
Naujausios
Skruzdėms reikia drėgmės ir tamsos
Kajus – ketvirtokas. Maždaug prieš metus berniukas internete pamatė filmuką apie skruzdžių fermą ir taip susižavėjo, jog užsigeidė turėti tokią namuose. Taupė pinigus ir intensyviai domėjosi skruzdėmis: kokių sąlygų joms reikia, kuo maitinasi, ką mėgsta, ko bijo, kokių rūšių esama.
Rugsėjo viduryje Kajaus svajonė išsipildė. Į namus atkeliavo formikariumas skruzdėms laikyti ir mėgintuvėlis su 18 skruzdžių kolonija.
Radviliškietis ant stalo atsargiai deda plastikinį formikariumą. Paaiškina, kad skruzdėms net menkiausias sutrenkimas sukelia didžiulį stresą. Tada atsargiai nudengia popieriaus lapą ir atsiskleidžia mažutis skruzdžių pasaulis. Skruzdės – aklos, tačiau kūnu junta šviesą ir susijaudinusios subruzda. Jos mėgsta drėgmę, šilumą ir tamsą, todėl daugiausiai laiko praleidžia ant drėgnos gipsinės plokštelės, esančios vienoje iš formikariumo celių.
Savo formikariumą Kajus iš pradžių laikė dėžėje, kad skruzdėlėms būtų tamsiau, bet vėliau įkurdino knygų lentynoje, nors ir nelengva buvo rasti vietos, nes Kajus labai mėgsta skaityti ir turi daug knygų.
Ar sunku prižiūrėti skruzdes?
"Nesunku. Svarbiausia kas trečią dieną virintu kambario temperatūros vandeniu sudrėkinti gipsą, duoti sėklyčių. Joms reikia ir baltymų, todėl kartą per dvi savaites duodu virto kiaušinio arba krevetės gabaliukų, galima duoti milčių – tokių vabaliukų, dar vitaminų – žiedadulkių grūdelių", – pasakoja Kajus.
Skruzdės mėgsta ir vaisius, daržoves. Tik visas maistas, kuris joms duodamas, turi būti labai smulkus.
Formikariumas turi vadinamąją areną, į kurią yra dedamas maistas. Jį skruzdės iš arenos susineša į skruzdėlyną. Skruzdės – tikros tvarkinguolės. Grūdeliai sukrauti vienoje vietoje. Šiukšlių, maisto atliekų skruzdėlyne skruzdės taip pat nepalieka, išneša į areną ir krauna vienoje vietoje – sąvartyne.
"Areną reikia vis išvalyti, kad maisto trupiniukai nepradėtų rūgti, pūti ir neatsirastų parazitų", – pasakoja Kajus.
Smėlį su visais trupiniais galima iškabinti šaukšteliu, bet Kajus dovanų gavo siurbliuką, kuris turėtų palengvinti darbą.
Retkarčiais reikia pakeisti ir gipso plokštelę, bet tik tuomet, kai ji labai užsiteršia ar atsiranda pelėsių.
Kajus ne tik stebi savo skruzdėlytes, bet ir kiekvieną dieną į užrašų knygutę užsirašo, kiek kiaušinėlių formikariume tą dieną, kiek skruzdėlių, kada drėkino gipsą, kada davė vitaminų, baltymų.
Fiksuoja augintinių gyvenimą
Kajus ne tik stebi savo skruzdėlytes, bet ir kiekvieną dieną į užrašų knygutę užsirašo, kiek kiaušinėlių formikariume tą dieną, kiek skruzdėlių, kada drėkino gipsą, kada davė vitaminų, baltymų.
Pati didžiausia ir svarbiausia skruzdė skruzdėlyne – motinėlė. Kajus ją vadina Barbora. Berniukas pasakoja, kad be motinėlės skruzdės neišgyventų, geriausiu atveju dieną. Mirus motinėlei, žūsta visas skruzdėlynas. Palankiomis sąlygomis tam tikrų rūšių skruzdžių motinėlės išgyvena iki 30 metų.
"Kartą grįžtu iš mokyklos ir matau, kad mano motinėlė apsivertusi. Labai išsigandau, galvojau, kad mirė, bet paskui pamačiau, kad juda. Su sese atsukome formikariumo varžtus, atkėlėme plokštę ir atsargiai apvertėme motinėlę. Kelios skruzdėlytės paspruko, bet sugaudėme", – nuotykį, įvykusį vos kelios dienos po fermos įsigijimo pasakoja Kajus.
Gerokai mažesnės už motinėlę, bet didesnės už kitas skruzdėles yra skruzdės-kariai. Jos turi galingus žiauturus, kurie skirti ne tik kovoti, bet ir susmulkinti didesnius maisto gabalėlius.
"Tenka matyti, kaip karys neša mažesnę skruzdėlę. Patinka žiūrėti, kaip jos prausiasi", – žvelgdamas į savo augintines sako Kajus.
Pasak berniuko, skruzdėlės labai draugiškos, rūpinasi viena kita, visos turi savo pareigas. Didžiausias jų turtas yra kiaušinėliai, kuriuos iškilus pavojui stengiasi nunešti į saugią vietą.
