
Naujausios

Iššūkių netrūksta
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti organizuojant aukšto rango tarptautinį festivalį?
– Festivalis toks dalykas, kad iššūkių visada būna. Mums ypatingi šie metai, kadangi tenka įveikti ir tuos, kurių nenumatėm. Nenumatėme, kad neturėsime Kultūros centro. Šiauliai neturi kitos salės rengti tokio rango konkursus.
Kitas iššūkis – apgyvendinimas. Dar vienas – transportas. Reikia pakankamai daug autobusų, o vairuotojai vasarą atostogauja. Dėkingi UAB "Busturas", kuri sutiko būti festivalio vežėju ir padarė viską ką galėjo, kad visi dalyviai būtų atvežti ir nuvežti, kur reikia.
Kiti iššūkiai – finansiniai. Ilgai neturėjome vieno projekto patvirtinimo iš Lietuvos kultūros tarybos, vieno pagrindinių mūsų festivalio rėmėjo, nežinojome, kokios bus skirtos lėšos Liepos 6 dienos programai. Prisiėmėme riziką ir šventinei dienai parengėme puikią programą, atvažiuos Saulius Petreikis su ansambliu "World orchestra", grupė "Žalvarinis", bus pasidainavimai su Loreta Sungailiene ir konkurso "Aukso paukštė" laureatais, užsienio kolektyvus vešime koncertuoti į apskrities miestelius, Telšius ir Pasvalio rajoną (Vaškus).
– Minėjote, kad vienas iš iššūkių – apgyvendinimas. Kodėl?
– Nuo pat 2005 metų, kai pradėtas rengti festivalis, dalyvius apgyvendiname studentų bendrabučiuose, už tai esame dėkingi Šiaulių universitetui. Bet dabar vietų ir ten nepakanka, nes liko tik vienas bendrabutis, kuriame galima priimti 240 žmonių, o pas mus šiemet vien užsieniečių atvažiuoja 300, dar kai kuriems Lietuvos kolektyvams reikės suteikti nakvynę. Susidaro didelis skaičius. Dar atvyksta tarptautinė komisija, jos narius reikia apgyvendinti. Gerai, kad viešbutį rezervavome sausio mėnesį. Kitur Šiauliuose viešbučiuose nėra pakankamai vietų, labai daug jų užėmę NATO kariškiai.
Šiauliai susiduria su problema, kad norime švenčių, renginių, tačiau žinome, kad negalėsime įgyvendinti kai kurių sąlygų. Dėl viešbučių problemos Šiauliuose negalės vykti ir UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyras.
– Ne kartą esate sakęs, kad Šiauliuose viena didžiausių problemų, kad nėra geros koncertų salės.
– Per 30 metų Šiauliuose nepastatytas nė vienas kultūros objektas. Kai pamatai, kokios kitose šalyse koncertų salės, neturi net ką pridurti.
Pavyzdys – Rezeknės miestas, kur gyvena 65 tūkstančiai gyventojų ir jie turi puikią koncertų salę su geriausia akustika Latvijoje. Visi orkestrai, geriausi atlikėjai veržiasi ten koncertuoti, mieste jaučiamas pagyvėjimas. To linkėčiau ir Šiauliams.
Tarkime, jeigu bus liūtis, vėjas, mes neturime, kur perkelti renginių. Bandysime į koncertų salę "Saulė", bet tai – papildomos išlaidos.
Šokių konkursinę programą perkėlėme į Radviliškį. Visus festivalio dalyvius dvi dienas turėsime ten vežti ir parvežti, ir vėl papildomos išlaidos. Esame dėkingi Radviliškio miesto kultūros centrui, kad jie sutiko būti partneriais ir neprašo pinigų už salės nuomą.
Iš pradžių galvojome apie Kuršėnų kultūros namus su puikia sale, kuri po renovacijos turėjo atsidaryti gegužės mėnesį, bet viskas nusitęsė į rudenį.
Dainavimo ir instrumentinės muzikos konkursas vyks Šiaulių dramos teatre. Ir čia, ir Radviliškyje įėjimas bus nemokamas.
