Naujausios
GYVOJI ETNINĖ KULTŪRA
Sugrįžimas prie vaikystės Ventos
Ramią ir šviesią liepos pavakarę prie Užvenčio malūno ir Ventos pagerbtas kalvis Vytautas Jarutis – kūrėjui įteiktas Kelmės rajono savivaldybės garbės ženklas „Už nuopelnus Kelmės rajonui“.
V. Jarutis savo vaikystės krašte Užventyje darbais įamžina šviesuolių atminimą ir kartu su kitais kūrėjais padeda kurti kultūrinę erdvę, nors daugelį metų gyvena Dzūkijoje, Alytuje.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Nuo Žagarės
Į renginį Užventyje, skirtą pagerbti kalvių kalvį Vytautą Jarutį, rinkosi ir jo artimieji, ir draugai, ir pažįstami iš tolimų vaikystės laikų.
V. Jaručio gimtinė – Žagarė, netoli Žvelgaičių piliakalnio, prie gražios Švėtės upės. Tačiau vos trejų metukų sulaukusį Vytautą tėvai, tikri žemaičiai, atsivežė į Žemaitiją, į Užventį, iš kurio patys buvo kilę ir kuriame tuo metu gyveno seneliai.
V. Jaručio vaikystė ir paauglystė prabėgo visai šalia Užvenčio, Dangvietų kaime. „Čia būsimasis kūrėjas sėmėsi gyvenimo patirties ir išminties, anksti pažino vargą ir skausmą. Čia gimė jo darbštumas, iš čia – ir kantrybė, meilė žmogui ir tėvynei“, – sakė renginį vedęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius.
Nuo staliaus iki kalvio
Kelią į kūrybą Vytautas Jarutis pradėjo dirbdamas staliumi Radviliškyje. Vėliau dirbo Kauno, Vilniaus dailės kombinatuose, kol atsidūrė Alytuje, eksperimentiniame namų statybos kombinate dirbo meninės kalvystės kalviu.
Vytautas Jarutis – labai produktyvus kūrėjas, dalyvavęs dvidešimtyje autorinių ir 29 grupinėse parodose, 25 kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose, amatų dienose, seminaruose. Jo kūryba, apimanti ir medžio dirbinius, juvelyriką, kalvystės darbus (žvakidės, stovai gėlėms, žibintai, šviestuvai, grotelės, įrankiai židiniui, prizai, memorialiniai paminklai ir jų viršūnės – kryžiai ir saulutės, dekoratyvinės skulptūros), įvertinta įvairiomis premijomis. 1986 metais V. Jarutis pelnė kalvių kalvio vardą ir karūną.
Už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu. 2005 metais kalviui suteiktas meno kūrėjo statusas.
Garbės ženklas – už nuopelnus Kelmės rajonui
Vytautas Jarutis už nuopelnus Kelmės rajonui įvertintas garbės ženklu.
Apdovanojimą kūrėjui įteikė Kelmės rajono savivaldybės Administracijos direktorė Irena Sirusienė, vicemeras Kęstutis Bilius.
Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė teigė, jog V. Jarutis kalvystės istorijoje yra neeilinė asmenybė. Ir ne tik todėl, kad jo saulutės šviečia.
Vytautas Jarutis – talentingas jaunųjų kalvių ugdytojas. „Reta savybė. Retas ir meistras, kad pasiekęs tokias aukštumas, kaip Vytautas, rūpintųsi kitais. Vytautui rūpi, kur eina Lietuvos kalvystė, kurianti stebuklus ir puošianti Lietuvos žemę“, – tvirtino I. Seliukaitė.
Pats laimingiausias žmogus
Vytautas Jarutis, nors ir smarkiai užkimęs, dėkojo už jo kūrybos įvertinimą ir tvirtino esąs pats laimingiausias žmogus.
