Naujausios
Domėjosi rajono kultūros paveldo objektais
Radviliškyje apsilankiusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė domėjosi rajono kultūros paveldo apsaugos objektais, išsakė savo nuomonę apie baigiančius išnykti dvarus.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Nerimas – griūvantys dvarai ir dvarvietės
Susitikime su D. Varnaite Radviliškio rajono meras Darius Brazys pripažino, jog rajone yra ne tik pasididžiavimo vertų objektų, tokių kaip Baisogalos ir Burbiškio dvarai, Kleboniškių etnografinis kaimas, tačiau ir dėmesio reikalaujančių pastatų – Palonų ir Grinkiškio dvarvietės, Raudondvario dvaro pastatai.
„Burbiškio dvarą visuose susitikimuose miniu kaip pavyzdį, nes tik čia galima pamatyti, kaip didelio noro vediniems galima sutvarkyti objektą, kad jis tarnautų žmonėms ne tik kaip turistinis objektas, bet turėtų ir socialinę vertę“, – sakė D. Varnaitė.
Susitikime dalyvavęs rajono Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis užsiminė apie tai, kad Kultūros paveldo registruose yra užregistruota tokių objektų, kuriuose realiai kartais nieko nėra – likę keli buvusio dvaro pamatų akmenys laukuose ir siūlė iš naujo įvertinti visus kultūros paveldo objektus, nors tai milžiniškas darbas, reikalaujantis daug pastangų ir laiko.
Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė siūlė neskubėti tokių objektų išbraukti iš Kultūros paveldo registrų.
„Dvarai ir dvarvietės buvo kuriami vaizdingose vietose, prie upių, ežerų, todėl galimi atvejai, kai norima specialiai sunaikinti saugomą objektą, kad jis būtų išbrauktas iš Paveldo registro, o po to brangiai parduoti žemę vaizdingoje vietoje“, – sakė ji.
Pasak D. Varnaitės, griūvančius pastatus sutvarkyti reikia taip, kad jie būtų saugūs ir nekeltų grėsmės žmonėms.
Ateina europinė parama
Pasak D. Varnaitės, reikia suskubti naudotis 2014–2020 metais skiriama ES struktūrinių fondų parama, nes ir Kultūros ministerija šiuo metu skiria prioritetą paveldui, yra sukurta speciali programa.
Susitikime dalyvavęs Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius pasiūlė plėtoti paveldosauginį turizmą senajame kelyje Šeduva–Bauskė.
Pasak jo, vertų dėmesio objektų yra Šeduvoje. Toliau būtų galima aplankyti Kleboniškių kaimo buities muziejų, Raginėnų piliakalnį, Rozalimą, Pakruojo dvarą, Linkuvą, istorinį Žeimelio centrą. Tokiu turistiniu maršrutu galima būtų sudominti ir latvius, nes prie sienos su Latvija yra Rundalės ir Bauskės pilys, o toliau galima pasukti arba į Rygos, arba į Elėjos pusę.
Paveldo objektų apžvalga
Kultūros paveldo specialistai aplankė ne tik reprezentatyvias, bet ir problemines vietas, kad būtų lengviau apsispręsti dėl tų vietų atgaivinimo strategijų.
Jie apžiūrėjo Radviliškio malūną, aplankė Grinkiškio dvarą, kur svarstė įvairias galimybes jį atstatyti ir panaudoti Grinkiškio bendruomenės poreikiams, įkuriant amatų centrą. Baisogalos dvare apžiūrėti naujai rekonstruoti objektai, tartasi dėl ateityje rekonstruotinų objektų finansavimo. Apžiūrėti ir Palonų bei Raudondvario dvarai, kalbėta dėl šių objektų tolesnio likimo.
Išvykos dalyvių nuotr.
APŽIŪRA: Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė (antra iš kairės) pripažino, jog rajonas yra vienas iš geriausiai besitvarkančių paveldosaugos srityje, nors ir jame yra probleminų vietų. Pavyzdžiui, griūvantis Grinkiškio dvaras (nuotraukoje).