Naujausios
Prie Kruojos potvyniai kaip prie Nemuno?
Pakruojyje Paupio gatvės gyventojai su baime dairosi į ledų sukaustytą Kruojos vagą ir užtvanką. Pernai balandį potvynio skandintų sodybų šeimininkai Savivaldybės buvo palikti gelbėtis kaip išmano, o kompensacijų už patirtą žalą galėjo tikėtis tik iš draudikų malonės.
Kaip bus šį pavasarį? Administracijos direktorius Virginijus Grigonis apie vietinės valdžios atsakomybę už vandens lygio reguliavimą tvenkiniuose pokštauja: „Reiks sėdėt prie užtvankos ir automatiškai vartoti“.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Rašė ir Prezidentei
Pakruojiečiai Mykolas ir Danutė Alabavičiai į redakciją kreipėsi, kad būtų paviešinta, kaip valdžia rūpinasi paprastais žmonėmis, praėjusių metų balandį nukentėjusiais nuo potvynio.
Sutuoktiniai kruopščiai išsaugojo visą korespondenciją, kurią sukaupė susirašinėdami ir su vietos valdininkais ir su aukščiausiomis šalies institucijomis.
Žmonės siekė patirtų nuostolių kompensavimo bei valdžios veiksmų, kad tokie potvyniai nesikartotų.
Laiškuose šalies Prezidentei ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui žmonės rašė, jog valdininkai buvo neveiklūs, todėl vandens lygio reguliavimas Kruojos tvenkinyje iš balandžio 13-osios šeštadienio į 14-ąją buvo paliktas „savieigai“.
Potvynis ir nuotraukose
Pernai pavasarį potvynis Pakruojyje ir Alabavičių sodyba buvo rodomi per televizijas, skaičiuojami naktį nuskendę kaimynų kiemuose rišti šunys, tvartuose – paukščiai.
Tada į žurnalistų kameras kalbėję apsemtų namų gyventojai skundėsi nesulaukę valdžios pagalbos net ir tada, kai vanduo kambaryje ėmė semti lovas.
Išaušus, ant Kruojos tvenkinio gyvenantys žmonės vieni kitiems padėjo gelbėti turtą – guminėmis žvejų valtimis yrėsi į tvartus ir iš jų plukdė nuskendusias ir dar gyvas vištas.
D.ir M. Alabavičiai iš namo turėjo pasitraukti vidurnaktį. Tvenkinio vanduo buvo bepasiekiąs namo palanges.
Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, jog vidutiniškai vandens lygis tada buvo pakilęs apie 3,1 metro.
M. Alabavičius visus šiuos faktus yra užfiksavęs filmavimo kamera.
Pagalbos neprisišaukė
M. Alabavičius redakcijai pateikė savo telefono skambučių išklotines, kuriose nurodoma, kokiais telefonais skambino, bandydamas potvynio metu prisišaukti operatyvinių tarnybų ar valdžios pagalbą.
„Paskambinęs į „011“ ir „112“ pagalbos jokios negavau. Man pasakė, jog Klaipėdos bendrosios pagalbos centras padėti negali, nes neturi įgaliojimų manipuliuoti užtvankos hidroužtvarais“, – redakcijai teigė M. Alabavičius.
Skambučių išklotinėje nurodoma, jog skęstančios sodybos savininkas skambino ir užtvankos įrenginius prižiūrinčios įmonės vadovui, rajono Tarybos nariui Justinui Macijauskui, Administracijos direktoriui Virginijui Grigoniui, ekologei Kazimierai Klabienei. Susisiekti pavyko tik su pastarąja valdininke.
„Ji man atsakė, kad dėl potvynio niekuo negali padėti“, – sako M. Alabavičius, prisimindamas tą naktį, kai stovėjo priešais semiamus namus ir nežinojo nei kur eiti, nei kur šauktis pagalbos.
Draudikai turi saugiklį
Pernykščio potvynio padarytus nuostolius Alabavičiams iš dalies kompensavo tik draudimo kompanija.
Tačiau pabrėždama, jog tai daro išimties tvarka, nes potvynis nelaikomas netikėtu, jei paskutinio būta ne mažiau nei prieš 7-erius metus.
Paskutinį kartą Kruojos tvenkinys sodybas sėmė 2010-ųjų pavasarį.
M. Alabavičius sako, kad draudikai į draudimo polisą įrašydami tokią nuostatą, susikūrė saugiklį.
Savivaldybė nuo potvynių iš tvenkinių su reguliuojamomis užtvaromis negali būti atsiribojusi nuo žalos gyventojams atlyginimo. Tačiau Alabavičiai nei po ankstesnio nei pernykščio potvynių žalos kompensavimo iš vietinės valdžios negavo.
„Man po 2010-ųjų potvynio buvo pasakyta, kad kompensacijos nebus, nes nėra pinigų. o po pernykčio paprašė nurodyti konkrečią žalą, pateikti sąmatas. Jas daro tik specialistai, o ir kaina už tokią paslaugą galėjo būti didesnė nei Savivaldybės parama“, – sako M. Alabavičius, nustebintas valdžios atsainumo.
