Naujausios
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Radviliškio r.) vykusiame renginyje „Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia: istorija, relikvijos, meno vertybės“ pranešimus skaitė žinomi mokslininkai: istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša, dailės istorikės dr. Asta Giniūnienė, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė ir dr. Dalia Vasiliūnienė. Paskaitoje dalyvavo ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis.
Mokslininkai išsamiai aptarė Šeduvos bažnyčios istoriją ir joje buvusias vertybes, pristatė dabar bažnyčioje saugomus dailės kūrinius, trumpai supažindino su septyniolika metų vykdomu projektu „Lietuvos sakralinė dailė: Šiaulių vyskupija“. Gausiai susirinkę renginio dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos apie meno vertybių svarbą, reikšmę, susipažino su svarbiausiais Šeduvos bažnyčios praeities momentais.
Šeduvos parapinė bažnyčia skaičiuoja šiuos titulus: Šv. Mikalojaus bažnyčia (1529), Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1542), Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Ėmimo į dangų ir kt. bei Šv. Mykolo (konsekruota Mikalojaus Paco 1613 m.), Švč. Kryžiaus (Atradimo) (konsekruota Jurgio Tiškevičiaus 1649 m. spalio 3 d.). Šeduvos bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, bet XIX a. pradžioje buvo atstatyta. Formas, išlikusias iki šių dienų, bažnyčia įgavo 1905 metais.
Paskaita „Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia: istorija, relikvijos, meno vertybės“ baigė projektą „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas”. Projekto metu Šeduvos kraštotyros muziejuje vyko renginiai „Senoji knygrišystė – karališkasis miesto amatas“, „Archeologo lobis: miestų odiniai radiniai“.
Renginių metu ir iš anksto susitarus Šeduvos kraštotyros muziejuje galima aplankyti parodą „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas“.
Muziejus yra įsikūręs senosios vaistinės pastate – netrukus skaitytojus pasieks knyga „Šeduvos senoji vaistinė: pastatas, savininkai, vaistininkai ir veikla“, prof. dr. Aivo Ragausko atliktų istorinių tyrimų pagrindu išleistas leidinys, pristatantis Šeduvos senosios vaistinės istoriją, pastato architektūros raidą, jo savininkų ir vaistininkų kaitą, jų vietą miesto istorijoje.
