
Naujausios

Prie kiekvieno traktoriaus buvo pritvirtinti ryškiaspalviai užrašai, skelbiantys, kad ūkininkai gyvena skolose, nenori tapti pašalpininkais.
Kolonos priekyje traktorius vežė kelių metrų aukščio kryžių su gedulo juostele ir trispalvę. Iš paskos riedanti vienų technika irgi plazdėjo vėliavomis.
G. Adomaitis, panašu, kaip Tarybos narys, važiavo kartu su pirmaisiais protestuotojais.
Važiuodamas miesto gatvėmis stebėjo praeivių reakciją, kaip jaunimas rankomis rodo palaikymo ženklus, o vyresnieji – abejingesni.
"Apmaudu, kad miesto gyventojai yra supriešinti su ūkininkais, atseit, pažiūrėkit, pilnas kiemas technikos, daugybė pastatų, o esą skurdžiai gyvena, – pabrėžė G. Adomaitis. – Bet tai nėra koks gero gyvenimo požymis, o tik priemonė žemės ūkiui plėtoti. Atrodo, lyg nesvarbu, kiek tas ūkininkas turi skolų, kad traktorių valdo lizingo pagrindais".
Pasak ūkininko, Lietuva pagrįstai džiaugiasi, jog didmiesčiuose kyla nauji daugiabučiai namai, tuo tarpu kaime ūkių statybos yra retenybė.
"Įsuki į dažno ūkininko kiemą, ir iškart vos ne į mėšlo krūvą įlipi – ne iš tokio jau gero gyvenimo", – teigė G. Adomaitis.
G. Adomaitis, pirmą kadenciją išrinktas į rajono Tarybą, net joje pajuto priešiškumą. Kai kurie kolegos lyg priekaištauja: jūs gerai gyvenate.
Tikisi, kad protesto akcija paskatins supratingumą tarp miesto ir kaimo.
Iš 130 hektarų gyvenantis G. Adomaitis nebandė skaičiuoti, ar išgyventų, jei žemės ūkis netektų lengvatų.
"Dabar vienas tikslas – pakovoti už save, neverta gaišti laiko skaičiuojant kas būtų, jeigu būtų, – sakė ūkininkas.
Kiti jo kolegos patikslino, kad produkcijos savikaina gali padidėti apie 30 eurų nuo kiekvieno hektaro žemės už sudorotą derlių.