Kova dėl liepų įsibėgėja

Nuomonė keitėsi

"Šiau­lių kraš­tas" ne kar­tą ra­šė apie bū­si­mą Vil­niaus gat­vės bul­va­ro nuo Til­žės gat­vės iki Drau­gys­tės pro­spek­to re­konst­ruk­ci­ją.

Ne kar­tą vie­šai svars­ty­ti pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai bu­vo su­lau­kę ašt­rios mies­to bend­ruo­me­nės ir ar­chi­tek­tų kri­ti­kos.

2017 me­tų lapk­ri­čio pra­džio­je A. Vi­soc­kas, pa­kvie­tęs žur­na­lis­tus į spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo ir Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius An­ta­nas Bar­tu­lis, tuo­me­ti­nė vy­riau­sio­ji mies­to ar­chi­tek­tė Ra­sa Bud­ry­tė, Kau­no UAB "SRP Pro­jek­tas" di­rek­to­rius Ne­ri­jus Ja­ku­lis, "as­me­ni­niu rei­ka­la­vi­mu" įvar­di­jo svei­kų me­džių iš­sau­go­ji­mą ("Taš­kai bul­va­re: me­džius sau­gos, am­fi­teat­ro ne­di­dins, "bur­bu­lus" pa­liks", 2017 m. lapk­ri­čio 9 d.)

Tą­kart pro­jek­to va­do­vas N. Ja­ku­lio­nis kal­bė­jo apie at­lie­ka­mus dend­ro­lo­gi­nius ty­ri­mus at­si­žvel­gus į pa­sta­bas ir "šiaip ki­lu­sį triukš­mą Lie­tu­vo­je dėl me­džių". Atas­kai­tos re­zul­ta­tų tuo me­tu dar ne­bu­vo.

Kai 2017 me­tų spa­lio 18 die­ną me­ni­nin­kė Edi­ta Sū­džiū­tė feis­bu­ke pa­si­da­li­jo bul­va­ro nuo­trau­ka ir įra­šu, kad "(...) bul­va­ro re­konst­ruk­ci­ja lyg gil­ti­nė – atei­na su dal­giu. Tiks­liau, su ben­zi­ni­niu pjūk­lu ir pi­giais prin­ci­pais. Be ver­ty­bių. Ne at­nau­jin­ti bul­va­rą, o nu­ma­rin­ti", su ja su­si­sie­kė A. Vi­soc­kas ir pa­ti­ki­no, kad me­džiai ne­bus ker­ta­mi.

"Ką tik me­ras in­for­ma­vo, kad me­džiai bus iš­sau­go­ti. Pa­sa­ky­ti Ne­rea­lu ir Džiu­gu – ne tie žo­džiai", – prieš be­veik dve­jus me­tus džiau­gė­si me­ni­nin­kė. O prieš sa­vai­tę kons­ta­ta­vo: "Paaiš­kė­jo, kad me­ras me­la­vo – iš­kirs vis­ką."

Pa­si­ra­šius su­tar­tį su ran­go­vais, Vil­niaus gat­vės se­no­sios bul­va­ro da­lies at­nau­ji­ni­mas pra­si­dės lie­pos vi­du­ry­je. Su­tar­ta pa­lauk­ti, kol mies­te baig­sis tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro kon­kur­sas-fes­ti­va­lis "Sau­lės žie­das". Vil­niaus gat­vės at­kar­pos (tarp Til­žės g. ir Drau­gys­tės pr.) ir Va­sa­rio 16-osios gat­vės re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti at­lik­ta iki 2021 me­tų va­sa­ros.

Žel­dy­nų būk­lės eks­per­ti­zės ak­to iš­va­do­je nu­ro­dy­ta, kad "vyk­dant bul­va­ro re­konst­ruk­ci­ją, ne­tiks­lin­ga iš­sau­go­ti jo­je au­gan­čius bran­džius alė­jų me­džius. Nors tik 16 me­džių sa­ni­ta­ri­nė būk­lė yra blo­ga, o ki­tų pa­ten­ki­na­ma, ta­čiau vi­sų me­džių es­te­ti­nė būk­lė yra ne­pa­ten­ki­na­ma".

