Naujausios
Javapjūtės pradžia – ledai „iškūlė“ miežių lauką
Per karščius trumpi lietūs su perkūnija ir kruša vietomis jau pridarė bėdos ūkininkams. Užvakar Pakruojo rajone pradėję javapjūtę žemdirbiai nuostolius jau skaičiuoja šimtais tūkstančių.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Lauką nukūlė kruša
Puodžiūnų kaime gyvenantis ūkininkas Saulius Butvilauskas praūžus lietui su perkūnija ir kruša buvo priblokštas: „Miežiai stovi, o varpos – iškultos“.
Daugiau nei dvidešimt metų ūkininkaujantis vyras tokio gamtos akibrokšto dar nebuvo patyręs.
Važiavau iš kito lauko, esančio Gataučiuose, už poros kilometrų. Užėjo tokia kruša, kad džipu važiuoti nebegalėjau. Sustojau po medžiu, bet išsigandau, kad jis gali neatlaikyti,“ – netikėtai prapliupusią krušą prisiminė ūkininkas.
Stichijai nurimus nuvažiavo į Gataučių lauką ir nustebo, kad miežiai per krušą sėkmingai išsilaikė – laukas neišgulęs, varpos sveikos.
Tačiau pavažiavęs iki kito lauko Puodžiūnų pakraštyje ūkininkas apstulbo. Vasarinių miežių laukas atrodė taip, kaip krušos išvakarėse – „varpa prie varpos“, tik jos iškultos.
„Jei Gataučiuose kruša buvo tokia, kad važiuoti nebegalėjau, tai kokia ji galėjo būti čia? Tikriausiai žmogų būtų užmušusi“, – vakar stebėjosi ūkininkas, praradęs 44 hektarus miežių. O tai šiandieninėmis kainomis yra apie 100 tūkstančių litų.
Draudimui nelieka
S. Butvilauskas – kaip ir daugelis rajono ūkininkų, pasėlių nebuvo apdraudęs. Vyras sako, tam laisvų lėšų neliko, o ir nelaimės nesitikėjo.
Minėtasis miežių laukas ūkininkui labai brangiai atsiėjo: šį pavasarį nušalus rapsams, dirvą teko užsėti vasariniais miežiais. Taip šiam pasėlių plotui teko dvigubos išlaidos.
Pakruojo rajone panašiai šį pavasarį elgėsi daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Jiems teko atsėti vasarinėmis kultūromis iššalusius žieminių rapsų, kviečių laukus.
„Šiaulių krašto“ kalbinti dar keli ūkininkai pasakojo pasėlių nedraudžiantys, nes pirmenybę skiriantys ne pasėlių apsaugai nuo gamtos jėgų, bet ūkio plėtrai ir stiprinimui, technikai pirkti.
„Kad grūdai būtų stambesni, drėgmės reikia, bet tik ne ledais“, – sakė ūkininkas S. Butvilauskas.
„Pakibę trąšininkams“
Užvakar popietę javapjūtę pradėjo ir pakruojietė ūkininkė Bronė Dumbrienė su sūnumi Gintaru. Svilinant daugiau kai 30 laipsnių karščiui jie kombainą pirmiausia pasuko į vasarinių miežių lauką.
„Rapsai jau nukulti, kviečius kulti dar anksti, o miežius laikyti pavojinga. Gali atsitikti kaip ūkininkams iš Pašvitinio ar Žeimelio seniūnijos: ledais davė taip, kad varpose po du grūdus beliko“, – apie gamtos stichijos šėlsmą užsiminė G. Dumbris.
Ši žinia netruko pasklisti rajono javų augintojams. Vieni skubino kulti ir vežti grūdus į džiovyklas, kiti vylėsi dangaus malonės – gal vietomis praūžianti kruša jų pasėlius aplenks.
„Kūlėme rapsus netoli Sigutėnų, straiga pakilo vėjas. Gal už poros šimtų metrų pakelėje jis lenkė medžius iki žemės, bet mūsų lauke buvo palyginti ramu“, – apie nenuspėjamas prasidėjusios javapjūtės oro sąlygas sakė trumpam iš kombaino kabinos iššokęs ūkininkas Gintaras.
O tuo metu vyro mama jau skubėjo su pirmųjų pradalgių grūdais į supirkėjų laboratoriją. Ne tik grūdų kiekis, bet ir kokybė lemia ūkininko pajamas.
