KAROLINOS POEZIJOS KNYGELĖ PAKRUOJO KRAŠTO VAIKAMS

KAROLINOS POEZIJOS KNYGELĖ PAKRUOJO KRAŠTO VAIKAMS

Šiomis dienomis pasirodė dar viena – jau trečioji – Pakruojo rajone, Sosdvaryje, gyvenančios Karolinos Kazlauskienės poezijos knygelė vaikams „Mano pirmieji skaičiai“. Nuotaikingame Sigitos Valančiūtės viršelyje rasite dar vieną pavadinimo variantą – „Mana pirmiej skaičė“, liudijantį, kad knygelėje esti dvikalbystės požymių. Tikrai, būdama bendruomeniška ir greitai reaguojanti bei noriai įsitraukianti į visuomenėje vykstančias realijas, autorė savo dvikalbiu pavadinimu priminė, kad 2013-ieji  – Tarmių metai, todėl mažiesiems Šiaurės Lietuvos skaitytojams pristatydama skaičius nuo nulio iki dešimt, jiems aprašyti pateikia tekstus ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir gimtąja šiaurės panevėžiškių tarme:

Septyn'

Niekor neberado.

U daba ont strėkia

Trioš' septyn's' jau mato.

Gal' kaip nors pagausėm',

Juos gė šūn's' suės.

Narvo atsinešėm',

Uždaryt' reikės.

 Septyni

Aš jau tikras vyras

Metų septynių.

Tokią pat kaip brolis

Meškerę turiu.

Va, žiūrėkit, žuvį,

Žuvį pagavau.

Džiaugiasi močiutė -

Tikras vyras jau.

Naująją eilėraščių knygelę K. Kazlauskienė skiria savo dideliam anūkų būriui ir visiems Pakruojo krašto vaikams. Suvokdama, kokia svarbi vaikams pirmoji kalba – tarmė, autorė kreipiasi į jaunuosius skaitytojus: „Tarmė – pirmoji jūsų išmokta kalba, kurią girdėjote namuose iš tėvelių, senelių lūpų. Darželyje, mokykloje išmokote kalbėti bendrine lietuvių kalba, bet linkiu niekada gyvenime nepamiršti ir pirmosios savo kalbos – tarmės, kuri primins jums mūsų krašto istoriją, kalbą, čia gyvenusius ir gyvenančius žmones“.

Autorė nesiblaško po pasaulį, neieško ten temų, o aprašo kasdienę savo krašto aplinką, įprastas vaikiškas situacijas, todėl ir visos jos eilėraštukų detalės paprastos ir suprantamos: katinėlis, kūlverstukas, drakoniukas, vėjūkštis, drugelis, coliukės, kiškutis, geraširdis gruodis, snaigės:

Jau sukaustė

Žemę gruodas.

Lopas baltas,

Lopas juodas.

Pučia vėjas

Baisiai šaltas,

Krinta snaigės

Baltos baltos.

Bendraudamas su autore, stebėdamas K. Kazlauskienės jautrumą visuomenėje vykstančiams socialiniams pokyčiams, matydamas, kaip ji gerai jaučiasi savo bendraminčių būryje tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo filiale susibūrusių kūrėjų, suvoki, kaip svarbu kiekvienam iš mūsų rasti savo vietą bendruomenėje, kaip svarbu atsiremti į vertybes, kurios stiprina ne tik patį kūrėją, bet ir aplink esančius žmones. Be skambių sakinių, be patoso, nemoralizuodama K. Kazlauskienė kviečia išpažinti patikrintas vertybes – meilę gamtai, savo kraštui, savo kaimynui, savo šeimai ir, aišku, savo kalbai.

Knygelei parinktas storesnis popierius, nes ji gausiai iliustruota Rasos Šlenderienės piešiniais, kuriuos galima spalvinti. O ko daugiau vaikui reikia?

Išleisdami jaunųjų Pakruojo krašto skaitytojų vertinimui K. Kazlauskienės knygelę vaikams, linkime autorei ir toliau kurti, nesustoti ir įtaigiai, nuoširdžiai knygomis bendrauti su skaitytojais. Puiku, kai tai daro žmogus, nebaigęs specialių literatūros mokslų, o nešantis ir skleidžiantis pirmapradį gėrį iš vidaus, iš krašto gelmių.

Stasys S. Tumėnas