Naujausios
Aklieji ir silpnaregiai pasigenda Vyriausybės dėmesio
Praėjusį penktadienį kasmetiniame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės filialo susirinkime pasidžiaugta neįgaliųjų bendravimu ir užimtumu, tačiau neapsieita be valstybės politikos kritikos.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Didžiausias dėmesys – netekusiems regėjimo
Rajono aklieji ir silpnaregiai susirinkimus rengia kasmet.
Filialo pirmininkė Janina Samušienė dėkojo visiems, kurie supranta regėjimo negalią turinčius žmones ir pagal galimybes jiems padeda.
Išsamioje pirmininkės ataskaitoje pažymėta, kad didžiausias dėmesys teikiamas netekusiems regėjimo, padedama jiems integruotis į gyvenimą.
„Su tais žmonėmis tenka praleisti daugiausia laiko: lydėti į gydymo įstaigas, padėti susitvarkyti reikalingus dokumentus. Netekę regėjimo asmenys gali mokytis Brailio rašto“, – tvirtino J. Samušienė.
Kelmės rajono organizacija jau gyvuoja 55 metus, rūpinasi savo narių užimtumu, medicinine bei socialine reabilitacija, skatina įvairias neįgaliųjų meninės saviraiškos formas, prireikus – organizuoja ir ugdymo paslaugas gyvenamojoje vietoje.
Šiuo metu organizacija vienija 162 narius, iš jų – 94 nariai yra pensinio amžiaus, jiems nustatyti specialieji poreikiai. 68 draugijos nariai yra darbingo amžiaus, 18 dirba. Du regėjimo negalią turintys vaikai integruotai mokosi Šaukėnuose bei Kelmės darželyje-mokykloje. 68 nariai gyvena miestuose, 16 – miesteliuose, 98 – kaimo vietovėse, du – Liolių senelių namuose. Keturi, turintys visišką negalią, gyvena savo namuose, prižiūrimi artimųjų.
Per metus draugija pasipildė 17 narių. Vienas žmogus draugiją paliko todėl, kad išvyko gyventi kitur. Keturi mirė.
Pasak J. Samušienės, per ataskaitinį laikotarpį dėl įvairių problemų į organizacijos tarybą kreipėsi 38 nariai, sušaukti septyni posėdžiai. Keturiems asmenims, turintiems kompleksinę negalią, organizacija padėjo įsigyti ortopedinę avalynę, 24 parvežė kompensacinių priemonių.
Kasmet pavasariais, kai susidaro žmonių grupė, kuriems reikia prasitęsti ar gauti naujus pažymėjimus, organizacijos prašymu iš Kauno į Kelmę atvyksta neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai.
Regėjimo neįgalieji turi galimybę naudotis bibliotekėle, į kurią parvežama knygų Brailio raštu. Penkiems skaitytojams knygos keičiamos namuose, 16 aktyviausiųjų skaitytojų yra užsakytas žurnalas padidintu šriftu „Mūsų žodis“.
Susirenka kartu pabūti ir pabendrauti
J. Samušienė pasakojo, jog organizacijos nariai noriai renkasi kartu pabūti, pabendrauti, švenčia įvairias šventes.
Organizacijos patalpose vyksta ir saviveiklininkų repeticijos, žaidžiama šaškėmis, kuriami rankdarbiai. Regėjimo neįgalieji pagal savo galimybes dalyvauja ir rankdarbių parodose, sportiniuose, kultūriniuose renginiuose.
Neseniai savo veiklos 25-metį pažymėjo didžiausias Kelmės regėjimo negalios žmonių kolektyvas – folkloro ansamblis „Ramočia“, vadovaujamas Valdo Rutkūno, vienijantis 19 dalyvių. „Ramočia“ – „Aukso paukštės“ laureatas. Ansamblis išleido dvi kompaktines plokšteles, pasirodė šalies ir tarptautiniuose festivaliuose.
Valdžios požiūris – labai prastas ir nekompetentingas
Susirinkime dalyvavo nemažai svečių.
Seimo narys Edvardas Žakaris sakė, jog jam labai malonu nors trumpam sugrįžti į buvusią savo darbovietę. E. Žakaris Kelmės akliesiems ir silpnaregiams vadovavo iki 1989 metų.
„Džiaugiuosi mane vadovo pareigose pakeitusia Janina Samušiene, neapsirikau ją pasiūlęs. Organizacija dirba gerai“, – tvirtino Seimo narys.
E. Žakaris, pažadėjęs daug nepolitikuoti, teigė, jog dabartinės konservatorių ir liberalų valdžios požiūris į pensininką ir žmogų su negalia esąs labai prastas ir nekompetentingas.
Bene labiausiai Seimo narys kritikavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. „Iš visų Europos Sąjungos šalių vienintelė Lietuva krizės laikotarpiu „kirto“ per pensijas. Latviai buvo pusmečiui pabandę, bet eksperimentą nutraukę, per mėnesį visas nepriemokas žmonėms grąžino. Tik Lietuva dvejus metus krizę sprendė pensininkų ir neįgaliųjų sąskaita“, – sakė E. Žakaris.
Šiaulių ir Tauragės regiono Aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Alfonsas Navickis pažymėjo, jog yra tiesiog puiku Seime turėti narį, suprantantį regėjimo negalią turinčių žmonių problemas.
Pirmą sykį susirinkime dalyvavęs rajono meras Vaclovas Andrulis pažadėjo veikliai organizacijai padėti pagal galimybes.
Autorės nuotr.
KLAUSIMAI: Justinas Kasparas susirinkimo svečiui, Seimo nariui Edvardui Žakariui, pateikė ne vieną klausimą. Kelmiškis teiravosi, kada gali gauti kompensuojamos technikos, piktinosi, kodėl televizijos reklamose nepasakomi telefonų numeriai ir panašiai.
POKYČIAI: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės filialo pirmininkė Janina Samušienė savo ataskaitoje pažymėjo, jog didžiausią dėmesį organizacija skiria regėjimo netekusiems žmonėms, padeda jiems integruotis į pasikeitusį gyvenimą.
PAGALBA: Pirmą kartą regėjimo negalią turinčių kelmiškių susirinkime dalyvavęs rajono meras Vaclovas Andrulis veikliai organizacijai pažadėjo visokeriopą pagalbą.