Naujausios
MUMS RAŠO
Žeimelyje paminėta Latvijos nepriklausomybės diena
Lapkričio 18-ąją Latvijos valstybei sukako 95 metai. Ši data buvo minima ne tik visoje Latvijoje ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose, bet ir Žeimelyje.
Auksė NOREIKAITĖ, VDU etnologijos magistrė
Skambėjo latvių ir lietuvių kalbos
Skambant evangelikų liuteronų bažnyčios varpui, Žeimelio vidurinės mokyklos mokiniai Erlandas Tominis, Deividas Katlauskas ir Valentinas Nogobods įnešė Latvijos, Lietuvos ir Žeimelio miestelio vėliavas.
Sugiedojus abiejų šalių himnus, prasidėjo šventinės pamaldos. Evangelikų liuteronų kunigas Juozas Mišeikis kvietė visus pasimelsti už latvių tautą ir Latvijos nepriklausomą valstybę bei padėkoti kovojusiems už laisvę. Pamaldų metu susirinkusieji drauge pagiedojo dvi giesmes latvių ir lietuvių kalbomis.
Antrojoje minėjimo dalyje skambėjo sveikinimo žodžiai ir latviškos dainos. Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė pasidžiaugė gražiais lietuvių ir latvių tarpusavio santykiais, sveikinimo kalbą ji baigė latvišku palinkėjimu.
Eiliuotą žodį tarė Žeimelio žemės ūkio mokyklos bibliotekininkė, Žeimelio vidurinės mokyklos kraštotyros būrelio vadovė Regina Noreikienė. Ji evangelikų liuteronų parapijos pirmininkei Martai Usonienei įteikė žvakę – du balandžius, kaip dviejų baltų tautų draugystės simbolį.
Latvių kultūra – nuotraukose ir kraštotyroje
Abiejų Žeimelio ugdymo įstaigų atstovė R. Noreikienė pristatė bažnyčioje eksponuojamą Žeimelio žemės ūkio mokyklos meninės fotografijos būrelio, vadovaujamo Larisos Kazakevičienės, nuotraukų parodą. Moksleivių Radvilės Radavičiūtės ir Lauros Plukaitės fotografuoti vaizdai iš Žeimelio apylinkių, juose meniškai įamžinta mūsų krašto gamta. Taip pat būrelis parengė stendą su nuotraukomis iš Žeimelio latvių gyvenimo.
Buvo eksponuojami ir vidurinės mokyklos jaunųjų kraštotyrininkų parengti darbai apie Žeimelio latvių kultūrą, religiją, tradicijas, latvių laidojimo vietas Žeimelio apylinkėse. Moksleivių darbai buvo gerai įvertinti tiek respublikiniame, tiek rajoniniame konkursuose. Aktyviai į šį renginį įsijungė dvi kraštotyrininkės: dešimtokė Agnė Bulytė – grojo vargonais, septintokė Olivija Usonytė – latvių kalba padeklamavo eilėraštį apie vėją.
Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėjas Pranas Razgus pasakojo Latvijos istoriją.
Drauge dainuodami latviškas patriotines dainas, kurios žavėjo savo melodingumu ir atskleidė latvių kalbos grožį, geriau susipažinome su kaimyninės šalies kultūra. Dainoje nuskambėję žodžiai „Šeit ir mana tēvu zeme“ (čia yra mano tėvų žemė – liet.) dar labiau suartino lietuvius ir latvius, ilgus metus draugiškai gyvenančias Žeimelyje.
Jungia istorija ir dabartis
Žeimelyje lietuviai ir latviai gražiai sutaria, kuria bendras šeimas. Todėl Latvija kiekvienam žeimeliečiui yra kažkuo brangi: vieniem ji – protėvių žemė, antriem – valstybė, kuri leido daugiau užsidirbti pragyvenimui, tretiem – gardesnio maisto šalis, ketvirtiem – grybų ir mėlynių kraštas, penktiem – atostogų rojus.
Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas neatsitiktinai vyko Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Būtent reformacijos metu evangelikų liuteronų kunigai vokiečiai atkreipė dėmesį į latvių kalbos svarbą skleidžiant Dievo žodį, patys mokėsi šios kalbos ir įsteigtose mokyklėlėse mokė vaikus latviško rašto.
Dėl to jau XIX a. Latvijos teritorijoje gyveno 92 procentai raštingų gyventojų, kurie per amžius išlaikę tautinę savimonę sugebėjo sukurti visiškai naują Europos valstybę.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Žeimelio latvių bendruomenė rengdavo Latvijos nepriklausomybės minėjimus, tačiau po 1990 metų šis paminėjimas surengtas pirmą kartą.
Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.
KRAŠTOTYRA: Žeimelio moksleiviai – aktyvūs kraštotyrininkai, renkantys medžiagą apie apylinkėse nuo seno gyvenančių latvių tradicijas, kultūrą ir istoriją.
TRADICIJOS: Žeimelio latvių tradicijų puoselėjimu ilgus metus rūpinasi Marta Usonienė (pirma kairėje) ir Liucija Karpavičienė (antra iš dešinės).
VĖLIAVOS: Minėjimui prasidedant Žeimelio vidurinės mokyklos moksleiviai (iš kairės) Erlandas Tominis, Deividas Katlauskas ir Nogobods Valentinas į bažnyčią įžengė su Latvijos, Lietuvos ir Žeimelio vėliavomis.