Naujausios
Tuo tarpu Lietuvoje – viskas išvirkščia. Rinkimų rezultatus pamačiusi premjerė Ingrida Šimonytė sielojosi dėl to, kad galbūt nepavyks perkurti šeimos sampratos, įteisinant tos pačios lyties asmenų partnerystes. Tuo tarpu tiek socialdemokratai, tiek ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama „Demokratų sąjunga vardan Lietuvos“ pasisako už Ignitis išlikimą Baltijos akcijų biržoje. Galėčiau ilgai aiškinti, kodėl pritariu tokiam požiūriui į Ignitis, bet niekuomet negalėčiau teigti, kad tokia politika yra kairioji. Apžvelkime rinkimų rezultatus ir pasekmes.
Kur klydau ir kur buvau teisus?
Noriu būti sąžiningas ir pradėti nuo to, kaip realūs rinkimų rezultatai atitiko mano prognozes. Prieš savaitę prognozavau, kad rinkimų nugalėtojais bus tradicinės partijos, o save nesisteminėmis vadinančios partijos pralaimės rinkimus. Šiandien matome, kad pirmoji vieta šiuose Seimo rinkimuose atiteks LSDP, antroji TS-LKD. Taip pat prognozavau, kad Laisvės partijai šie rinkimai bus sudėtingesni nei 2020 m., nes jie nebekontroliuoja Vilniaus miesto savivaldybės, o konservatorių meras Valdas Benkunskas tikrai nebus linkęs didinti jų įtakos. Matome, kad dar rinkimų naktį deklaruoti Laisvės partijos lūkesčiai nepasitvirtino ir suskaičiavus Vilniaus miesto balsus, ji 5 proc. barjero neperžengė.
Dėl „Nemuno aušros“ spėjau, kad jie gerai pasirodys daugiamandatėje, bet vienmandatėse šios partijos politikams bus sunku laimėti. Ar buvau teisus, pamatysime po antrojo turo.
Tiesa, mano prognozės nėra be priekaištų. Tikėjausi, kad LVŽS nesunkiai peržengs 7 proc. barjerą, bet šiandien yra likusi rizika, kad suskaičiavus užsienio lietuvių vienmandatėje apygardoje balsavusiųjų balsus, LVŽS gali likti už borto. Tokia tikimybė nėra didelė, bet egzistuoja.
Pasekmės TS-LKD
Po šių Seimo rinkimų yra pagrįsta prognozuoti tolesnį TS-LKD leftėjimą. Šis leftėjimas reiškia, kad, pavyzdžiui, prigimtinę šeimą turinti ginti politinė jėga bus partnerystės vėliavnešiai. Man asmeniškai dėl to yra labai apmaudu, nes, kai partijos nustoja sekti savo ideologijomis, įvyksta galbūt ir nepastebima, bet visgi tam tikra demokratijos krizė. Partijos nereprezentuoja savo rinkėjų, neretai patiems rinkėjams nežinant. Kitos srities specialistui yra labai sunku, netgi beveik neįmanoma nuolat sekti politinius įvykius ir balsavimus Seime.
Šiandien tikimybė, kad TS-LKD ir toliau judės į kultūrinę kairę yra ypač didelė. Pirma, tai rodo Lauryno Kasčiūno ir Ingridos Šimonytės rinkimų rezultatai. Nors 96612 pirmumo balsus surinkęs L. Kasčiūnas daugiamandatėje apygardoje ir aplenkė Gabrielių Landsbergį, gavusį 78851 pirmumo balsą, bet liko antras po I. Šimonytės, surinkusios 121410 pirmumo balsus. Dar daugiau, Ingrida Šimonytė į Seimą išrinkta jau pirmame rinkimų ture Antakalnio vienmandatėje apygardoje, o L. Kasčiūnui Lazdynų vienmandatėje dar teks susirungti su Sauliumi Skverneliu.
Antra, Ingrida Šimonytė TS-LKD spaudos konferencijos metu apgailestavo, kad yra iškilusi grėsmė partnerystės įstatymui. Ji ta darė žinodama, kad kai kuriose vienmandatėse apygardose į antrus turus yra išėję realiai konservatyvūs TS-LKD atstovai, pavyzdžiui, Vytenis Tomkus Kaišiadorių- Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Žinoma, konservatyvūs konservatorių rinkėjai gali sakyti, kad yra ir šviesos spindulių. Pavyzdžiui, partijos elitas bandė susidoroti su Audroniumi Ažubaliu ir Valdu Rakučiu, neduodami jiems vienmandačių apygardų, bet šiandien jau žinome, kad abu jie bus naujajame Seime.
Pasekmės LSDP
Socialdemokratai ne tik grįžta į valdžią, bet ir vėl įtvirtino savo kaip pagrindinės kairiosios partijos statusą. Priminsiu, kad praeityje šį statusą iš jų buvo perėmę LVŽS.
Didelė dalis LSDP vienmandatininkų kandidatuoja regionuose, pavyzdžiui, minėtoje Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje, todėl tikimybė, kad partija taps partnerystės šalininke yra nedidelė ir tik kadencijos pradžioje. Užtat labai didelė tikimybė, kad būtent ji ir formuos naują valdančiają daugumą.
