Naujausios
IŠ LIETUVYBĖS ŠALTINIO
Lino šventėje nemėlynavo linai
Praėjusį šeštadienį Kelmėje surengta tradicinė jau devintoji Lino šventė. Tai vienintelė tokia šventė Lietuvoje. Joje minimas antrasis po gintaro Lietuvos auksas – linai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Programa – brandi, žmonių nedaug
Prieš tai kiekvieną liepą Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Budraičiuose vykdavusi šventė šiemet perviliota į Kelmę, nes sutapo su TAFISA žaidynėmis. Norėta, kad žaidynėse dalyvavę užsieniečiai iš arčiau susipažintų su lietuviškomis tradicijomis ir patys pademonstruotų savo liaudies meną.
Tačiau nei profesionalių kolektyvų pasirodymai, nei savo kūrėjų lobyną demonstravę seniūnijų kiemeliai, nei iš visų Lietuvos pakraščių atsibeldę tautodailininkai nesulaukė žiūrovų ir lankytojų antplūdžio. Daugelis, matyt, pabūgo karščių ir pranašautos audros. O ir atėjusieji tik grožėjosi iš lino siūlų nertais drabužiais bei audiniais.
Iš Tauragės nertų lino apdarų ir staltiesių bei kitokių grožybių atvežusi tautodailininkė sakė į Lino šventę kasmet važiuojanti iš patriotizmo. Nesvarbu, kad kelmiškiai neįperka jos nėrinių. Parduoda juos didmiesčiuose, kur žmonės turi didesnes pajamas.
Lino sėklų pirko vaistinėje
Lino šventė surengta „Draugystės“ parke. Aplink stadioną išsidėstė seniūnijų kiemeliai ir tautodailininkai, demonstravę savo amatą.
Tačiau anksčiau žmones rengęs ir maitinęs linas dabar – tik vietoj gėlės, kaip kokia puošmena.
Linų kuokštelius kaip puokščių, verbų, pintų kalėdinių žaisliukų puošybos elementus naudojanti tautodailininkė Kornelija Lopetienė juokavo dabar esanti pati didžiausia linų augintoja rajone – augina penkis arus.
Ona Kariniauskienė iš Laugalio pasakojo lino sėklų nusipirkusi iš vaistinės ir pasėjo į lysvės galą, kad turėtų žydinčių linelių Lino šventei.
Kitų seniūnijų kiemeliuose taip pat lino matėsi tik po kuokštelį. Tautodailininkės iš lininių siūlų buvo primezgusios drabužių ir servetėlių, priaudusios lovatiesių ir paveikslų. Vieną kiemelį puošė ratelis su linų kuokšteliu.
Audėjos pasakojo, jog jų audimai dar iš sovietiniais laikais pirktų lininių siūlų. Dabar vargu, ar įpirktų.
Pačių nertais apdarais vilkinčios seniūnijų kiemelių moterys taip pat pasakojo siūlus pirkusios anksčiau.
Vantų rišimo meną demonstravęs Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas sakė, jog vantoms rišti labai tinkamas lininis špagatas taip pat iš ankstesnių laikų, kai rajono ūkininkai augino šimtus hektarų linų, o juos perdirbdavo Kelmėje gyvavęs Linų fabrikas.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė apgailestavo vilkinti jau ne lietuviško lino kostiumėliu. Iš Lietuvos išvarytą lietuvišką liną pakeičia atvežtinis.
Į šventę įdėta daug darbo
Daug darbo į šventę įdėjo jos organizatoriai, sukvietę profesionalių kolektyvų. Kūrybiškai savo kiemelius pasipuošė seniūnijos. Ribos tarp jų pažymėtos ritiniais šieno, į kuriuos buvo įsmeigtos seniūnijos vėliavos, o kai kur ir medinės rodyklės su seniūnijos kaimų pavadinimais.
Seniūnijos, pasitelkusios bendruomenes, į šventę atvežė savo auksarankius, puikias šeimininkes, visą kūrybingų žmonių būrį.
Maironių kaime gyvenanti Vita Gedvygienė savąjį Liolių seniūnijos kiemelį papuošė iš šiaudų darytu vežimaičiu su arkliu ir važnyčiotojais.
„Anksčiau šventėms sukurdavau kokį meškiuką, ežiuką. Bet vaikščiodama po kitų seniūnijų kiemelius, pagalvojau, jog ir mes galėtume sukurti ką nors įspūdingesnio, – pasakojo Vita. – Padariau iš šiaudų arkliuką. Pagavojau, jog reikia ir vežimaičio. Paskui jau trūko važnyčiotojo. O šalia jo – ir mergelės.“
Bendruomenės pirmininkės pavaduotoja išrinkta Vita sakė mėgstanti daryti visokius gražumynus. Kartais lino drobele papuošianti paprastą butelį ir išeina įdomi vaza.
Linksmais muzikantais ir dainorėliais svečius sutiko Kukečių seniūnijos kiemelis. Įspūdingo dydžio šakočiu didžiavosi Pakražančio seniūnija.
Siuvinėtais paveikslais ir dekupažu sukurtomis dėžutėmis savo kiemelį puošė užventiškės. Visi turėjo ką parodyti ir kuo užklydusį svečią pavaišinti.
Atvyko daug garbių svečių
Į Lino šventę atvyko daug garbių svečių: žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Masiulis ir Jonas Jagminas.
Į šventę susirinkusius kelmiškius sveikinęs rajono meras Vaclovas Andrulis sakė: „Anksčiau linas buvo maistas, vaistas ir aprėdas. Dabar linas – prabanga.“ Sveikinimo žodžius tarė ir Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė, miesto seniūnas Romas Atkočaitis, šios šventės pradininkas ir sumanytojas rajono tarybos narys Zenonas Mačernius bei kiti.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius apdovanojo kelmiškes audėjas Onutę Butvilienę ir Birutę Celestiną Kmitaitę.
Šventę vedė aktorė Virginija Kochanskytė. Koncertavo Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave vita“. Per koncertą buvo pristatyti aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių ir dzūkų nacionaliniai kostiumai.
Pristatytos Kukečių ir Vaiguvos seniūnijos, čia gyvuojantys verslai, ūkiai ir įdomūs žmonės. Koncertavo šių seniūnijų saviveiklininkai.
Folkloro kolektyvų koncertas stengėsi atspindėti lino kelią. Dainavo kelmiškių „Tadujos“, „Judlės“, „Ramočios“ bei Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansambliai.
Pavakarę vyko Vokietijos, Kinijos, Ispanijos, Italijos šalių nacionaliniai pasirodymai.
Koncertavo Šedbarų, Šeduvos, Tirkšlių liaudiškos muzikos kapelos, grupė „Kitava“.
KELIAS: Folkloro ansamblis „Taduja“ apdainavo lino kelią.
ŠIENAS: Iš šiųmečio šieno padarytas Maironių gyventojos Vitos Gedvygienės vežimaitis Lino šventėje tapo žiūrimiausiu eksponatu.
APDOVANOJIMAS: Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius apdovanojo kelmiškes audėjas Onutę Butvilienę (priekyje) ir Birutę Celestiną Kmitaitę (toliau).
IŠRADINGUMAS: Įspūdingai savo kiemelį pasipuošė Kukečių seniūnija, turtinga verslininkais, ūkininkais ir menininkais.
AKCENTAS: Lino šventė įamžinta lininėse servetėlėse.
AUDĖJA: Kelmiškė audėja Marytė Žukauskienė audžia iš senais laikais pirktų lininių siūlų. Dabar neįpirktų.
Autorės nuotr.