Naujausios
Vasario 16-oji Stačiūnuose paminėta premjera
Valstybės atkūrimo dieną stačiūniečiai pradžiuginti spektaklio premjera. Vietos saviveiklininkų vaidinimai Stačiūnuose itin laukiami. Pasižiūrėti juose vaidinančių kaimynų visada susirenka pilna salė.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Salė leipo juokais
Šį kartą Stačiūnų saviveiklininkai, vadovaujami vietos kultūros namų direktorės Angelės Zaveckienės, parodė komediją „Nakties paukščiai“.
Pagal prozininko, dramaturgo ir aktoriaus Viktoro Miliūno sukurtą scenos veikalą pastatytas stačiūniečių vaidinimas – linksmas, kupinas šmaikščių frazių ir ryškiais charakteriais pasižymintis kūrinys apie brakonieriavimą.
Todėl ne keista, jog karts nuo karto žiūrovai pratrūkdavo juokais. Neretai vos užtekdavo scenoje pasirodyti vienam ar kitam vaidintojui, ir salėje kildavo linksmas šurmulys.
Po vaidinimo ilgai netilo aplodismentai. Vaidmenų atlikėjams ir režisierei – kaimynų, draugų ir giminaičių gėlės. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, dėkodama kaimo artistams už nuotaikingą vaidinimą, įteikė tortą.
„Dūšiai“ artimas veikalas
Naujas stačiūniečių vaidinimas truko kiek ilgiau nei pusvalandį. Jį Stačiūnų saviveiklininkai pastatė per kokius du-tris mėnesius.
„Labai jau „lipo“ šis veikalas mūsų artistams. Rolės paprastos, kaimietiškos. Tiesiog artimos kiekvieno „dūšiai“, – „Pakruojo kraštui“ sakė vaidinimą režisavusi Angelė Zaveckienė.
Ponia Angelė džiaugiasi šioje komedijoje vaidinusiais Aldona Misiūniene, Romu Paulausku, Rūta Januliene, Janina Lenartavičiene, Brone Vaičiuliene. Jiems pasirodyti scenoje – seniai nebe naujiena. Mat ne vienas iš jų ne tik vaidina kaimo mėgėjų teatre, bet ir dainuoja vietos folkloro ansamblyje „Volungė“.
Kadangi režisierė puikiai pažįsta savo artistus, jai nesunku, kokį vaidmenį kuriam parinkti. Dažniausiai užtenka tik perskaityti pjesę – ir jau žino, kuriam iš jų pagal charakterio ir būdo savybes jis labiausiai tinka.
Ponia Angelė apgailestavo, jog šį kartą be vaidmenų liko ne vienas dramos ratelio artistas. Mat reikėjo tik šešių vaidintojų.
Atradimu A. Zaveckienė laiko brakonieriaus Kisieliaus vaidmenį atlikusį Petrą Baktį. Vyras pirmą kartą išėjo į sceną ir iš karto sužibėjo.
„Sunkiai Petrą įkalbėjome ateiti pas mus vaidinti. Tačiau namiškių padrąsintas sutiko. Jis ir savo rolės tekstą pirmas išmoko, ir užtikrintai vaidino“, – debiuntantu žavėjosi ponia Angelė.
Vaidinimai itin laukiami
„Mėgsta žmonės tuos mūsų spektaklius. Visada salė būna pilna“, – džiaugėsi A. Zaveckienė.
Stačiūniečiams įdomu matyti, kaip jų kaimynas, draugas ar artimasis scenoje virsta visai kitu žmogumi. Tokiu, kad nė neįtartum, jog realybėje toks galėtų būti. Kiekviename vaidinime jis tampa vis kitoks.
„Neretai būna, jog vaidmuo tampa pravarde. Kurį laiką vieną ir kitą rolę atlikusį žmogų kaime taip ir vadina“, – sakė ponia Angelė.
Moteris pasakojo, jog kaime yra nemažai gabių žmonių. Tik ne kiekvienas išdrįsta ateiti vaidinti.
„Labai šaunios mūsų moterys. Jei reikia, visada sulauksi jų pagalbos ir palaikymo“, – džiaugėsi ponia Angelė, apgailestaudama, jog gerokai sunkiau vaidinimams rasti vyrų.
Ne dėl to, kad šie būtų negabūs ar nedrąsūs. Paprasčiausiai, nemažai kaimo vyrų važinėja dirbti į kitus miestus. Po darbo jau nebėra nei laiko, nei sveikatos saviveiklai. Dėl tos pačios priežasties mėgėjų teatrą paliko ir kelios vaidybai itin talentingos stačiūnietės.
Nebėra kaime ir jaunimo. Kas studijuoja didmiesčiuose ir dažniausiai ten pasilieka, kas išvažiavo svetur laimės ieškoti.
Nelengva rasti, ką vaidinti
Kitais metais Stačiūnų kultūros namų mėgėjų teatras švęs 15-ąją veiklos sukaktį. Todėl vaidinimus statančiai A. Zaveckienei dabar svarbiausia, kokį scenos veikalą šiai progai parinkti.
„Rasti dramos kūrinį, kuris būtų tinkamas mėgėjų teatrams nėra paprasta. Kaimo žmogui patinka linksmi ir paprasti vaidinimai, todėl užsienio autorių sukurtos pjesės čia netinka. O šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūriniai dažniausiai būna pritaikyti profesionaliam teatrui“, – aiškino ponia Angelė.
Todėl dažniausiai renkasi lietuvių klasikų ar bent tarybiniais laikais parašytas dramas. Pastarąsias dar tenka gerokai perdirbti, kad tiktų dabarčiai.
„Ir V. Miliūno „Nakties paukščius“ teko kiek pakeisti, nuo savęs pridėti. Štai vaidinimo pabaigoje Didžiokienė ruošiasi skristi į Marsą. Sugalvojom dėl to, kad pastaruoju metu per televizorių apie tai tik ir girdime“, – prisipažino režisierė.
Lauros ŽURAUSKAITĖS nuotr.
SCENA: Vaidinimu stačiūniečiai parodė, kokios pasekmės laukia susiruošusiųjų brakonieriauti.
ARTISTAI: Scenoje stačiūniečiai virsta kitais žmonėmis. Pirma iš kairės – vaidinimo režisierė Angelė Zaveckienė.