Naujausios
Senolių pramintu taku
Justina VIRŽINTIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Išnyko senoji kaimo bendruomenė, kai skambėjo darbų dainos. Ilgais vakarais nebepokši kaimo trobose audimo staklės. Nutilo verpimo rateliai. Nebesuka vyrai vytuvais virvių, nebegirdėti anekdotų nei istorijų.
VšĮ Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R.Tvaskūnienė, biologijos mokytoja J.Valatkienė vedė moksleivius per kelias etninės kultūros pamokas susipažinti su šioje mokykloje dirbusio pedagogo, muziejininko, rašytojo šv. a. I. Viržinto ir jo suburto kraštotyros būrelio narių surinktais senovės darbo, buities bei poilsio daiktais kraštotyros kampelyje ir klėtelėje.
Po to šios mokyklos bendrojo ugdymo skyriaus vedėja I.Šimkūnienė sugalvojo įdomias etninės kultūros pamokas paversti į vienos dienos masinį renginį, pavadintą „Senolių pramintu taku“, kurį organizavo mokytoja R.Tvaskūnienė.
Tam buvo rūpestingai pasiruošta: visi šiltos salės fojė pakraščiai apdėlioti stalais. Ant vienų buvo sudėti leidiniai apie tautos lobyną: liaudies meną, tautosaką, dainas, patarles ir priežodžius, mitologiją, religiją, sakmes ir pasakas, kultūros istoriją, dainų šventes, kulinarinį paveldą, spaudą ir spaustuves. Ant kitų stalų puikavosi liaudies meno dirbiniai iš medžio, šiaudelių, vytelių, molio ir kitų medžiagų. Buvo padėti aukštaitės, žemaitės, dzūkės ir suvalkietės tautinių rūbų modeliai. Kitoje salės pusėje ant išrikiuotų stalų sudėti mūsų senoviniai valgiai, žolių arbatų ryšulėliai. Čia pat puikavosi kraičio skrynia su siuvinėtais raštais, verpimo ratelis.
Fojė sienos taip pat buvo numargintos pamokymų, perduodamų iš kartos į kartą, tekstais, regionų žemėlapiais, ant kitų sienų – kulinarinis paveldas iš arčiau: tradicinių patiekalų receptūros.
Tautiniais rūbais apsirengę mokiniai AM10 gr.: E.Mikalauskas, KT10 gr. J.Rekašiūtė, M12 gr. E.Biknevičius atsakinėjo į mokytojos R.Tvaskūnienės pateiktus klausimus apie labiausiai įsimenančias šventes ir tradicijas, iš žemėlapių – apie aukštaičiams, žemaičiams, dzūkams ir suvalkiečiams priklausančius miestus ir sostines, turėjo atsakyti į jų penkiolikos tarmiškų žodžių reikšmes, suvaidino paveikslą „Vingių troboje“ iš Žemaitės apsakymo „Marti“. Matėme mini programėles su eilėraščiais ir dainomis, filmą apie Rumšiškių kaimo etnografijos muziejų.
I.Šimkūnienė visus trumpam sugrąžino į gimtinę, į vaikystės pasaulį, kur neginčijami motinos bei tėvo autoritetai. Pasakojo apie tėvo darbinį auklėjimą, apie kiekvieno šeimos nario paskirtį, vietą ir pareigas, apie sukauptą išmintį bei pamokymus, einančius iš kartos į kartą.
Buvusi daugiametė Budraičių kaimo felčerė, dabar Tytuvėnų bendruomenės šviesuolė – etnografė E.Rudzevičienė vaizdžiai nupasakojo senovės lietuvių gyvenimo būdą, namų statymo įpročius, apie kiekvieną medį, paukščius, apie didelę įvairių žolių gamtinę galią ir poveikį žmogui.
Istorijos mokytoja L.Pranckuvienė su moksleiviais paruošė pamoką apie senovės lietuvių gamtos, žemės, požemių, vandens dievus ir deives.
Matematikos mokytojas R.Varpiotas, pasitelkdamas kompiuterio vaizdinę medžiagą, pateikė senovinius ilgio, ploto, talpos, svorio, masės, tūrio vienetus. Išgirdome apie colį, mazgą, gorčių, kvortą, svarą, vagą, varsną, užuoganą, biržę, šniūrą ir t.t. Mokiniai turėjo išspręsti nesudėtingus matematinius uždavinius.
Užsienio kalbų mokytojas A.Gudmonas pasidalijo žiniomis apie kitų šalių papročius, šventines tradicijas. Sužinojome apie Mikalojaus dieną, kad Santa Klausas kilęs iš Turkijos, kad užsienyje populiarūs šventiniai patiekalai-kalakutas ir pudingas. Išgirdome, kad Anglijoje dovanėlės dedamos į kojines, kad per šventes atsikratoma senų daiktų (jie demonstratyviai išmetami pro langą), kad daužomos lėkštės, sužinojome apie nuostabų kankinį vyskupą ir vienuolį Valentiną.
Renginį vainikavo Mockaičių kaimo kapelos koncertas. Dalyvavusieji, baigiantis lapkričiui, prieš adventą trankiomis polkomis turėjo progos atsišokti.
Fizinio lavinimo mokytojas A.Katkauskis mokinius paruošė tautiniams šokiams. Po renginio dalyviai ragavo ant stalų patiektus senovinius lietuvių patiekalus: sūrį, medų, juodą ruginę duoną, rūkytos dešros, kumpių ir lašinių, daržovių mišrainės, šalavijų arbatos.
Kitą dieną I.Šimkūnienės iniciatyva buvo apdovanoti mokiniai, padėję paruošti ir dalyvavę šventėje. Aktyviausi : J.Rekašiūtė, A.Rimolaitytė, J.Banytė, Ž.Sakalauskaitė, D.Valkauskas, L.Narkečiūtė, T.Minevičius, A.Astašauskas, N.Krištanavičius, T.Čepas, I.Bernotaitė, E.Mikalauskas ir kt.
Rimos LAURINAVIČIENĖS nuotr.
RENGINYS: Istorijos pamokoje mokiniai sužinojo apie lietuvių garbinamus dievus ir deives.
ŠOKĖJAI: Tautiniais rūbais apsivilkę šokėjai ir jų mokytojas A.Katkauskis džiugino žiūrovus.
ŠVENTĖ: Šventėje pagerbtos lietuviškos tradicijos.