„Kaip ir daugelis, esame „pakibę“ trąšų pardavėjams. Gautu derliumi teks atsiskaityti už skolon paimtas trąšas, chemikalus. Šiemet grūdų augintojams labai nepalankios kainos, o trąšininkai nuolaidų daryti nenori. Bet daug metų trąšas imame iš vieno pardavėjo, todėl tikimės sutarti dėl palankesnių sąlygų“, – pasakojo ūkininkė.
Pašariniai miežiai šiuo metu superkami kiek daugiau nei puspenkto šimto litų už toną. B. Dumbrienė viliasi, kad supirkėjai, atskaičiavę už žolingumo procentą, drėgnumą, grūdų toną pirks už 400 litų.
Redakcijos kalbinti Pakruojo rajono grūdų augintojai sakė, kad tik atsiskaitę su trąšų ir chemikalų pardavėjais gali pasakyti, kokie jiems šie metai.
Tačiau daugelis tvirtina jau dabar žiną, kad jų pajamos bus mažesnės nei pernai ar užpernai, kai ir derliai buvo geri, ir kainos didesnės.
Pernai miežių tona kainavo apie 600 litų. Pagal tokią kainą daugelis „trąšininkų“ ir sudarė sutartis su grūdų augintojais dėl atsiskaitymo už skolon gautas trąšas, chemikalus.
Alga – pagal derlių
Prikulti daugiau grūdų svarbu ne tik augintojams, bet ir samdytiems kombainininkams. Mat jiems alga rugiapjūtės metu skaičiuojama ne tik pagal kūlimo trukmę, bet ir grūdų kiekį.
„Šukionių žemės ūkio bendrovės 45 hektarų lauke užvakar miežius kombainais pjovė trys bendrovės kombainai.
„Šiandien – pirma miežių kūlimo diena. Kyla vėjas, dangus apsiniaukė juodais debesimis. Jei lietus ar kruša nesutrukdys, gal iki devintos vakaro tą lauką baigsime“, – vylėsi kombainininkas Mindaugas Murauskas.
Bendrovės kombainininkams kūlimo metu alga šokteli ir tampa kelis kart didesnė nei įprastai. Vyras neslėpė, kad rugiapjūtės mėnuo – geriausiai apmokamas, ir jei jau šiandien reikėtų algą skaičiuoti eurais, ji būtų su trimis nuliais.
Vyras nekantravo šokti į kombaino kabiną ir tęsti darbą.
„Su bendrovės direktoriumi sutarties dėl atlyginimo javapjūtės laiku dar neaptarėme – greičiausiai alga bus mažesnė nei pernai. Ne dėl to, kad byrės prasčiau, bet dėl to, kad šiemet grūdų kainos krito“, – apie grūdų kainų įtaką ir atlyginimams užsiminė kombainininkas.
Kaitra gali pakenti
Pakruojo grūdų supirkimo įmonės „Robusta“ direktorius Edikas Drupas sako, jog grūdų kainos krito dėl pasaulinių prognozių – tikimasi gerų derlių. Ar jie tokie bus, prognozuoti dar anksti. Aišku viena, kad dabartinė kaitra gali atsiliepti vasarinių kviečių kokybei.
Pasak E. Drupo, jau pavasarį buvo aišku, kad šiemet derlingose Pakruojo rajono žemėse žieminių kultūrų bus išauginta mažiau – jos iššalo. Augintojams teko kai kuriuos laukus atsėti vasarinėmis.
Grūdų supirkimo kainos nėra aukštos, bet prognozių, kad jos kils, kol kas nesitikima,“ – teigia direktorius.
Supirkti grūdai, išauginti Pakruojo krašto žemėje, šalies eksportuotojų yra gabenami į Egiptą, Maroką, Arabų Emyratus, Iraną.
Autorės nuotr.
AKIBROKŠTAS: Ūkininkui Sauliui Butvilauskui gamtos akibrokštas – "nukulti" 45 hektarai miežių.
NUOSTOLIS: Ant žemės išbyrėję grūdai – 100 tūkstančių litų negautų pajamų.
KAITRA: Ūkininkas Gintaras Dumbris sako, kad dėl kaitros grūdai per anksti nustojo augti.
JAVAPJŪTĖ: Užvakar Pakruojo rajono žemdirbiai javapjūtę pradėjo vasarinių miežių kūlimu.
ALGA: Kombainininkas Mindaugas Murauskas (kairėje) sako, kad šiemet sumažėjus grūdų supirkimo kainoms, gali mažėti ir kombainininkų algos.
KRUŠA: Kruša miežių lauko neišguldė, bet iškūlė varpas.