
Naujausios
Nuo vaistų iki instrumentų
Pasak vaistinės direktorės ir muziejaus įkūrėjos Almyros Girdenienės, duris visuomenei atvėręs muziejus leis pamatyti mažai kam pažįstamų ir iki šiol rinkoje egzistuojančių vaistų, retenybe tapusių vaistininko instrumentų, kelis dešimtmečius skaičiuojančias receptūras.
Daugelį istorinių eksponatų vaistinei perdavė Lietuvos farmacininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos narys bei Lietuvos nusipelnęs provizorius Liudvikas Rulinskas, kartu su savo žmona provizore Antanina sukaupęs didelę vaistininkystės eksponatų kolekciją.
Tarp muziejaus eksponatų – vaistinis preparatas "raudonasis streptocidas" ("Prontozil"), už kurio antibakterinių savybių atradimą Nobelio premija apdovanotas vokietis Gerhardas Domagkas. Taip pat įvairių vaistų bei tinktūrų pavyzdžiai, jų įpakavimai, senovinės receptūros, knygos, senovinės svarstyklės, vaistininko instrumentai.
"Tikiu, kad šio muziejaus eksponatai bus įdomūs ir vaikams, ir suaugusiesiems. Apsilankę čia, pamatysite ir sužinosite, kaip atrodė prieš kelis dešimtmečius gaminamas pertusinas, kaip buvo išrašomi vaistų receptai, kaip ir kodėl būdavo sidabruojamos piliulės, kuo malšindavo skausmą ir ramindavo nervus tarpukariu", – sako A. Girdenienė.
Muziejuje galima pamatyti su vietine medicinos ir farmacijos istorija susijusios Šiaulių farmacijos laboratorija "Galen" vaistų, eksponuojami ir kitų žymių šalies tarpukario kompanijų (SANITAS, "Ger Ma Po") gaminiai.
Šiaulių visuomeninis farmacijos muziejus – ketvirtas toks Lietuvoje. Muziejaus atidaryme apsilankęs farmacijos istorikas, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas sakė, jog Šiauliai turėtų didžiuotis, kad išlaikė senąją vaistinę.
"Vaistinė visais laikais buvo kultūros, sveikatos, patarimų gavimo vieta. Lietuvoje tokias išlaikytas senąsias vaistines, veikiančias toje pačioje vietoje, ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Tokių nėra nei Kaune, nei Vilniuje. Pasirodo, laisvosios vaistinės dar sugeba konkuruoti, judėti į priekį ir išlaikyti farmacijos bazę", – sakė svečias.
Muziejaus atidaryme taip pat dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, "Aušros" muziejaus, Šiaulių turizmo informacijos centro, Šiaulių rajono vaistinės atstovai.
Muziejaus lankymas nemokamas, tačiau užsiregistruoti reikėtų iš anksto.
Vaistinės istorija
"Valerijono" vaistinė savo istoriją skaičiuoja nuo 1870 metų, kai provizorius Nurokas gavo leidimą Šiauliuose įsteigti trečią vaistinę. Iki tol čia veikė D. Šeferio ir V. Zeiferto vaistinės.
Vėliau Nurokas savo įkurtą vaistinę pardavė provizoriui Lembergui. 1880 metais vėl keitėsi vaistinės savininkas: juo tapo provizorius Freimanas, vėliau jo vaistinę perėmė provizorius Isakas Karlinas. 1892 metais šioje vaistinėje dirbo vienas provizorius, vienas padėjėjas ir trys mokiniai. 1894 metais vaistinės savininku tapo provizorius Cemachas Volpė.
C. Volpė aktyviai dalyvavo miesto savivaldos gyvenime, paskutinėje nepriklausomos Lietuvos Šiaulių miesto taryboje buvo vienas iš žydų tautos atstovų.
1900 metais Šiauliuose, kuriuose gyveno 16 731 gyventojas, veikė trys vaistinės, 1922 metais – keturios vaistinės ir du urmo sandėliai, o 1938 metais – jau septynios vaistinės, vienas vaistų urmo sandėlis ir chemijos farmacijos laboratorija "Galen".
Po Antrojo pasaulinio karo 1948 metais buvusiose C. Volpės vaistinės patalpose atidaryta vaistinė Nr. 123.
Vilius Puronas knygoje "Saulės miesto veidas" prisimena, jog 1978 metais Šiaulių farmacijos valdyba, kuriai priklausė pastatas, nutarė restauruoti vaistinę ir atlikti pastato kapitalinį remontą.
Vaistinė neturėjo pavadinimo: ieškant reklamos formos, gimė mintis pasirinkti vaistažolę – valerijoną. Taip atsirado ir šios vaistinės pavadinimas. Idėjai įgyvendinti buvo pasitelkta tapyba ant tinko ir metalo plastikos kūriniai – katinai.
Virš antro aukšto balkono buvo ištapytas vaistų buteliukas su lašančiu lašu ant cukraus gabalėlio ir užrašas: "Draugą pažinsi nelaimėje. Valerijonas – geriausias draugas nelaimėje". Ant stogo įsitaisė katinai.
Sovietmečiu buvo parengtas projektas, pagal kurį "Valerijonas" turėjo veikti kaip vaistinė-muziejus. Sumanymas, pasikeitus santvarkai, liko neįgyvendintas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vaistinė buvo perregistruota į valstybinę įmonę vaistinę "Valerijonas" (1992 metais), o 1994 metais tapo UAB vaistine "Valerijonas".
Įėjus į dabartinę, rekonstruotą, vaistinę, prie įėjimo galima pamatyti išlikusią senąją koloną, pridengtą stiklu.