Kai kas nors pasako, kad mes didelį finansavimą gauname, tai reikia žiūrėti, kiek viskas kainuoja, vien dalyvių maitinimas 30 tūkstančių eurų atsiena.
– Renginiai vyks ne tik scenose, bet ir pėsčiųjų bulvare. Ar nesutrukdys ten vykstantys darbai?
– Džiaugiamės, kad Savivaldybė susitarė su rangovais ir atidėjo bulvaro rekonstrukcijos pradžią, pratęstas ir lauko kavinių darbo laikas, kad žmonėms būtų kur nueiti, pasėdėti.
Buvo ir ne visai malonių momentų. Paprašėme darbininkų, kad P. Višinskio aikštėje pakeistų kelias ištrupėjusias plyteles. Mums bandė aiškinti, kad nėra kuo pakeisti. Teko nueiti, kur jos sukrautos, nufotografuoti ir parodyti, kad yra kuo pakeisti. Matėme, kad ištrupėjusios plytelės pažymėtos, tikimės, kad bus pakeistos. Nenorėtume, kad šokėjai išsisuktų kojas. Užsienio kolektyvai gali atsisakyti dalyvauti.
Gaila, kad gatvės, aikštė remontuojama. Iki kito festivalio, reikia tikėtis, jau bus baigta.
Matėme, kad ištrupėjusios plytelės pažymėtos, tikimės, kad bus pakeistos. Nenorėtume, kad šokėjai išsisuktų kojas. Užsienio kolektyvai gali atsisakyti dalyvauti.
Atsirinkti padeda tarptautinės organizacijos
– Kokių atsiliepimų išgirstate iš dalyvių, kurie atvyksta čia koncertuoti?
– Įvairių nuomonių teko girdėti. Visada anketuojame dalyvius ir jie pasisako, kad patiko lietuviškas maistas, gamta, draugiški žmonės. Dėl apgyvendinimo sąlygų, aišku, galėtų būti geriau.
FIDAF organizacija geriausiems metų festivaliams skiria nominacijas. Viena iš eilučių yra apgyvendinimas, ir mes kol kas pretenduoti negalime, nors FIDAF Vykdomajame komitete mūsų festivalį paminėjo kaip labai aukšto lygio, labai gerai organizuotą, su aiškiais kriterijais, tačiau trūksta gero apgyvendinimo.
– Ar festivalio dalyvių skaičius kinta?
– Dalyvių skaičius visada panašus. Daugiausiai yra buvę iš 14 šalių, dabar bus iš 11. Kelios šalys negalėjo atvykti. Kvietėme kolektyvus iš Sakartvelo ir Indonezijos, bet jie negavo finansavimo.
Dėl Indijos ilgai nežinojome, kada atvyksta, pasirodo, jų pagrindinis muzikantas negavo vizos. Kolektyvas atvyksta, bet be vieno žmogaus.
Labai daug pasiūlymų turime iš Afrikos (Alžyro, Maroko, Ganos), tačiau galime pasikviesti tik tuos kolektyvus, kurie gavę Šengeno vizas atvažiuoja į Europoje vykstančius kitus festivalius. Jeigu norėtume patys juos čia atsivežti, reikalingas finansavimas. Turtingos šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Belgija, Olandija pačios finansuoja dalį arba visas dalyvių kelionės išlaidas. Tai atsiperka, pritraukiama daugiau žiūrovų.
Šiauliuose taip pat atsiperka, jeigu atvyksta 300 užsieniečių, dar Lietuvos kolektyvai, kur apie 400 žmonių, į miestą atveža pinigus. Savivaldybės skirti 65 tūkstančiai eurų sugrįš su kaupu. Vien mokesčių kiek sumokėsime, nes visas paslaugas perkame iš Šiaulių įmonių.
– Kaip vyksta dalyvių paieška, atranka?
