Tor­tai Lie­tu­vai ir kai­my­nams

Tor­tai Lie­tu­vai ir kai­my­nams

Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­los so­cia­li­nės pe­da­go­gės ir pro­fe­si­jos mo­ky­to­jos Li­ne­tos Šu­kie­nės kon­di­te­ri­nių ga­mi­nių, ypač tor­tų sko­nį ži­no gal ir vi­sas Pak­ruo­jo ra­jo­nas. Kur pa­slap­tis, kad jo­kių kon­di­te­ri­jos moks­lų ne­bai­gu­si pe­da­go­gė tie­siog už­bu­ria val­gy­to­jus? O pa­slap­tis, pa­na­šu, vi­sai pa­pras­ta – tai mei­lė tam, ką da­rai iš vi­sos šir­dies.

Prieš ke­le­tą mė­ne­sių po­nios Li­ne­tos su­kur­tas tor­tas „Uo­ga“ ta­po Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio ju­bi­lie­jaus pro­jek­to „100 tor­tų Lie­tu­vai“ da­ly­viu. Aki­mirks­niu ne­li­ko nė tru­pi­nė­lio.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Pir­mi tor­tai – viš­toms

„Tor­tai kaip tor­tai“, – kuk­li­na­si L. Šu­kie­nė. Dar pa­juo­kau­ja, su sa­vo ke­pi­niais ki­tiems gal jau ir at­si­bo­du­si: gi pa­sta­rai­siais me­tais val­gy­ti sal­du­my­nus ta­pę vis ma­žiau ma­din­ga.

Vis dėlto at­si­lie­pi­mai iškalbingi: Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­los bend­ruo­me­nė, kur po­nia Li­ne­ta dir­ba, jau ir ne­beį­si­vaiz­duo­ja šven­čių be gar­džių jos ke­pi­nių.

Aist­ra ga­min­ti, juo­kia­si pa­šne­ko­vė, su­bren­do ga­nė­ti­nai vė­lai. Pri­si­me­na, vai­kys­tė­je mo­ky­tis kep­ti ir vir­ti spau­dė ir ma­ma, ir mo­čiu­tė. Ta­čiau mer­gai­tei ga­min­ti at­ro­dė sve­ti­mas, ne­pa­žin­tas ir neį­do­mus už­siė­mi­mas.

Pir­mą­kart tor­tą iš­kep­ti pa­ban­dė jau au­gin­da­ma sa­vo vai­kus. Pas­kui ban­dė dar ir dar kar­tą. O da­bar juo­kia­si: kad kas bū­tų ži­no­jęs, kiek tor­tų ir ki­to­kių ke­pi­nių ta­da su­le­sin­ta viš­toms.

„Kiek­vie­ną kar­tą po ne­sėk­min­go ban­dy­mo vis pa­sa­ky­da­vau sau: vis­kas. O po die­nos ki­tos vėl užei­da­vo no­ras ban­dy­ti“, – šian­dien juo­kia­si tor­tų ke­pė­ja.

Pa­ma­žu atė­jo su­pra­ti­mas. Da­ry­ti vis­ką tiks­liai pa­gal re­cep­tą neuž­ten­ka, sa­ko ji, kon­di­te­ri­jo­je – dau­gy­bė įmant­ry­bių ir pa­slap­čių, ku­rias įma­no­ma su­ži­no­ti tik ban­dant, ban­dant ir vėl ban­dant.

„Šiaip ku­li­na­ri­jo­je la­bai mėgs­tu imp­ro­vi­zuo­ti, ga­min­ti, kaip sa­ko­ma, iš akies. Ta­čiau kon­di­te­ri­jo­je imp­ro­vi­za­ci­ja ga­nė­ti­nai ri­bo­ta, ne­bent esi šiek tiek pa­ty­ręs ir ži­nai, kas su kuo ir kaip. Štai imp­ro­vi­zuo­da­mas gla­zū­rų ne­pa­da­ry­si, bū­ti­na vis­ką tiks­liai pa­sver­ti“, – sa­ko tor­tų ke­pė­ja.

Jo­kių cuk­ri­nių pa­puo­ši­mų

Mėgs­ta­miau­sias L. Šu­kie­nės tor­tas – šo­ko­la­di­nis. Juo­kia­si, jei val­gy­to­jai neuž­sa­ko iš­kep­ti ko nors konk­re­taus, ji be abe­jo­nės pa­ga­mins šo­ko­la­di­nį tor­tą.

