Naujausios
Medžiotojai susirūpinę šernų medžiokle
Ketvirtadienį Kelmės rajono Medžiotojų ir žvejų draugijoje vykusiame susirinkime daugiausia diskusijų sukėlė vos prieš kelias dienas, sausio 24-ąją, pasirašytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsakymas.
Įsakymu rekomenduojama suintensyvinti šernų medžioklę, bet varymams nenaudoti šunų. Sumedžiotų šernų skerdieną, laikantis įstatymo, privaloma laikyti sandariai medžioklės plotuose tol, kol bus gauti tyrimų rezultatai – maždaug savaitę. Medžiotojai piktinosi ir ironizavo: nebelieka nieko kito, kaip vidury miškų pasistatyti šaldytuvą.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Šaldytuvas vidury miško
Į susirinkimą dėl Lietuvoje šernams užfiksuoto afrikinio kiaulių maro į rajono Medžiotojų ir žvejų draugiją susirinko beveik visų medžiotojų būrelių ir klubų atstovai.
Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vytautas Šileika supažindino su naujaisiais teisės aktais, kurių privalo laikytis medžiotojai.
Daug diskusijų sukėlė naujausias, sausio 24 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pasirašytas įsakymas „Dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės priemonių“.
Įsakyme rekomenduojama suintensyvinti šernų medžioklę, tačiau varymams nenaudoti šunų. Draudžiama lankytis kiaulių laikymo vietose, jei per praėjusias 48 valandas buvo lankomasi šernų laikymo vietose, šernų medžioklėse ar išdorojimo vietose. Vyrai replikavo, jog pagal tokius reikalavimus medžiotojai nebegali būti ūkininkai, ir atvirkščiai.
Dar didesnis šurmulys kilo dėl reikalavimo nušautą išdorotą šerną laikyti tik pirminėse apdorojimo aikštelėse, o šalutinius produktus – tik sandariose atliekų duobėse. Sumedžiotų šernų skerdieną laikyti izoliuotose patalpose, kol bus gaunami tyrimų rezultatai. Medžiotojai piktinosi ir ironizavo: esanti viena išeitis – vidury miško pasistatyti šaldytuvą ir ten laikyti medžioklės laimikį. Arba iš karto sudeginti nušautą šerną, kad nebūtų vargo. Tyrimų rezultatai, pasak V. Šileikos, paaiškėja maždaug po savaitės.
Emocijas „gesino“ rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Gintautas Barčauskas, teigdamas, kad greičiausiai reikia tikėtis įstatymo pakeitimų arba naujų įsakymų.
„Šernus reikia medžioti, populiaciją mažinti. Visi suprantame, kokia situacija“, – sakė pirmininkas.
Praėjusiais metais rajone suskaičiuoti 1456 šernai, nuo praėjusio birželio 26 dienos sumedžioti 489.
Ispanija afrikinį kiaulių marą vos įveikė per ketvirtį amžiaus
Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vytautas Šileika medžiotojų būrelių ir klubų vadovus supažindino su afrikinio kiaulių maro paplitimu, atsiradimo priežastimis, simptomais, apsauga.
Afrikinio maro grėsmė kilo nuo Baltarusijos. Lietuvoje išaiškinti du atvejai. Naujausiais duomenimis, įtarimas, kad Kėdainių rajone kritęs šernas irgi sirgo afrikiniu kiaulių maru, nepasitvirtino.
Šalims skirtingai pavyksta kovoti su afrikiniu kiaulių maru. Pasak Vytauto Šileikos, Ukraina su afrikiniu kiaulių maru susidorojo per labai trumpą laiką, panaudodama padegamajį skystį iš sutirštintų degalų ir įvairių priedų – napalmą. Ispanija marą vos įveikė per ketvirtį amžiaus. Gruzijoje teko sunaikinti beveik visas kiaules. Ekonominiai nuostoliai visais atvejais – milžiniški.
Didelis jaukų efektyvumas
V. Šileika apžvelgė ir kitų užkrečiamų ligų situaciją. Pernai Lietuvoje užfiksuotas vos vienas pasiutligės atvejis. Vykdoma oralinė vakcinacija – iš lėktuvų mėtomi jaukai. 1 kvadratiniame kilometre išmėtomi 22 jaukai. Jaukų efektyvumas – labai didelis, dažnai siekia daugiau kaip 90 procentų.
2012 metais klasikinis kiaulių maras užfiksuotas Latvijoje. Manoma, kad virusas pateko iš Rusijos. Jonavos rajone toks maras užfiksuotas 2011 metais.
Daug užkrečiamų ligų protrūkių Rusijoje, Rumunijoje, Turkijoje. 2011 metais nustatyta naujas Šmalenbergo virusas, kurį galvijams platina vabzdžiai.
Sudeginti ir užkasti
Afrikiniu kiaulių maru (ūmia forma) užsikrėtusių šernų ir kiaulių išgydyti nėra galimybių. Lieka tik sunaikinti – sudeginti ir užkasti.
Virusas, sukeliantis afrikinį kiaulių marą, labai atsparus žemai temperatūrai, išlieka gyvybingas ilgą laiką kraujyje, išmatose ir audiniuose. Tiesiogiai užsikrečiama kontaktuojant sergantiems ir sveikiems gyvūnams, netiesioginiai – šeriant pašarais ar šalutiniais gyvūniniais produktais, kurių sudėtyje yra užkrėsta mėsa. Per metus liga pasislenka apie 300 kilometrų.
Ligą platina ir erkių gentis – Ornithodoros. Todėl, pasak Vytauto Šileikos, vien afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių kiaulių neužtenka sunaikinti, reikia sudeginti ir tvartus.
Medžiotojų būrelių atstovams rodytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti afrikinio kiaulių maro požymiai. Pavyzdžiui, padidėję šernų limfmazgiai, vidaus organai, ypač padidėjusi kraujinga blužnis, taškiniai pakraujavimai inkstuose ir panašiai.
Autorės nuotr.
MARAS: Kelmės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vytautas Šileika rajono medžiotojų būreliams ir klubų atstovams papasakojo apie afrikinį kiaulių marą: jo atsiradimo, paplitimo priežastis, apsisaugojimo būdus ir panašiai.
PRIEŠTARAVIMAI: Daug diskusijų sukėlė sausio 24 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko įsakymas. Medžiotojai įžvelgė prieštaravimų ir nelogiškumų. Pavyzdžiui, įsakyme rekomenduojama intensyvinti šernų medžioklę, bet varymui nenaudoti šunų, sumedžioto šerno skerdieną laikyti sandariai tol sumedžiojimo vietose tol, kol paaiškės tyrimų rezultatai.