Naujausios
Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas savo lėšomis 30 vienetų tiražu išleido Kalėdinių atvirukų leidinį.
162 puslapių leidinyje surinkti ir iš dalies susisteminti 448 atvirukai. Iš jų 20 vienetų buvo išleisti Lietuvoje.
Paminėtos konkrečios atvirukų siuntimo datos ir vietovės (jos pateiktos vietovardžių rodyklėje). Atvirukai pagal siužetus suskirstyti į 28 serijas.
P. Kaminskas pažymi, kad vis daugiau kolekcininkų prisideda prie atvirukų paveldo leidinių atsiradimo ir praturtinimo, skolina savo archyvuose saugomus atvirukus. Už suteiktą galimybę atvirukams atsirasti leidinyje kolekcininkas dėkingas Tomui Biržiečiui, Vygintui Bubniui, Česlovui Galkui, Arijui Ivaškevičiui, Raimundui Juciui, Rolandui Juknevičiui, Gintarui Karalevičiui, Aristidui Kildušiui, Editai Mildažytei, Vyčiui Ramanauskui, Vyteniui Rimkui, Arvydui Skeriui, Kazimierui Urbeliui.
P. Kaminskas pratarmėje rašo, kad tradicija siųsti Kalėdinius sveikinimo atvirukus Lietuvoje atsirado XIX ir XX amžių sandūroje. Jų reversuose buvo gausu rašytinių palinkėjimų, tarp jų ir netradicinių, pvz., linkėjimas jaunai panelei pagimdyti tobulą vaikelį, panašų į Kristų.
Pasak P. Kaminsko, maždaug prieš 80–120 metų daugiausiai Kalėdoms skirti atvirukai buvo spausdinami užsienyje, didžiosiose spaustuvėse, ant turėtų spaudos klišių pridedant tik lietuviškus sveikinimo tekstus.
Tokių atvirukų kampuose matyti leidėjų logotipai, spaudos variantų, kartais ir tiražų duomenys, rodantys, kad Vakaruose jie buvo spausdinami ir pardavinėjami masiškai. Kiekvienoje kolekcijoje galima surasti analogiškų su įvairiomis vaizdų ir tekstų skirtybėmis.
Anot P. Kaminsko, dėl to meto riboto žmonių raštingumo ir menkos atvirukų paklausos su lietuviškais sveikinimais jų buvo ženkliai mažiau. Lietuvoje išleistų atvirukų pasitaiko dar rečiau, kiekvienas toks egzempliorius kolekcininkų vertinamas labiau, negu spausdintų užsienyje, nors ir pagal kažkurio Lietuvos knygyno užsakymą.
Žinomas atvirukų leidėjas Kostas Cerpinskis (1887–1972) Šiauliuose 1926 metais išleido keturis kalėdinius sveikinimo atvirukus su dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) piešiniais, jie buvo atspausdinti Leipcige.
Panašiu laiku seriją kalėdinių atvirukų Šiauliuose išleido ir garsus knygų leidėjas, knygyno „Lietuva“ savininkas Liudas Jakavičius-Lietuvanis (1871–1941). Apie 1943 metus Šiaulių knygyno „Žiedas“ savininkas Feliksas Maskvytis (1909–2008) „Astros“ spaustuvėje išspausdino kalėdinių atvirukų seriją, kurių reversuose nėra jokių užrašų, net ir leidėjo duomenų.
Šis atvirukų paveldas epizodiškai buvo publikuotas 2011 metais dienraštyje „Šiaulių kraštas“, internetiniuose puslapiuose skelbti kalėdiniai atvirukai iš Petro Kaminsko kolekcijos pavadinimu „Kalėdų dvasia sklinda iš tarpukario atvirukų“.
Pasak įžanginį žodį leidiniui parašiusio profesoriaus Vytenio Rimkaus, Kalėdų atvirukai įprastine raiškos forma atlieka tradicines atminties, ryšių, sveikinimų funkcijas. Palaipsniui susiformuoja šį įvykį atskleidžianti vaizdų sistema, gamtos būsena.
Skirtingas atvirukų dydis: nuo vizitinės kortelės iki pašto voko, kuriame jis gali tilpti. Dvipusis atvirukas-kortelė dažniausiai buvo siunčiamas be voko, reverse parašius adresą ir priklijavus pašto ženklą. Būta ir ant atviruko atspausdintas pašto ženklas. Yra dvigubai ir keturgubai sulankstytų atvirukų, jie naudojami platesniems įrašams ir laiškams, siunčiami vokuose.
Anot V. Rimkaus, atvirukai ir jų temos atspindi visuomenės materialinį ir dvasinį lygmenį, tarpusavio ryšių mastą. Atvirukai liudija istoriją ir jos kaitą, įrašai įdomūs kalbininkams.