O pa­sta­ruo­ju me­tu po­pu­lia­rūs pran­cū­ziš­ki de­ser­tai – mi­ni py­ra­gė­liai ar­ba mu­so (pu­tė­sių) tor­tai – Li­ne­tos šei­mo­je ne­pri­gi­jo.

Ke­pė­ja nie­ka­da į sa­vo kū­ri­nius ne­de­da uo­gie­nių, tik šal­dy­tų uo­gų ty­rę, sluoks­niuo­da­ma ją su bisk­vi­to pa­du­kais ir per­tep­da­ma pu­tė­siais. Ir be­veik vi­sa­da ko­ne per­pus su­ma­ži­na tor­to re­cep­tū­ro­je nu­ro­dy­tą cuk­raus kie­kį – Li­ne­tai svar­bu, kad tor­tas bū­tų ne tik gar­dus, bet ir svei­ka­tai nau­din­gas.

„Man svar­biau yra sko­nis, o tik pa­skui gro­žis“, – sa­ko tri­jų suau­gu­sių ir sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lius jau pa­si­rin­ku­sių vai­kų ma­ma.

Juo­kia­si, puo­šy­bai ne­ski­ria daug dė­me­sio, tad cuk­ri­niai pa­puo­ši­mai – ne jai. Jei tor­tas ko­kiai iš­kil­min­gai pro­gai ge­riau jį puo­šia gė­lė­mis, bet ne cuk­ri­nė­mis ro­žy­tė­mis. Mėgs­ta (o pa­sta­ruo­ju me­tu tai ir ma­din­ga) tor­tą ap­tep­ti ne­ly­giais kre­mo mos­tais, it ko­kia sta­ty­bi­nin­ko men­te­le.

„Ne­se­niai grį­žau iš Ita­li­jos, ten pa­gal "Eraz­mus" pro­jek­to mai­nus mo­ko­si Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­los mo­ki­niai. Ita­lai, pa­ste­bė­jau, į mais­to iš­vaiz­dą ne­krei­pia dė­me­sio. Bet sko­nis koks!“ – tei­gia mi­nė­tos moks­lo įstai­gos so­cia­li­nė dar­buo­to­ja ir bū­si­mų vi­rė­jų mo­ky­to­ja.

Tor­tai Lie­tu­vai

Šių me­tų pa­va­sa­rį L. Šu­kie­nė, pa­ra­gin­ta ap­lin­ki­nių, ry­žo­si sa­vo tor­tus pri­sta­ty­ti Drus­ki­nin­kuo­se vy­ku­sia­me Vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio ju­bi­lie­jui skir­ta­me pro­jek­te „100 tor­tų Lie­tu­vai“. Į ren­gi­nį pri­va­žia­vo da­ly­vių iš vi­sos Lie­tu­vos: kon­di­te­riai, mais­to tink­la­raš­ti­nin­kai, ke­pyk­lų, ka­vi­nių ir res­to­ra­nų še­fai bei ke­pė­jai. Tor­tų pri­vež­ta gerokai per šim­tą.

Pak­ruo­jie­tė ren­gi­niui iš­ke­pė du tor­tus. Sa­vo ga­my­bos tor­tą „Ka­va prie ka­vos“ pa­ti­kė­jo at­sto­vau­ti Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­lai, o va­sa­riš­ką vai­si­nį „Uo­ga“ iš­ke­pė kaip as­me­ni­nį Li­ne­tos Šu­kie­nės tor­tą Lie­tu­vai.

Ke­pė­ją į ren­gi­nį prie Drus­ko­nio eže­ro ly­dė­jo vi­sa pa­lai­ky­mo ko­man­da – ne tik šei­ma, bet ir ko­le­gos. Tor­tus su­dė­jo į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę. Kad neap­tirp­tų, ke­pi­nius iš vi­sų pu­sių ap­dė­lio­jo gau­sy­be bu­te­liu­kų su le­du.

Ren­gi­nio die­ną, ge­gu­žės 26-ąją, bu­vo kaip rei­kiant šil­ta, sau­lė ke­pi­no be gai­les­čio. Dėl to „Uo­gą“ te­ko iš vi­sų pu­sių dangs­ty­ti nuo sau­lės spin­du­lių. Ne­pai­sant to, val­gy­to­jų tor­tas ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas – jis su­lig pa­sku­ti­niu ga­ba­lė­liu pra­ny­ko per pus­va­lan­dį.

La­bai ge­rų įver­ti­ni­mų su­lau­kė ir mo­kyk­lai at­sto­va­vęs tor­tas „Ka­va prie ka­vos“.