Au­ka dėl pa­žan­gos

Ko­kią po­zi­ci­ją pa­lai­ko Šiau­lių mies­to ta­ry­bos Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­ja?

Egi­di­jus ELI­JO­ŠIUS, Šiau­lių vi­ce­me­ras, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kas.

– Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl bul­va­ro lie­pų kir­ti­mo ir re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­to?

– Esu toks su­si­dve­ji­nęs, su­tri­kęs. Kas ma­ne pa­žįs­ta, vi­si ži­no, kad aš už ža­lu­mą, me­džius, kad rei­kia juos iš­sau­go­ti. Bet at­si­ran­da tam tik­ras vie­šas in­te­re­sas, vers­lo in­te­re­sas. Klau­siau­si, ką žmo­nės šne­ka. Su­sis­kal­džiu­si vi­suo­me­nė, gal šiek tiek dirb­ti­nai, gal be rei­ka­lo. Jau­ni­mas už mo­der­nu­mą, vy­res­ni gal ko­kį me­dį ap­si­ka­bi­nę no­ri iš­sau­go­ti.

– Ar tik­rai am­žius yra tas kri­te­ri­jus?

– Vi­saip. Aš tą jau­čiu, nes ir­gi esu ak­ty­vus so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ge­rai, kad par­ti­jos ma­žai jun­gia­si, nes po­li­ti­zuo­ti tuos da­ly­kus iš vi­so bū­tų la­bai skau­du.

Ti­kiu dend­ro­lo­gų pa­sa­ky­mais. Tie žmo­nės, mū­sų pa­čių iš­kvies­ti ver­tin­ti Kaš­to­nų alė­ją, jie bu­vo įver­ti­nę nei­gia­mai ir tam tik­rus me­džius mū­sų li­ku­sio­je da­ly­je lie­pų alė­jų. Įjun­gus lo­gi­ką, jei kas tre­čias me­dis nu­pjau­tas, o jo vie­te­lė­je pa­so­din­tas ma­žiu­kas, tas ma­žiu­kas ir­gi bus mi­ręs, ne­gy­vas, nes ap­lin­kui di­de­li me­džiai.

– Pa­gal eks­per­ti­zės iš­va­dą, še­šio­li­kos me­džių būk­lė yra blo­ga, tai ne­bus kas tre­čias?

– Na, čia jau pro­cen­tais pra­dė­tu­me skai­čiuo­ti. Yra pa­žeis­ti, ti­kė­ti­na, kad dar bus pa­žeis­ti, nes ten stam­bią tech­ni­ką įlei­džia­me. At­si­ran­da in­ži­ne­ri­nių spren­di­mų, už ku­riuos ne­ga­liu nei ga­ran­tuo­ti, nei ak­lai už vi­sus me­džius sto­ti. Pa­žei­si­me me­džius, pa­skui pa­klo­si­me vis­ką, su­tvar­ky­si­me, bus mo­der­nu. Tech­ni­ka vis tiek va­ži­nės, vir­šu­ti­nį pa­vir­šių nui­mi­nės. To, ko aš tech­niš­kai ne­la­bai su­pran­tu, man įro­dė spe­cia­lis­tai, kad vi­saip, ir eko­no­miš­kai ne­pa­lan­ku, bū­tų vėl nau­jai ar­dy­ti nau­jus iš­klo­tus plo­tus.

Da­bar esu la­biau lin­kęs au­ko­ti me­džius ir su­vie­no­din­ti abi bul­va­ro da­lis. Pas­kui po ko­kių 10–15 me­tų pa­si­džiaug­ti, kaip vis­kas pri­gi­jo, suau­go.

– Jūs pa­si­sa­kė­te prieš Kaš­to­nų alė­jos kir­ti­mą?

– Dar apie pa­vel­do da­ly­kus kal­bė­jo­me, šiuo at­ve­ju ir is­to­ri­kams la­bai pri­ta­riau, ten jau ir gar­bės rei­ka­las yra.

Nors pri­pa­žįs­tu, kad su­pra­tau iš spe­cia­lis­tų, kad kaš­to­nas ir­gi yra ne mū­sų au­ga­las, ne­la­bai pri­pra­tęs Lie­tu­vo­je gy­ven­ti. Bet šiuo at­ve­ju la­biau lin­kęs bū­čiau gy­dy­ti, pri­žiū­rė­ti, o pjau­ti tik ekst­ra at­ve­ju tuos, ku­rie jau žmo­gaus gy­vy­bei ga­li gra­sin­ti.