„Nuo pat vaikystės mane lydėjo daugybę nuostabių žmonių, tik jų dėka tapau toks, koks esu šiandien. Į Užventį vėl sugrąžino likimas, kai sutikau Mildą ir Alvydą Knyzelius. Jei ne jie, gali būti, kad į Užventį mano takai būtų užžėlę“, – sakė V. Jarutis.
Kalvių kalvis Užvenčio kraštotyros muziejui dovanojo darbų triptiką. V. Jarutis pasakojo prisimenantis vaikystę, šaltus rasotus rytus, kai saulėje gražiai blizgėdavo voratinkliai. Darbuose – ir ryto rasa, ir ugnies ženklai. M. Knyzelienei, muziejininkei, V. Jarutis dovanojo simbolinį papuošalą, linkėdamas, kad Užventis garsėtų visame pasaulyje.
Sveikinimai
Vytautas Jarutis sulaukė daug sveikinimų.
Užventiškis Leopoldas Girbudas – vaikystės laikų pažįstamas. V. Jarutis prisiminė L. Girbudo tėvą gydytoją Petrą Girbudą, kurio namuose teko ne sykį būti. Šviesūs kalvio atminime tie namai, kaip ir jų šeimininkas.
Sveikino ir V. Jaručio dukra Reda, prisiminusi seną nutikimą, kuomet keliaujant į Kaukazą tėvas niekaip negalėjo praeiti metalo tikrinimo procedūros. Neapsikentęs pareigūnams paaiškino, jog esąs kalvis iki kaulų smegenų, todėl metalo iš jo kūno niekaip neišmesi.
Sveikino Užvenčio kultūros centro kolektyvai – dovanojo šokių ir dainų. Atvyko atstovų iš tolimos Dzūkijos ir iš gretimos Minupių kaimo bendruomenės. Suėjo kolegos kalviai, triūsiantys plenere Užventyje, kartu su Vytautu Jaručiu kuriantys saulutėmis šviečiantį medį.
Šventėje nebuvo nereikalingo šurmulio. Ir Venta, šalia tekėdama, skleidė ramybę.
Užventyje reikšmingi darbai daromi tyliai
Renginyje kalbėta apie kuriantį žmogų, jo vietą šiandienos visuomenėje, vertybes. Prisiminti Sąjūdžio laikai, kai menininkai, kultūros žmonės pakėlė atgimimui visą tautą. Dabar aiškiai matomas dvasinis nuosmukis, kurį galėtų pakelti į gatves išėję menininkai. Bet menininkai kuria.
„Užventis – geriausias pavyzdys, kaip tyliai ir ramiai galima padaryti didelius ir reikšmingus darbus“, – sakė A. Krutkevičius.
2009 metais Užventyje surengtas pirmasis medžio drožėjų, akvarelininkų, kalvių pleneras, siekiant įprasminti šiame krašte gyvenusias ir kūrusias asmenybes, šviesuolius. Šiemet vyksta jau penktasis pleneras. V. Jarutis labai daug prisidėjo, kad tokie plenerai vyktų, yra aktyvus jų dalyvis.
I. Seliukaitė teigė, jog labai džiaugiasi ir didžiuojasi tuo, kas įvyko Užventyje per Nepriklausomybės metus, dėkojo iniciatyviai Mildos ir Alvydo Knyzelių šeimai.
„Lenkiu galvą, pilną pagarbos, čia gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms. Kas galėjo pagalvoti, kad čia vyks plenerai, kad parkas bus pripildytas kuriančių žmonių stebuklų. O darbai lieka ir rašo naują Užvenčio istoriją“, – sakė viešnia.
Autorės nuotr.
PRISIMINIMAI: (Iš kairės) Vytautas Jarutis su užventiškiu Leopoldu Girbudu prisiminė vaikystės metus.
DOVANA: V. Jarutis Užvenčio kraštotyros muziejui dovanojo savo darbų triptiką.
MALŪNAS: Šventinis renginys vyko prie Ventos ir malūno.