„Kai da­rai tai, kas pa­tin­ka, kas įdo­mu, grei­čiau­siai ir išei­na iš šir­dies. Gal čia ir yra sko­nio pa­slap­tis?“ – kuk­li­na­si bū­si­mų vi­rė­jų mo­ky­to­ja. Pri­pa­žįs­ta: vir­tu­vė jai mie­liau­sia na­mų vie­ta, ku­rio­je ga­li triūs­ti kar­tais net iki pa­ry­čių.

Tor­tas „Uo­ga“

Bisk­vi­tams rei­kia: 10 kiau­ši­nių, 250 gra­mų cuk­raus, 330 gra­mų mil­tų, 2,5 šaukš­te­lio ke­pi­mo mil­te­lių, 110 gra­mų avie­čių ty­rės, 70 gra­mų tir­pin­to svies­to.

Kiau­ši­nius at­skir­ti, try­nius iš­plak­ti iki bal­tu­mo su pu­se cuk­raus. Plo­na sro­ve­le to­liau pla­kant pil­ti uo­gų ty­rę. Bal­ty­mus su žiups­ne­liu drus­kos iš­plak­ti at­ski­rai iki stan­du­mo, da­li­mis pi­lant li­ku­sį cuk­rų. Į uo­gų ir try­nių ma­sę da­li­mis įmai­šy­ti bal­ty­mus. Ber­ti da­li­mis per­si­jo­tus mil­tus ir ke­pi­mo mil­te­lius. Men­te­le kruopš­čiai, bet at­sar­giai iš­mai­šy­ti, kad ma­sė bū­tų vie­na­ly­tė.

Pa­to­giau­sia kep­ti du bisk­vi­tus, kiek­vie­ną per­pjau­ti pu­siau. Kep­ti 170 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je tik­ri­nant, ar iš­ke­pė.

Avie­čių sluoks­niui rei­kia: 700 gra­mų avie­čių ty­rės, 70 gra­mų cuk­raus, 20 gra­mų že­la­ti­nos.

Ty­rę pa­kai­tin­ti su cuk­ru­mi, bet neuž­vir­ti. Į šiek tiek pra­vė­su­sią ty­rę dė­ti iš­brin­kin­tą šal­ta­me van­de­ny­je že­la­ti­ną la­pe­liais. Ge­rai iš­mai­šy­ti. Ty­rę pa­da­ly­ti į tris for­mas, su­stin­gu­sią už­šal­dy­ti.

Mu­sui pa­ruoš­ti rei­kia: 20 gra­mų že­la­ti­nos ir 120 gra­mų van­dens jai brin­kin­ti, 500 gra­mų mas­kar­po­nės sū­rio, 150 gra­mų cuk­raus pud­ros ar­ba pa­gal sko­nį, 600 gra­mų pla­ka­mo­sios grie­ti­nė­lės, va­ni­lės ekst­rak­to ar­ba va­ni­li­nio cuk­raus.

Že­la­ti­ną už­pil­ti šal­tu van­de­niu, iš­brin­kin­ti, iš­tir­pin­ti. Mas­kar­po­nę iš­plak­ti kar­tu su va­ni­lės ekst­rak­tu, per­si­jo­ta cuk­raus pud­ra ir šal­ta grie­ti­nė­le. Ne­perp­lak­ti! Prieš su­ren­kant tor­tą ruoš­ti mu­są, plo­na sro­ve­le į be­si­pla­kan­čią ma­sę įmai­šy­ti tir­pin­tą, dar neat­ša­lu­sią že­la­ti­ną.

Tor­tą su­rink­ti tor­to for­mo­je, sluoks­niuo­jant bisk­vi­tus, kre­mą ir uo­gų sluoks­nį.

Vir­šų ap­lie­ti tir­pin­tu šo­ko­la­du: 150 gra­mų šo­ko­la­do, 20 gra­mų be­kva­pio alie­jaus. Iš­tir­pin­ti, ge­rai iš­mai­šy­ti, ap­lie­ti tor­to vir­šų, pa­da­ry­ti nu­bė­gi­mus.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Žei­me­lio že­mės ūkio mo­kyk­los so­cia­li­nė pe­da­go­gė ir pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Li­ne­ta Šu­kie­nė sa­ko, kad kon­di­te­ri­ja – tar­si džia­zas, bet su tam tik­ro­mis tai­syk­lė­mis.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Li­ne­tos Šu­kie­nės tor­tas „Uo­ga“, skir­tas Lie­tu­vos at­kū­ri­mo 100-me­čio ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti.

Sa­va­moks­lės kon­di­te­rės tor­tai įvai­rioms pro­goms. Ra­gau­to­jai sa­ko, kad jie ne­pap­ras­tai ska­nūs.