
Naujausios
Sveikų miestų šalis?
Konferencijai pirmoje dalyje pirmininkavo Vilniaus miesto psichikos sveiaktos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Ona Davidonienė ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorė Šiaulių universiteto docentė dr. Dalia Miniauskienė, antroje dalyje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc.dr. Liubovė Murauskienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos vadovė Lietuvoje bei Nacionalinės sveikatos tarybos narė Ingrida Zurlytė.
Pranešimą "Klimato kaitos įsipareigojimai, pirminė sveikatos priežiūra, visuotinė sveikatos priežiūros aprėptis– įrankiai įgyvendinant JT Darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius" parengė buvęs Europos sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Jis kalbėjo apie būtinybę pereiti prie minimaliai taršių technologijų, iki 2030 metų perpus sumažinti anglies dvideginio išmetimą, nes ateina naujos epidemijos, susijusios su klimato kaita. Oro užterštumas – vienas iš svarbiausių sveikatos veiksnių.
Lietuvos žmonių sveikatos rodikliai nėra puikūs. Tai lemia ir nepakaknkama socialinė gerovė. V. P. Andriukaitis, sakė, jog, baigdamas kadenciją Lietuvos merams išsiuntinėjo laiškus, kuriuose ragino pasirašyti susitarimą "Lietuva – sveikų miestų šalis". Tai galėtų būti mūsų šalies išskirtinumas. O pateisinti tokį vardą padėtų dažnesnis naudojimasis viešuoju transportu, sveikesnė mityba, perkant vietos ūkininkų produkciją, ja maitinantis ne tik šeimose, bet ir mokyklose.
Kaip vieną svarbiausių sveikų miestų požymių pranešėjas išskyrė ir fizinio aktyvumo skatinimą, siekį kurti miestus be tabako, nes viena gatvėje numesta nuorūka užteršia toksinais 150 litrų vandens. O kiek nuorūkų paliekama, pavyzdžiui, Palangos paplūdimiuose!
V.P. Andriukaitios kėlė ir maisto švaistymo problemą. Europos sąjungoje kasmet išmetama po 88 milijonus tonų gero maisto, kurio vertė 143 milijardai eurų. Pranešėjas siūlė savivaldybėms jungtis, rengti bendrus projektus ir drauge kovoti prieš maisto švaistymą , o tuo pačiu ir taršą.
Sveikatą lemia finansinė gerovė ir tarpusavio pasitikėjimas
PSO atstovybės Lietuvoje vadovė I. Zurlytė pranešime Žmogaus sveikata ir gerovė" akcentavo, jog Lietuvoje daugiausia priešlaikinių mirčių įvyksta dėl širdies kraujagyslių, onkologinių ir infekcinių ligų. Moterys rečiau būna patenkintos gyvenimu ir dažniau serga psichinėmis ligomis negu vyrai. Tai dažniausia vyksta tose gyventojų grupėse, kurios turi mažiausias pajamas. Psichinei sveikatai daug įtakos turi ir menkas Lietuvos gyventojų pasitikėjimas vienas kitu.
Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė savo pranešime kalbėdama apie investicijas į žmogaus sveikatą, pasidžiaugė, jog rajone sumažėjo sergančių širdies kraujagyslių ligomis bei II tipo cukriniu diabetu, mažiau mirčių nuo vėžio, o vaikų dantukai – vieni sveikiausių Lietuvoje.
L. Murauskienė panešime "Finansinė gyventojų apsauga" teigė, jog skurdas dažnam Lietuvos gyventojui vis dar trukdo pasinaudoti sveikatinimo paslaugomis. Dažnas gyventojas sveikatinimui skirtas savo lėšas išleidžia vaistams, odontologo paslaugoms, diagnostiniams tyrimams ir stacionaro pagalbai. Tačiau namų ūkio tyrimai rodo, jog daugumai gyventojų pinigų užtenka tik vaistams. Pastebėta, jog receptinių vaistų lietuviai suvartoja mažiau negu ES vidurkis, tačiau nereceptinių vaistų suvartojama daugiau negu kitose bendrijos šalyse.
Pranešimus konferencijai parengė ir Vilniaus univversiteto Geomokslų instituto doc.dr. Justas Kažys, kalbėjęs apie klimato kaitos poveikį visuomenės sveikatai, O. Davidonienė, analizavusi globalizacijos reikšmę žmonių tarpusavio santykiams, Lietuvos mokslų akademijos prof. Kastytis Šmigelskas, iškėlęs moksleivių gyvensenos problemas, D. Miniauskienė, kalbėjusi apie prevencijos programas, Šiaulių respublikinės ligoninės skubiosios medicinos pagalbos gydytojas Martynas Gedminas, kalbėjęs apie "auksines insulto minutes" bei faramakologas, fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius, pristatęs gamtos potencialo reikšmę žmogaus sveikatai.