– Dalyvių paiešką lengvina tai, kad priklausome tarptautinėms organizacijoms, kuriose su įvairių šalių vadybininkais apsikeičiame pasiūlymais. Daugumoje šalių festivaliai vyksta kasmet, o pas mus kas antrus metus, tai šiek tiek mus išmuša iš vėžių. Pavyzdžiui, Brazilijos vadybininkas veža kitais metais kolektyvą į Lenkiją, klausia, gal ir pas mus galėtų atvežti, o pas mus festivalis bus tik dar kitais metais.
Privilioti kolektyvams reikia ir "saldainukų", o ką mes galime pasiūlyti? Apgyvendinimas bendrabutyje, miestas praktiškai be koncertų salės.
Atsirinkdami kolektyvus peržiūrime vaizdo medžiagą, žiūrime, kokiuose festivaliuose yra dalyvavę, konsultuojamės su kolegomis iš tų šalių. Būna tokių grupių, kurių niekas nežino, su tokiomis pataria nesusidėti, ypač atsargiai reikia vertinti grupes iš Azijos šalių, nes daugelis taip nori patekti į Europą. Ne tik mes esame ant tokio kabliuko kažkada užkibę.
Labai norėjo iš Alžyro pas mus atvykti, gal būtų ir vizas gavę, bet kad juos išsikviesti ir padėti tvarkyti vizas, reikėtų visam kolektyvui vykti į Egiptą, kur yra mūsų ambasada.
Čilės ir Portugalijos grupėms, kad atvyktų pas mus, turėjome surasti dar kitų netoliese vykstančių festivalių, nes dėl vieno festivalio jiems čia vykti neapsimoka. Taigi, jie dalyvavo ką tik pasibaigusiame festivalyje Aukštaitijoje "Ežerų sietuva", po to vyks į festivalį Latvijoje. Su "Ežerų sietuvos" festivalio organizatoriais teko tartis, kad jie festivalį iš liepos pabaigos atkeltų į birželio pabaigą.
Lietuvoje galėtų būti festivalių aljansas, tuomet galėtume daugiau ką dalyviams pasiūlyti.
Mes nekviečiame tų pačių grupių, vis nauji regionai, nauji kolektyvai, naujos spalvos. Stengiamės, kad plėstųsi dalyvių geografija, nuo 2005 metų pas mus yra dalyvavę jau per 40 šalių. Vis sunkiau darosi atsirinkti, ko dar nebuvo.
Yra šalių, kurios neturi folkloro tradicijų arba jos nykstančios, pavyzdžiui, olandai, belgai labai mažai turi folkloro kolektyvų. Labai stiprios folkloro tradicijos Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Balkanų šalyse, Italijoje.
– Kokių nuotykių yra pasitaikę per tuo metus?
– Prieš dvejus metus atvažiavo rusai autobusu. Pakeliui sustojo prie miškelio Baltarusijoje, ir du vaikinai atvažiavo su įsisiurbusiomis erkėmis. Iš karto teko vežti į priimamąjį.
Yra buvę, kad vienas dalyvis pasą važiuodamas į oro uostą autobuse paliko. Laimei, pavyko susiskambinti su vairuotoju ir grupės vadovas lėkė su taksi paimti paso.
Labai daug gelbsti savanoriai gidai. Kiekvienai grupei yra skirti du žmonės. Jie lydi nuo atvykimo iki išvykimo, rūpinasi, kad dalyviai laiku nuvyktų į koncertus, laiku pavalgytų, sprendžia įvairiausias problemas.
– Ar jau turite minčių kitam festivaliui?
– Meldžiamės, kad turėtume koncertų salę Šiauliuose. Turiu planų, vieną dieną išvežti dalyvius į Palangą. Jie pamatytų jūrą, galėtų pusdienį pasibūti laisvai, tada – paradas miesto gatvėmis ir vakarinis koncertas naujojoje Palangos koncertų salėje. Bet tam irgi reikalingas išankstinis finansavimas. Dabar Palangos koncertų salė turi operatorių, jam reikia mokėti, o kainos didelės. Kai susiduri su logistika, norus kartais tenka atidėti į šonus.