„Sklendes reguliuoja ne gamta“
Nukentėję nuo potvynio gyventojai mano, kad dėl jo didžiąją kaltę turėtų prisiimti savivaldybė.
„Iš trijų šliuzų sklendžių tik viena buvo pakelta apie 30 – 35 centimetrus. Kitos – aklinai uždarytos. Potvynis buvo paliktas savieigai“, – tvirtina M. Alabavičius pernai balandžio 13-osios vakarą apžiūrėjęs sparčiai kylančio Kruojos tvenkinio užtvarus.
„Tik tuomet, kai buvo atidaryti visi trys užtvarai, vanduo tvenkinyje ėmė slūgti“, – balandžio 15-osios rytą prisimena pakruojietis. Tada vanduo plūstelėjo žemiau užtvankos ir apsėmė paupio sodybas, kai kuriuos Pakruojo dvaro pastatus.
M. Alabavičius įsitikinęs, kad Pakruojyje žmonės kenčia nuo potvynių, kuriuos sukelia ne staigūs pavasario polaidžiai ar lietūs, bet dėl to, kad blogai reguliuojamas vandens lygis.
„Kol Kruoja nebuvo užtvenkta 1974-aisiais, jokių potvynių nebuvo, – tvirtina M. Alabavičius. – Valdininkai savo neveiklumo pasekmes bando priskirti gamtai. Tačiau užtvarų sklendes reguliuoja ne gamta, o žmogus“, – sakė sodybos šeimininkas.
Gyventojai prarado ramybę
Kokių priemonių Savivaldybė imsis potvynių grėsmei sumažinti? Kas suteiks prie tvenkinio gyvenantiems pagalbą? Kur kreiptis, jei specialiosios tarnybos negali padėti?
Šie klausimai Alabavičiams ir jų kaimynams šiandien neleidžia ramiai miegoti. Juk jų namai buvo pastatyti netoli Kruojos vagos, o įrengus tvenkinį, jie atsidūrė prie pat vandens.
Sodybos šeimininkas nesupranta, kodėl valdžia, europiniais pinigais valo tvenkinį nuo augalų, o nesirūpina pakrantėje gyvenančių žmonių saugumu, nežemina vandens lygio ir neįrengia atitvarų. Potvynių metu daroma žala ne tik gyventojų turtui, bet ir sveikatai – sukilę vandenys išplovę tvartus ir lauko išvietes sugarmėjo atgal į tvenkinį ir į pakrantės gyventojų šulinius.
„O kaip žmonės Šilutėje gyvena?“
Ar potvyniai Kruojos tvenkinyje ir upėje gali tapti kiekvieno pavasario gamtos reiškiniu? Atsakydamas į klausimą, V. Grigonis nusijuokė: „Tada reik sėdėt ant užtvankos ir automatiškai vartot“. Ką ponas direktorius ruošiasi vartoti, nepatikslino.
V. Grigonio teigimu, potvyniui Kruojos tvenkinyje įtakos turėjo ir Dvariukų užtvanka prie esamos elektrinės. Čia vandens užtvarai buvo per vėlai pakelti, juos pajudinti pavykę tik kranų pagalba, todėl Mūšoje ir jos intakuose vandens lygis sukilo.
Direktorius aiškina, kad reguliuojant vandens lygį tvenkinyje buvo viskas padaryta kas įmanoma, žmonės įspėti dalijant jiems pranešimus, tačiau dėl gamtos sukeltų potvynių išvengti nepavykę. Dėl to esą ir Pakruojo dvaro pastatai užpilami ne pirmą kartą.
Paklaustas, kokių planų ateičiai ketina imtis Savivaldybė, kad užtvinusios Kruojos vandenys netaptų prie upių ir žemesnėse vietose gyvenančiųjų siaubu, direktorius nusistebėjo: „O kaip žmonės gyvena Šilutėje? „
Nuotr. iš Alabavičių albumo
TVENKINYS: Per potvynį praėjusį pavasarį tvenkinio vanduo atėjo beveik prie Paupio gatvės ir Alabavičių namas buvo apsemtas.
ATOSLŪGIS: Pakėlus vandens užtvarų sklendes, Kruojos tvenkinio vandenys atsitraukė per pora valandų.
ŽALA: 2010-aisias Alabavičiai dėl potvynių patryrė žalos turtui, bet nei tada nei praėjusį pavasarį savivaldybė žalos netalygino.
SPRENDIMAS: Pakruojiečiams kėlė nuostabą valdžios sprendimas pilnai neatidaryti vandens užtvarų ir nebeleisti kilti Kruojos tvenkinio vandens lygiui.
JUOKELIS: Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Grigonis surado išeitį, kaip reguliuoti vandens užtvarus: „Reiks sėdėt ant užtvankos ir automatiškai vartoti“.