DSVL įsitvirtino
S. Skvernelio DSVL įsitvirtino mūsų partinėje sistemoje mažiausiai ketveriems metams. Jie ne tik surinko 9,24 proc. balsų, bet ir užsitikrino 8 mandatus, kurių jau dabar užtenka frakcijos Seime formavimui, ir strateginę partnerystę su LSDP bei paramą antruosiuose rinkimų turuose. Nėra abejonių, kad jų gretos gali dar išaugti. Šioje vietoje gali padėti ir Šiauliai, nes Saulės vienmandatėje apygardoje laukia įdomi kova tarp legendinio krepšinio trenerio Antano Sireikos ir gana solidžią politinę patirtį spėjusio sukaupti Domo Griškevičiaus. Kova laukia nelengva, nes, viena vertus, Domą Griškevičių rems LSDP, kita vertus, Šiauliai priešingai nei Domas nėra partnerystės flagmanas. Tradicinių vertybių šiauliečiui renkantis šį kandidatą gali kišti koją elementarus faktas, kad kandidatas ta dalimi, kuri liečia svarbiausius vertybinius klausimus jo neatstovaus. Tuomet racionalesnis pasirinkimas būtų Antanas Sireika. Antra vertus, Domas Griškevičius ne tik labiau patyręs, bet ir anaiptol – ne paskutinis žmogus DSVL gretose. Tai irgi šį tą reiškia.
Galimos ir negalimos koalicijos
Šiandien brėžti koalicijų ribas yra keblus reikalas, nes labai daug pokyčių atneš spalio 27 d. ir antrasis rinkimų turas. Visgi tam tikras išvadas ir prognozes pasidaryti jau galima. Pradėkime nuo mažiausiai tikėtinos iki labiausiai tikėtinos koalicijos.
Mažiausiai tikėtina koalicija yra tarp LSDP ir TS-LKD. Jeigu LSDP po antro turo lieka pirmi, ji išvis tampa neįmanoma, o būtent šis scenarijus ir labiausiai įtikina. Visgi sakykime, kad LSDP kažkaip sugeba suvelti reikalus antrajame ture ir TS-LKD po jo tampa pirmi. Tarkime konservatoriai siūlo socialdemokratams vienyti jėgas ir formuoti plačią ir tvirtą koaliciją.
Manau, kad tuomet TS-LKD lauktų net sunkesnis scenarijus nei Teisės ir teisingumo Lenkijoje. Prisiminkime, kad Teisė ir teisingumas po parlamento rinkimų Lenkijoje buvo pirmi ir net turėjo palankų prezidentą Andžej Dudą, bet būtent Donaldas Tuskas formavo valdančiąją daugumą. Tuo tarpu Lietuvoje TS-LKD taip susigadino santykius su prezidentu, kad Nausėda tikrai jų nerems.
Toliau situacija dar labiau komplikuojasi. Nes žinome, kad LSDP ir DSVL nori veikti kartu. Geri LSDP ir Nausėdos santykiai veda į tai, kad „Nemuno aušra“ ir Remigijaus Žemaitaičio antisemitinė skaičiuotė apie kopėčiomis lipusį žydą gali bloginti Lietuvos padėtį tarptautinėje arenoje. Tai nepadės nei Prezidentui, nei užsienio reikalų ministrui, kurį tikėtina deleguos LSDP. Todėl socdemams koalicijoje labiau tiktų LVŽS, bet jų galutinis rezultatas daugiamandatėje bus aiškus tik šios savaitės pabaigoje. Be to, Ramūnas Karbauskis pyksta ant Sauliaus Skvernelio už politinę išdavystę. Pyktis gal ir natūralus, bet pats Karbauskis kadaise perviliojo Skvernelį iš Tvarkos ir tesingumo orbitos, tai gal ir nereiktų taip piktintis.
Saulius Skvernelis norėtų koalicijoje matyti Liberalų sąjūdį, bet ir čia yra minusų ir pliusų. Pirma, Skvernelis savo dabartinį autoritetą nemaža dalimi pastatė ant buvusio policijos vado, VRM ministro ir ekspremjero pamatų. Todėl, iš šių pozicijų žiūrini, ar tinka už politinę korupciją teista partija? Antra, DSVL rinkėjas nėra didelis kultūrinių karų šalininkas, o Liberalų sąjūdis yra užprogramuotas juos tęsti tam, kad po Laisvės partijos nuosmukio susiurbtų dešinįjį rinkėją.
Manau, kad viskas spręsis suplaukus Užsienio lietuvių vienmandatės apygardos balsams. Jeigu LVŽS praeis 7 procentų barjerą, įvyks susitarimas pro sukastus dantis su DSVL ir su šypsena su LSDP. Jeigu LVŽS nepraeina, socialdemokratai bandys laviruoti ir „Nemuno aušrą“ integruoti dalindami portfelius Seime, taip apsaugodami Žemaitaitį nuo apkaltos, bet tik minimaliai prileisdami arba visai neprileisdami šios politinės jėgos prie Vyriausybės.