Skruzdėlės dar ir labai smalsios, mėgsta tyrinėti teritoriją.
"Kartą viena skruzdėlytė įlindo į angą, pro kurią drėkinamas gipsas. Kita skruzdėlytė pralindo į nenaudojamą formikariumo dalį, šiaip ne taip pavyko ją įvilioti į mėgintuvėlį ir grąžinti į skruzdėlyną", – smalsių skruzdėlių nuotykius pasakoja radviliškietis.
Šiuo metu Kajaus formikariume gyvena 45 skruzdės. Bet pačioje pradžioje buvo baimės, mat po apgyvendinimo skruzdžių ne daugėjo, o mažėjo.
"Galvojau, kad dėl streso, bet paskui supratau, kad dėl amžiaus kai kurios numirė", – sako Kajus.
Beje, nugaišusias drauges skruzdės nutempia ten, kur krauna maisto atliekas.
Radviliškiečio formikariume gali sutilpti keli šimtai skruzdžių. Dabar dalis fermos nenaudojama, uždaryta, kad skruzdėlytės nesiblaškytų po labai didelę teritoriją.
Kajus savo skruzdėles ne tik aprašinėja, bet ir filmuoja, o neseniai klasėje pristatė savo skruzdėlių fermą, pasakojo klasės draugams apie skruzdėles.
Kajus labai daug skaito apie skruzdėles, ieško ir knygų, ir straipsnių internete.
"Bet ne viską randu, pasigendu žinių apie skruzdėlių rūšis, kuo jos skiriasi viena nuo kitos, kokiomis sąlygomis viena ar kita rūšis gyvena. Ypač pasigendu lietuviško turinio vaizdo medžiagos internete", – sako Kajus.
Dabar Kajus svajoja įsigyti kitos rūšies skruzdėlių. Tam reikės ir naujo formikariumo, mat dviejų kolonijų į vieną fermą negalima suleisti – skruzdėlės kariauja tarpusavyje.
Šiauliečio verslas
Skruzdėlių fermomis prekiaujantis šiaulietis Jonas Mikalauskas pasakoja, kad ieškodamas įdomios veiklos aptiko skelbimą apie parduodamą verslą. Tas verslas ir buvo skruzdžių fermos.
"Pagalvojau, kas čia per keistas dalykas, ir užsikabinau. Esu toks žmogus, kad tai, ką darau, man turi patikti. Kuo labiau domiuosi, tuo daugiau sužinau apie skruzdėles, ta informacija dalijuosi ir su kitais interneto puslapyje skruzdis.lt. Skruzdėlių yra labai įvairių, yra daug jų rūšių. Vienos plačiai paplitusios, kitos gyvena labai nedidelėse teritorijose. Vienų kolonijas sudaro keli šimtai ar tūkstančiai skruzdėlių, kitas – vos dvidešimt ir jos puikiausiai išgyvena", – apie neseniai atrastą aistrą pasakoja Jonas.
Kiekviena rūšis turi ir savo maitinimosi specifiką. Pavyzdžiui, žiemojančioms skruzdėms reikalingas ir saldus maistas, o neturinčioms žiemojimo ciklo skruzdėms saldumynų nereikėtų duoti.
"Skruzdės mėgsta drėgmę, tačiau ne per didelę. Jeigu bus labai drėgna, skruzdėlės gali nustoti daugintis ar net žūti", – pasakoja J. Mikalauskas.
Skruzdžių kolonijų šiaulietis parsisiunčia iš užsienio šalių. Jos atkeliauja nedideliuose mėgintuvėliuose. Vienų rūšių skruzdžių mėgintuvėlyje būna keliolika, kitų – vos kelios.
"Mėgintuvėlis skruzdėlėms būna tapęs namais. Ten būna drėgna kempinėlė, maisto. Perkelti skruzdėles iš mėgintuvėlio į formikariumą galima dviem būdais. Paprasčiausias, bet daugiausiai streso skruzdėms sukelianti būdas – tiesiog iškratyti jas į areną. Kitas, daug saugesnis ir geresnis būdas, bet ilgiau užtrunkantis, – leisti skruzdėlėms pamažu iš mėgintuvėlio persikraustyti į formikariumą per juos jungiančią žarnelę", – pasakoja Jonas.
Kitą kartą formikariume sudygo viena sėklytė. "Sukau galvą, kaip reikės tą daigelį iškrapštyti, kas bus, jeigu ir daugiau sėklų sudygs, bet to daigelio jau kitą dieną neliko, matyt, skruzdės jį suėdė", – pasakoja J. Mikalauskas.
Skruzdžių fermas važinėdamas po mokyklas pristato mokiniams. Vaikų reakcijos būna labai įvairios: vieniems labai patinka, kiti žiūri susidomėję, o būna ir tokių, kurie tik žvilgteli ir vėl įsikniaubia į savo išmaniuosius.
"Man tai – nuostabus mažas pasaulis, su savo rūpesčiais, vargais ir džiaugsmais", – sako Jonas.