
Naujausios
Tarp restauruotų eksponatų – vėduoklė iš XIX amžiaus
Į Šiaulių „Aušros“ muziejų iš Prano Gudyno restauravimo centro Vilniuje grįžo restauruoti eksponatai – 26 senosios keramikos dirbiniai ir XIX amžiuje sukurta vėduoklė. Senosios keramikos dirbiniai ekspedicijose buvo surinkti pirmųjų „Aušros“ muziejaus muziejininkų.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Unikalūs dirbiniai
Chaimo Frenkelio viloje „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė ir Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė atsargiai pakuoja dėžes su restauruotais eksponatais.
Į muziejų sugrįžo tradicinės taikomosios keramikos dirbiniai: puodai, puodynės, puodeliai, palivonai, lekai, lauknešėliai, aguonmalės, dideli dubenys ir dubenėliai, vazos, žvakidės, indeliai švęstam vandeniui.
Formomis, puošyba išsiskiria unikali senųjų ąsočių kolekcija. V. Andrulienė rodo ant ąsočių išraižytus metus: 1844, 1817 metai.
Maistui laikyti skirtos puodynės, kad būtų tvirtesnės, apsuktos tošimi. Nedažnas išlikęs eksponatas – lauknešėlis, skirtas nešti maistą dirbantiems į laukus.
Pasak O. Stripinienės, muziejaus keramikos rinkinyje yra beveik 2 000 eksponatų. Rinkinį daugiausia sudaro iš Žemaitijos apylinkių surinkti eksponatai, atspindintys amato raidą ir meistrų talentą.
Restauruoti buvo atiduoti XIX amžiaus vidurio–XX amžiaus pradžios dirbiniai, jie muziejuje seniausi, sukaupti nuo įkūrimo 1923 metais. Daiktai surinkti ekspedicijų metu pirmųjų muziejininkų, tai – muziejaus pradžia.
Pasak V. Andrulienės, eksponatų numeriai patenka į pirmąjį muziejaus eksponatų šimtuką.
Įdomūs kūriniai – restauruotos savamokslių liaudies meistrų, tautodalininkų skulptūrėlės, kuriomis muziejus didžiuojasi.
Nedegto molio skulptūras sukūrė Palangoje gyvenusi Julija Vilkaitė-Markienė (1897–1968). Ji yra nulipdžiusi „Linų apdorojimo“ ciklą nuo ariamos žemės iki audėjos staklėse. Iš viso yra 21 skulptūrėlė, muziejaus įsigyta 1941 metais. Pirmąjį autorės ciklą įsigijo Žemaičių muziejus „Alka“, vėliau šį ciklą užsisakė ir Šiaulių muziejininkai.
Trapios nedegto molio skulptūrėlės buvo stipriai pažeistos, pažirusios atskiromis detalėmis, o dabar, džiaugiasi V. Andrulienė, sutvarkytos iki smulkmenų, net pakulos išplautos, išvalytos.
„Nekvėpuodama bandysiu išnešti“, – atsargiai ima kruopščiai supakuotą skulptūrėlę O. Stripinienė.
„Kas nedirba, tas nevalgo“, – moralizuoja kito, nežinomo autoriaus, kūrinys. Patarlę iliustruoja du vyrai: vienas – tvirtas, su trimis pilnais maišais, kitas – lopytomis kelnėmis ir pustuščiu maišiuku ant kupros.
Muziejininkės atidaro pusapskritimę dėžę. Nuėmus apsauginius sluoksnius, pasimato XIX amžiaus pabaigoje sukurta vėduoklė. Į muziejų ji pateko sulig dvarų nacionalizavimu 1940 metais. Iš kur tiksliai – nežinoma.
Vėduoklę restauratoriai restauravo keletą metų. V. Andrulienė prisimena: perlamutrinės plokštelės buvo sutrūkinėjusios, o visa vėduoklė priminė gniutulą.
Dabar atsiskleidžia visas vėduoklės grožis: atkurti angeliukai, ažūras, sutvirtintos, suklijuotos plokštelės.
Ruošiasi ekspozicijai
Restauruoti eksponatai bus rodomi „Aušros“ muziejaus Edukaciniame centre Aušros alėjoje. Po rekonstrukcijos šiame pastate bus skirta vietos „Aušros“ muziejaus istorijai ir jo įkūrėjui Peliksui Bugailiškiui.
Pastate veiks ne tik archeologijos ekspozicijos ir edukacinės erdvės, bet bus įkurtos ir Atviros saugyklos. Jose bus pristatoma muziejaus eksponatų įvairovė.
Būsimai ekspozicijai muziejininkai rengiasi iš anksto.
„Norisi, kad greičiau rūmai būtų restauruoti ir kad žmonės pamatytų kuo daugiau fonduose esančių gėrybių“, – sako V. Andrulienė.
Iki metų pabaigos iš Vilniaus sugrįš dar trys įspūdingi muziejaus eksponatai: barzdaskučio dėžutė su daugybe butelaičių, Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės suknelė ir didžiulis Edvardo Ganusausko paveikslas – Šiaulių panorama. Paveikslas bus patalpintas Venclauskių ekspozicijoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė sako, kad restauruoti keramikos dirbiniai į muziejų atkeliavo iš pirmųjų ekspedicijų.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė ir Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė džiaugiasi restauruotais vertingais muziejaus eksponatais.
Restauruota XIX amžiaus vėduoklė atskleidė savo grožį.
Liaudies meistrės Julijos Vilkaitės-Markienės (1897–1968) sukurta skulptūrėlė po restauracijos.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Liaudies meistrės Julijos Vilkaitės-Markienės (1897–1968) sukurta skulptūrėlė prieš restauraciją.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ant žalios puodynės matyti 1817 metų data.
Skulptūrėlė su moralu: „Kas nedirba, tas nevalgo“ po restauracijos.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
Skulptūrėlė su moralu: „Kas nedirba, tas nevalgo“ prieš restauraciją.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Lauknešėlis būdavo skirtas laukuose dirbantiesiems.
Tošimi apsukti indai buvo tvirtesni.
Puošnus ąsotis.