoja parodomiesiems mūšiams, sportinėms kovoms.
„Tai – ordino „stiprybė“. Atėję į mūsų žemes, jie sutiko dar stipresnius žmones, kurie parodė, kad šarvai, ginklai, plienas dar ne viskas, svarbu žmogaus motyvacija“, – sakė stilizuotais kalavijuočio rūbais vilkėjęs A.Tamošiūnas, šiemet pradėjęs magistrantūros studijas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute.
A. Tamošiūnas perskaitė Saulės mūšį išgyvenusio kalavijuočio laišką didžiajam magistrui, kurį sukūrė į istoriją žvelgdamas profesionalaus kario akimis.
A. Tamošiūną ir A. Slapšį bendram projektui suvedė Saulės mūšis. Bendraautoriai susipažino pernai Kauno įgulos karininkų ramovėje vykusiame renginyje, skirtame Saulės mūšio 780-ečiui paminėti.
A. Slapšys prieš keletą metų su istorikais Inga ir Tomu Baranauskais yra išleidęs knygą „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“, joje publikuojami dailininko piešti kunigaikščių portretai.
„Užėjo mūza, nutapiau įžymius vikingus“, – sakė A. Slapšys. Dalį vikingų portretų kolekcijos 2014 metais įsigijo Islandijos tyrimų muziejus.
Knygoje „Žymieji vikingai“ tarp aštuoniolikos vikingų galima pamatyti ir du kuršius – Lokerą ir Dorną.
Pasak A. Tamošiūno, pirmieji baltų ryšiai su vikingais buvo užmegzti VI amžiuje. Prekybiniai ir, spėjama, vedybiniai, ryšiai palaikyti su Gotlando, Pietų ir Vidurio Švedijos gyventojais. Vikingai ne kartą susirėmė su kuršiais.
„Pagrindinė renginio mintis – puoselėti istoriją, mums be galo svarbu ištakos, identitetas“, – sakė A. Tamošiūnas.
Renginyje dalyvavęs Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius, Žalgirio mūšio rekonstrukcijose atliekantis Vytauto Didžiojo vaidmenį, pažymėjo, kad negalime leisti kitiems perrašinėti mūsų istorijos, nes istorija yra tautos CV.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Dailininkas Artūras Slapšys (kairėje) ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis Alvydas Tamošiūnas prie paveikslo „Saulės mūšis“.
Lankytojams buvo smalsu pamatyti, kaip rengėsi XIII amžiaus riteriai.
Alvydas Tamošiūnas mano, kad Šiauliai neišnaudoja Saulės mūšio potencialo.