– O lie­pų at­ve­ju?

– Lie­pų at­ve­ju – kol kas nors ne­nug­rius. Tu­rė­jo­me lie­pą Du­bi­jos gat­vė­je – jei griū­na me­džiai į va­žiuo­ja­mą da­lį...

Dėl pa­vė­sio kaip nors pa­ken­tė­si­me, at­si­vers mies­to ar­chi­tek­tū­ra, tu­rė­si­me ki­tą spren­di­nį, kur dau­gy­bę me­tų už­leis­ta.

– Ar žo­dis "ža­lių­jų" Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pa­va­di­ni­me įpa­rei­go­ja?

– Pats pa­va­di­ni­mas au­to­ma­tiš­kai neį­pa­rei­go­ja. Dis­ku­si­jos vi­di­nės vyks­ta. Esa­me pa­si­da­li­ję, kaip ir vi­sa vi­suo­me­nė. Gal kai ku­riuos tru­pu­čiu­ką vei­kia au­to­ri­te­to pa­sa­ky­mas, ko­kią sa­vo lo­gi­ką iš­dės­tau, dėl at­si­nau­ji­ni­mo da­ly­kų, dėl mo­der­nu­mo da­ly­kų, dėl prie­žiū­ros, kad da­bar jau per vė­lu pri­žiū­rė­ti, kai me­de­liai taip su­se­nę. Gy­ve­na­me ir mo­ko­mės.

O me­dį su žmo­gu­mi su­ta­pa­tin­ti ir­gi šiek tiek nee­tiš­ka yra, kad se­no­lių ir­gi ne­žu­do­me, ne­lai­do­ja­me be lai­ko.

Pro sa­vo lan­gą žiū­riu į Pri­si­kė­li­mo aikš­tę, šir­dį šiek tiek skau­da. Gal kaž­kur per vė­lai įsi­jun­gi­nė­ja­me da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se dėl vi­so pro­jek­to.

Ar­chi­tek­tas ma­to vie­naip, tie, ku­rie vyk­do pro­jek­tą, vėl sa­vaip ma­to, dar­bų prie­žiū­rą vyk­dy­ti ne­leng­va.

– Kaip ma­no­te, jei ne­bū­tu­mė­te val­džio­je, ku­rio­je pu­sė­je da­bar at­si­dur­tu­mė­te?

– Oi, kaip tą laik­ro­dį at­suk­ti at­gal! Ma­tyt, bū­čiau ar­šes­nis už me­džius, nes kai ku­rios in­for­ma­ci­jos ne­val­dy­čiau.

Ne­bus vi­sa­da vie­na pu­sė tei­si. Pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, gal­vo­ja­te žmo­nėms, ku­rie pjau­na me­džius, ne­skau­da šir­dies, ran­kos ne­vir­pa?

Bet kiek­vie­nas dir­ba sa­vo dar­bą. Jei­gu blo­gas už­sa­ky­mas yra iš Sa­vi­val­dy­bės pu­sės, va čia jau bū­tų blo­giau, kas for­mu­luo­ja už­duo­tį. Bet ne­ti­kiu, kad už­duo­ty­je pa­ra­šy­ta, kad jūs pri­va­lo­te vis­ką iš­pjau­ti. Pa­gal ga­li­my­bes yra iš­sau­go­ti.

– Pri­si­me­na­te, ko­kia bu­vo Kaš­to­nų alė­jos už­duo­tis?

– Ta už­duo­tis bu­vo še­še­rių me­tų se­nu­mo, ne ta val­džia bu­vo plie­kia­ma. O tie, ku­rie pa­tys už­duo­tis for­mu­la­vo, pa­skui pa­tys sto­jo­si gin­ti me­džių. Čia bu­vo tuš­čias po­li­ti­ka­vi­mas.

– Bet Kaš­to­nų alė­jos at­ve­ju bu­vo įsi­ti­kin­ta, kad dend­ro­lo­go pa­ra­šas dėl me­džių būk­lės nė­ra vis­ką le­mian­tis?

