Gimtosios tarmės skambesys Linkuvoje

Gim­to­sios tar­mės skam­be­sys Lin­ku­vo­je

Sa­vait­ga­lį Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­re gim­tą­ja ry­tų aukš­tai­čių šiau­rės pa­ne­vė­žiš­kių tar­me lie­jo­si pa­sa­ko­ji­mai ir pa­da­vi­mai, skam­bė­jo liau­dies dai­nos.

„Gy­vos tar­mės gy­vu žo­džiu: se­nė, se­nė, la­bė se­nė“ pa­va­din­tas ren­gi­nys bu­vo skir­tas šie­met pa­skelb­tiems Tar­mių me­tams.

Sta­nis­la­va VI­ČAI­TĖ

stanislava@skrastas.lt

Dvie­jų kar­tų pa­sa­ko­to­jai

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rei Dan­gi­rū­tai Šim­kū­nie­nei, Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro va­do­vei, sa­vo su­ma­ny­mą – kar­tu su­bur­ti jau­no­sios ir se­no­sios kar­tos pa­sa­ko­to­jus – įgy­ven­din­ti pa­vy­ko.

Vi­sa sa­lė juo­kė­si, kaip Lin­ku­vos folk­lo­ro an­samb­lio „Lin­ka­va“ mu­zi­kan­tas ir ašt­ria­lie­žu­vis Al­ber­tas Ju­ras pa­sa­ko­jo apie tai, kaip jam vai­de­no­si.

Šmaikš­tu­mu ne­nu­si­lei­do ir pa­kruo­jie­tė Liu­ci­ja Ur­žie­nė. Au­sį glos­tė gim­tą­ja tar­me įvai­rius nu­ti­ki­mus po­ri­nę triš­ko­nie­tis Alek­sas Au­dzi­jo­nis ir lin­ku­vie­tė Bi­ru­tė Lu­ko­šie­nė.

Sma­gu bu­vo klau­sy­tis ir vieš­nios iš Kir­nai­čių (Jo­niš­kio ra­jo­nas) Gra­ži­nos And­ra­šiū­nie­nės pa­sa­ko­ji­mų.

Se­nie­siems ne­nu­si­lei­do ir jau­nie­ji pa­sa­ko­to­jai Ni­da Šim­kū­nai­tė, Ka­mi­lė Luk­šy­tė ir Lu­kas Ba­je­lis iš Lin­ku­vos, bar­diš­kie­čiai Da­nie­lė Le­ka­vi­čiū­tė, Ro­ber­ta Ši­mai­ty­tė ir Se­ve­ri­nas Nor­gai­la.

Kaip prie­mo­nę gim­to­sios tar­mės gro­žiui at­skleis­ti jie pa­si­rin­ko sa­vo kraš­to tau­to­sa­ką, už­ra­šy­tą kraš­to­ty­ri­nin­ko Juo­zo Šlia­vo, iš­sau­go­tą Onos Bluz­mie­nės.

Ne vien pa­sa­ko­ji­mais šis ren­gi­nys bu­vo gy­vas. Skam­bė­jo „Lin­ka­vos“ ir „Ra­ti­nė­lio“ an­samb­lių sa­vi­veik­li­nin­kų, pa­mū­šie­čių To­mo ir Vi­ta­li­jaus Vi­soc­kų dai­nos, at­lik­tos gim­tą­ja tar­me.

Net­rū­ko šo­kių nei ra­te­lių. Ir Lin­ku­vos kraš­to me­lo­di­jų, ku­rias gro­jo Va­lio­nių šei­mos ka­pe­la, A. Ju­ras ir jo mo­ki­nys Ma­rius Na­vic­kas. Šio pen­kio­lik­me­čio ge­bė­ji­mas val­dy­ti ar­mo­ni­ką su­ža­vė­jo ren­gi­ny­je vie­šė­ju­sią Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro at­sto­vę Dia­ną Mar­ti­nai­tie­nę. Ji pa­kvie­tė vai­ki­ną da­ly­vau­ti Lie­tu­vos vai­kų ir moks­lei­vių – liau­dies kū­ry­bos at­li­kė­jų – kon­kur­so „Tram­ta­tu­lis 2013“ Aukš­tai­ti­jos re­gio­no at­ran­ko­je.

Gim­to­ji tar­mė nyks­ta

„No­rė­jo­si, kad bū­tų ry­šys tarp tų dvie­jų kar­tų. Tai – tar­si pa­mo­ka vai­kams, kad šie su­vok­tų mū­sų tar­mės gro­žį ir sa­vi­tu­mą, kaip ja ga­li­ma gy­vai per­teik­ti įvai­rius pa­sa­ko­ji­mus“, – apie su­ma­ny­mą ren­gi­ny­je su­jung­ti dvi kar­tas „Pak­ruo­jo kraš­tui“ sa­kė D. Šim­kū­nie­nė.

Jau pa­ste­bė­ta, jog ry­šį su gim­tuo­ju kraš­tu pa­de­dan­čios iš­lai­ky­ti ir žmo­gaus uni­ka­lu­mą sau­go­jan­čios tar­mės pra­de­da nyk­ti. Tam grei­čiau pa­si­duo­da jau­no­ji kar­ta.

Kaip aiš­ki­na kal­bi­nin­kai, tam įta­kos tu­ri emig­ra­ci­ja į did­mies­čius, kur sten­gia­ma­si kaip grei­čiau pri­tap­ti. Taip pat – bend­ri­nės kal­bos įsi­ga­lė­ji­mas ug­dy­mo įstai­go­se, vie­šo­se vie­to­se, ži­niask­lai­do­je. Ir tai, kiek kiek­vie­nai šei­mai svar­bi gim­to­ji tar­mė.

D. Šim­kū­nie­nė ir­gi pa­ste­bė­jo, jog jau ne kiek­vie­nas vai­kas mo­ka kal­bė­ti gim­tą­ja tar­me, ją iš­krai­po.

„Jau ir žo­de­lis „taip“ jų lū­po­mis skam­ba ne­be tar­miš­kai „teip“, – ap­gai­les­ta­vo mo­te­ris.

Ren­gi­nių, eks­pe­di­ci­jų, skir­tų Tar­mių me­tams, šie­met ra­jo­ne dar tu­rė­tų bū­ti ne vie­nas.

Ma­ry­tės VAI­TIE­KŪ­NIE­NĖS nuo­tr.

AR­MO­NI­KI­NIN­KAI: Ma­rius Na­vic­kas (kai­rė­je) kar­tu su sa­vo mo­ky­to­ju Al­ber­tu Ju­ru gro­jo ne vie­ną links­mą me­lo­di­ją.

DAI­NOS: Sa­vo kraš­to dai­nas trau­kė Lin­ku­vos kul­tū­ros cent­ro vai­kų folk­lo­ro an­samb­lis „Ra­ti­nėls“.

PUO­SE­LĖ­TO­JOS: Pa­mū­šie­tė Zi­ta Ka­pu­čins­kie­nė (kai­rė­je) ir pa­kruo­jie­tė Liu­ci­ja Ur­žie­nė ne tik pa­čios sau­go gim­tą­ją tar­mę, bet ir ją puo­se­lė­ti mo­ko jau­ną­ją kar­tą.