Naujausios
Pjūtis prasidėjo rapsų laukuose
Liepos 26-ąją, per šventą Oną, pagal senovės lietuvių papročius jau būdavo skanaujama naujojo derliaus duonos. Tačiau šiųmetinė vasara tradicijas keičia. Pjūtis prasidėjo vos prieš porą dienų rapsų laukuose ir tik po truputį įsibėgėja.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Rapsai byra neblogai
Javapjūtė rajone prasidėjo nuo žieminių rapsų kūlimo.
Savaitės viduryje, nusistovėjus sausiems orams, rapsų pjūtį pradėjo keletas rajono ūkininkų, tarp jų – ūkininkai iš Kukečių tėvas ir sūnus Juozas ir Remigijus Dzvankauskai.
Preikurų kaime, maždaug 60 hektarų užimančiame rapsų lauke, su labai moderniu kombainu dirbo Remigijus Dzvankauskas. Trumpą atokvėpio minutę ūkininkas pasakojo, jog rapsai byra neblogai, kai kuriose vietose – iki šešių tonų iš hektaro. Paprastai vidutinis rapsų derlingumas būna apie tris keturias tonas iš hektaro.
„Svarbiausia, kad dangus verkti nepradėtų, leistų dirbti. Kol viską – ir rapsus, ir kviečius, ir miežius – nukulsiu, iš kombaino neišlipsiu kokį mėnesį“, – ir juokais, ir rimtai sakė R. Dvankauskas.
Džiaugsmas buvo per ankstyvas
Pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Juozo Rimkaus, javapjūtė rajone šiemet vėluoja. Dar nežinia, ar pavyks visą derlių paimti. Vasara yra vasara. Šitiek laukus merkė liūtys, o kelios sausos dienos gerokai dirvas išdžiovino.
„Kad tik artimiausiu metu vėl ilgi ir smarkūs lietūs nesugrįžtų“, – vylėsi J. Rimkus.
Žieminiai miežiai, pasak vedėjo, jau prinokę, tik šios kultūros rajono žemdirbiai nedaug augina. Jei pavyktų laiku nukulti, galima irgi tikėtis gero derliaus. „Žemdirbiai jau anksčiau džiaugėsi būsimais pilnais aruodais. Kaip aiškėja, truputį tas džiaugsmas buvo per ankstyvas“, – sakė vedėjas.
Kita bėda – išguldyti ištisi plotai žieminių javų pasėlių, tarytum volu pervažiuoti. Tokius laukus nukulti bus sunku ir su moderniausia technika. Grūdų kokybė taip pat suprastėjusi. Dėl to ūkininkai gali netekti iki 30 procentų pajamų.
Rajono žemdirbiai paprastai daugiausia augina miežių (apie 10 tūkstančių hektarų), šiek tiek mažiau – žieminių kviečių. Rugių augintojų mažėja kas metai.
Rapsų, grūdinių kultūrų kainos, pasak J. Rimkaus, pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, pavasarį fiksuota tonos rapsų kaina siekė 1300–1500 litų. Dabar, pardavęs pagal sutartį numatytą kiekį fiksuotos kainos rapsų, už likusius ūkininkas gali gauti ir 1700 litų už toną.
Pernai supirkimo kainos buvo kur kas mažesnės. Už toną miežių nesiekė ir 500 litų.
Pjūtį numato kitą savaitę
Javapjūtė neprasidėjo Kerkasių žemės ūkio bendrovėje. Tačiau ne dėl liūčių.
Jos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius sakė, jog į laukus drąsiai būtų galima įvažiuoti, technika neklimptų, tačiau javai dar ne visai pribrendę.
„Nedaug trūksta iki visiškos brandos. Jei orai leis, kitą savaitę pradėsime didžiuosius darbus“, – sakė I. Petkevičius. Daugiausia bendrovė augina javų, rapsų ir žirnių, augalininkystė sudaro kiek daugiau negu 50 procentų bendros veiklos. Kerkasių žemės ūkio bendrovė apie 41 procentą augalininkystės produktų perdirba. Didelį dėmesį skiria sėklininkystei, augina ir platina sertifikuotą žieminių kviečių, miežių ir žirnių sėklą.
Bendras grūdų derlius gali padidėti iki rekordinio
Tarptautinės grūdų tarybos analitikai dar šį pavasarį paskelbė preliminarią 2012–2013 metų grūdų derliaus prognozę pasaulyje.
Tikimasi, kad šiuo laikotarpiu grūdinių kultūrų pasėlių plotai bei bendras derlius gali padidėti iki rekordinių aukštumų. Tačiau, pasak J. Rimkaus, gamta gali viską labai smarkiai pakeisti.
Autorės nuotr.
RAPSAI: Savaitės viduryje rajone pradėtas kulti rapsas.
NUOTAIKA: Ūkininkai iš Kukečių tėvas ir sūnus Juozas ir Remigijus Dzvankauskai buvo geros nuotaikos, juokavo: „Nėra ko verkti, kad tik dangus nepradėtų verkti“.
NUOSTOLIAI: Išguldyti, kaip volu pervažiuoti javų laukai žada iš žemdirbių atimti dalį pelno.