
Naujausios
Pakruojo dvare – žąsų lenktynės
Autentišką XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dvaro kasdienybę atgaivinusiame Pakruojo dvare prikeliami ne tik senieji amatai, bet ir pramogos. Praėjusį savaitgalį dvare pirmąkart po daugiau nei pusšimčio metų pertraukos buvo surengtos kadaise itin populiarios žąsų lenktynės.
Sidas AKSOMAITIS
Dvaro ūkinėje dalyje esančiame aptvare surengta atrakcija pritraukė visą būrį mažų ir didelių smalsuolių, su susidomėjimu stebėjusių, kaip dvaro tijūnas ir piemenaitės rykštelėmis link finišo skubėti ragina dvaro ūkyje auginamas žąsis. Ilgakaklėms lenktynių dalyvėms teko įveikti keliolikos metrų lenktynių trasą.
Pakruojo dvarą valdantis šio dvaro kancleris Giedrius Klimkevičius sakė, jog šiuo metu dvare auginamos kelios žąsys. O prieš Antrąjį pasaulinį karą šio dvaro ūkyje buvo auginama netgi ne vienas šimtas žąsų. Jų tuomet buvo pilni visi dvarų ir valstiečių kiemai, mat dar 1934 m., pablogėjus Lietuvos ir Vokietijos santykiams, vokiečiai uždraudė lietuviams išvežti iš savo šalies daugiau kaip 0,5 milijono žąsų. Tuometinė Lietuvos valdžia, spręsdama klausimą, ką daryti su tokiu kiekiu paukščių, griežtai paliepė juos nusipirkti valdininkams, o vėliau – ir miestiečiams.
Šiandieninio dvaro ūkio prižiūrėtoja Enzelmutė mena žąsų ganymą: „Kad nelakstytume be veiklos ir nekrėstume šunybių, tėvai su kitais kumečių vaikais mus išsiųsdavo ganyti dvaro žąsų ir, neduokdie, kokia būtų įsisukusi į daržą ar dvaro gėlyną – patys būtume su rykštele per uodegas gavę“, – pasakojo dvaro gyventoja. Anot jos, žąsų lenktynės gimė iš kasdienio darbo.
„Mums, vaikams, žąsų ganymas ir vaikštinėjimas paukščiams iš paskos, žinoma, būdavo nuobodi veikla, tad kai prisisukdavome iki valiai birbynių, rengdavome lenktynes, kurio žąsis greitesnė – o tada jau darydavosi smagu“, – šypsojosi senolė.
Pakruojo dvaro nuotr.
Dvaro ūkinėje dalyje surengtos žąsų lenktynės pritraukė visą būrį mažų ir didelių smalsuolių.