– Tas taip. Bu­vo pa­si­ti­kė­ta per daug ak­lai spe­cia­lis­tais, ku­rie tik pa­žy­mė­ji­mą tu­ri. Čia dar vie­na iš mū­sų vi­suo­me­nės bė­dų, skau­du­lių, kad kar­tais žmo­gus tu­ri po­pie­riu­ką, pa­žy­mė­ji­mą, bet ne­tu­ri kva­li­fi­ka­ci­jos tin­ka­mos. Stul­gins­kio uni­ver­si­te­to ko­le­gos vis­ką aiš­kiai išaiš­ki­no, ir kad Kaš­to­nų alė­ją ga­lė­jo­me iš­sau­go­ti.

Bet la­bai nei­gia­mai bu­vo at­si­lie­pę ir apie abi bul­va­ro da­lis. Sa­kė gel­bė­ti rei­kia kuo grei­čiau tą jau pa­da­ry­tą da­lį.

– Ar atei­si­te kal­bė­tis su žmo­nė­mis į ak­ci­ją bul­va­re?

– Dar ne­su į dar­bot­var­kę įsi­ra­šęs, iš jū­sų iš­gir­dau in­for­ma­ci­ją. Da­bar yra "n" vi­so­kių su­si­ti­ki­mų. Aš vi­sa­da esu lin­kęs bend­rau­ti, bet į tri­bū­ną sa­vo no­ru ten ne­šok­siu.

– Ar ga­li­ma pro­jek­te dar ti­kė­tis kaž­ko­kių pa­kei­ti­mų?

– Vi­sa­da ga­li­ma. Yra gy­va­sis pa­sau­lis, mies­tas yra su­da­ry­tas iš žmo­nių, ne pa­ts sa­vai­me, tik pa­sta­tai ar me­džiai. Ti­kiuo­si, re­vo­liu­ci­jų ne­bus, bus tik pa­si­kal­bė­ji­mas. Pa­gal da­bar­ti­nį dė­lio­ji­mą­si ma­tau, kad su­kir­ši­ni­mų, su­prie­ši­ni­mų yra, šiek tiek dirb­ti­nių, šiek tiek na­tū­ra­lių, ką ir mi­nė­jau, kad ir man šir­dis skau­da. Bet kai ką rei­kia au­ko­ti dėl pa­žan­gos, dėl bend­ros tvar­kos.

Me­džius pa­lik­tų

Vy­tau­tas JUŠ­KUS, bu­vęs Šiau­lių mies­to me­ras, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos Ta­ry­bo­je na­rys.

– Ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl ker­ta­mų lie­pų ir bul­va­ro re­konst­ruk­ci­jos?

– Vie­na da­lis yra nau­jai pa­da­ry­ta. O ši­to­je da­ly­je (spe­cia­liai šian­dien praė­jau) – vis tik aš me­džius pa­lik­čiau. Bū­tų šioks toks kont­ras­tas tarp anos ir ši­tos da­lies.

Tie me­džiai nė­ra iš­pu­vę. Jie dau­giau­siai yra svei­ki. Svei­kus gal bū­tų ne­la­bai gra­žu kirs­ti ir nai­kin­ti.

– Ne­pa­ten­ki­na­ma es­te­ti­nė būk­lė – ne ar­gu­men­tas?

– Taip. Sup­ran­tu, jei di­des­nė da­lis bū­tų su­pu­vu­sių me­džių, juos bū­tų bū­ti­na iš­kirs­ti, nes pa­si­da­ry­tų kont­ras­tas tarp di­džių­jų ir ma­žes­nių me­džių. Da­bar, ma­no su­pra­ti­mu, rei­kė­tų į už­duo­tį įra­šy­ti "iš­sau­go­ti me­džius".

– Ar rea­lu da­bar keis­ti už­duo­tį, kai ran­gos su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta?

– Ma­nau, kad rea­lu, ne­tgi pi­giau bus. Praė­jau pro re­konst­ruo­tos da­lies lie­pai­tes (yra ir po jo­mis pa­vė­sis), jos man at­ro­do, ar 12 tūks­tan­čių, ar 15 tūks­tan­čių li­tais kai­na­vo.

Da­bar ne­ži­nau, kiek me­džiai kai­nuo­ja. Bet šiuo at­ve­ju net pirk­ti ne­rei­kė­tų, su­pap­ras­tė­ja pro­jek­tas.

– Ar­gu­men­tuo­ja­ma, jei ne­bus iš­kirs­ta 130 lie­pų, mies­to rai­da su­stos.

– Ko­dėl? Ko­kios prie­žas­tys? Ne­ma­tau, ko­dėl tu­rė­tų bū­ti ki­taip. Taip, šiek tiek kei­sis pro­jek­tas. Bet ga­li bū­ti (da­bar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti), ar pa­gal įsta­ty­mą ne­pri­reiks nau­jo kon­kur­so? Jei­gu reik­tų nau­jo kon­kur­so, ta­da blo­gai, pra­ras pi­ni­gus. Ta­da me­ras tei­sus.

Bet jei ga­li­ma pa­tai­sy­ti ne­skel­biant nau­jo kon­kur­so (o ma­no su­pra­ti­mu, tai tu­rė­tų bū­ti ga­li­ma, nes pro­jek­tas at­pi­gi­na, o ne pa­brangs­ta), pa­tai­sy­ti jį dėl grin­di­nio ap­dir­bi­mo ne­ma­tau di­de­lių pro­ble­mų.

Tik tiek te­rei­kė­tų, pa­pil­dy­ti su­tar­tį, pa­lie­kant se­nuo­sius me­džius. Ar bus jau­nas me­de­lis, ar se­nas, vis tiek rei­kės tą pa­tį da­ry­ti.

Su­tar­ties ne­rei­kia stab­dy­ti, rei­kia pa­ko­re­guo­ti. Ma­no ma­ny­mu, są­ly­go­se tai tu­rė­jo bū­ti įra­šy­ta, nes vi­suo­met, bet ku­rį pro­jek­tą vyk­dant, iš­ky­la ne­nu­ma­ty­tų da­ly­kų. Ir vi­suo­met vyks­ta de­ri­ni­mas tarp ran­go­vo ir už­sa­ko­vo. Ne­ma­tau čia pro­ble­mos.

– Ar pa­si­ra­šy­si­te kaž­ku­rią pe­ti­ci­ją?

– Ne. Tu­riu sa­vo nuo­mo­nę. Esu ne pe­ti­ci­jų ša­li­nin­kas.

– Ar da­ly­vau­si­te ren­gia­mo­je ak­ci­jo­je?

– Ne­ži­nau, pa­žiū­rė­siu. Aš vi­siš­kai pri­ta­riu ir esu lin­kęs, kad tie me­džiai iš­lik­tų.

No­ri ir me­džių, ir pro­jek­to

Au­ri­mas ŽVI­NYS, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos Ta­ry­bo­je se­niū­nas.

– Nie­ko ne­ga­liu pa­ko­men­tuo­ti, bu­vau la­biau su­si­kon­cent­ra­vęs į ki­tus da­ly­kus. Jei klau­sia­te ofi­cia­lios par­ti­jos po­zi­ci­jos, dar ne­no­riu už­bėg­ti įvy­kiams už akių, kol ne­sa­me nu­spren­dę.

Es­mė, kad aš su­pran­tu abi pu­ses: yra pa­vo­jus su­trik­dy­ti pro­jek­to ei­gą ir pui­kiai su­pran­tu ir pa­tei­si­nu žmo­nių būkš­ta­vi­mus dėl lie­pų, dėl me­džių.

La­bai dvip­ras­miš­ka ir kont­ra­ver­siš­ka si­tua­ci­ja. Kuo la­biau­siai no­rė­čiau ti­kė­ti, kad ga­li­ma ras­ti bend­rą spren­di­mą iš­sau­gant ir me­džius, ir pro­jek­tą. Ma­nau, kad ga­li­ma su­ras­ti bend­rą spren­di­mą.

Bet jei esi pri­vers­tas ir pa­sta­ty­tas į po­zi­ci­ją, kai tu­ri rink­tis, pro­jek­tą ar me­džius, šio­je vie­to­je dar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ką pa­lai­ky­si­me, ko­kia bus mū­sų bend­ra po­zi­ci­ja.