
Naujausios

Prioritetas – tušti sklypai
Šiaulių miesto Vyturių gatvės priešpaskutinėje sodų bendrijoje "Aušrinė" – pats statybų darbymetis. Darbai – kone kiekvienoje gatvelėje: šioje liejami pamatai, anoje – erdvus namas jau turi sienas, kitur liko uždengti stogą, pasirūpinti apdaila, sutvarkyti aplinką. Vasarą, kai orai statyboms palankiausi, greičiausiai nerasi nė vienos gatvės, kurioje nezuitų statybininkai.
280 sodų jungiančiai "Aušrinės" sodų bendrijai dvylika metų pirmininkaujanti Aldona Tavorienė sako negalinti atsidžiaugti, jog pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau naujakurių. Vien pernai daugiau nei penkiolika sklypų pakeitė šeimininkus: vieni senieji gyventojai išsivažinėjo po užsienius, kiti, sulaukę garbaus amžiaus, sodų atsisakė dėl sveikatos, apsisprendę gyventi butuose su visais patogumais, kai kurie sklypai parduodami mirus savininkams.
Jei sklypai perkami, tai, pirmininkės žodžiais, reiškia, kad pirkėjai čia turi planų. Vieni perima senelių, tėvų, kiti nusiperka "į ateitį", kol kas ketindami čia leisti tik vasaras arba savaitgalius, treti, o jų šiuo metu bene gausiausia, netrukus pradeda statybas ketindami persikelti iš miesto. Anot A. Tavorienės, didelė dalis pirkėjų – jaunos šeimos, auginančios vaikus.
Pirmininkė pastebėjusi, kad pirkėjams (ne paveldėtojams) paklausiausi tie sklypai, kuriuose tėra plynas laukas be jokių statinių. Tokių sklypų aro kaina pastaraisiais metais – arti tūkstančio eurų. Vieno sklypo plotas – nuo puspenkto iki kiek daugiau nei šešių arų. Pirkėjams patrauklūs ir mažesni, ir didesni.
Jei sklype yra pastatų, kaina didesnė. Tačiau statiniai pardavimo požiūriu mažina sklypo paklausą – ne visiems pirkėjams jie reikalingi. O jeigu ir nusiperka sklypą su mažučiu prieš kelis dešimtmečius statytu vasarnamiu, vis tiek jį nugriauna, paruošdami teritoriją naujai statybai.
Tas pats ir su augmenija. Retai kada naujakuriams reikalingi daržai, vaiskrūmiai ir vaismedžiai. Anot vienos savo sodo sklypą ką tik pardavusios "aušriniškės", parduodamo sklypo apžiūrėti pas ją atvykę pirkėjai tarpusavyje kalbėjęsi, jog "tas obelis reikės kirsti, daržo nereikės, šiltnamio nebus".
Pasak 1977 metais įkurtos "Aušrinės" pirmininkės, naujos statybos namus bendrijoje statančios šeimos savo sklype atsikrato visų sodų bendrijos bruožų, suteikdamos prioritetą žaliai vejai ir trinkelėms.
Iš minėtų 280-ies kiemų kiaurus metus žmonės gyvena maždaug 70-yje. Prognozuojama, kad po metų–kelerių, kai dabar vykdomos gyvenamųjų namų statybos bus baigtos, nuolatinių gyventojų skaičius "Aušrinėje" ženkliai peršoks ir šimtą.
Vasarą situacija kiek kitokia – apgyvendinta vidutiniškai 40 procentų sodų.
Iš miesto
Pramonės gatvės kaimynystėje esanti Vyturių gatvė turtinga sodų bendrijomis: jau minėta "Aušrinės", "Pumpuro", "Berželio", "Paparčio", "Klevo", "Žalgirio", "Purienos", "Žibutės", "Svajonės". Ir kiekvienoje jaučiamas statybų pagyvėjimas. Paaiškinti paprasta: puikus privažiavimas, visus metus kursuojantys miesto autobusai, traukinys, asfaltuota gatvė, tvenkiniai, o automobiliu iki miesto centro nereikia nė pusvalandžio.
Tačiau, įsitikinusi "Aušrinės" sodų pirmininkė, daugiabučiuose gyvenančius žmones vilioja ne tik tai. Kur kas rimtesnė priežastis esantis noras būti arčiau gamtos, ilsėtis medžių pavėsyje ir kvėpuoti grynu oru.
"Kol Šiaulių centras verčiamas plyne be medžių, miestiečiai svajoja apie gyvenimą žalumoje", – teigia A. Tavorienė. Sako, ir pati, grįždama į "Aušrinėje" esančius namus, vos pasukusi į Vyturių gatvę, pajunta švaraus ir gaivaus oro pliūpsnį.
Bendrijos pakeliui į mikrorajoną
Neseniai prabilta apie galimybę "Aušrinėje" nutiesti gamtinių dujų trasą. Jau renkamos paraiškos. Kol kas procesas vyksta ganėtinai vangiai, mat ketinimo "Aušrinėje" gyventi nuolatos neturintys žmonės tokia investicija abejoja. Tuo tarpu čia gyvenantys kiaurus metus arba turintys tokių planų ateičiai – visu 100 procentų pasisako "už".
Atvira burna kalbama ir apie vandentiekio bei kanalizacijos sistemų nutiesimą. Vyksta, tiesa, kol kas teorinės derybos apie sodų bendrijų gatvelių perdavimą Savivaldybių žinion.
A. Tavorienė įsitikinusi, kad visi paminėti patogumai – didžiulis pliusas ne tik čia gyvenantiems nuolatos, bet ir turintiems planų sklypus parduoti – esant miesto komunikacijoms, sklypai, be abejonės, taptų dar paklausesni, taigi ir jų kainos šoktų į aukštumas.
Vis dėlto pirmininkė neslepia pasigendanti Savivaldybės požiūrio į sodų bendrijų gyventojus, tarsi jie būtų ne to paties Šiaulių miesto žmonės, kurie dirba ir mokesčius moka Šiauliuose, kurių vaikai mokosi Šiaulių mokyklose, lanko darželius.
Sakydama tai, A. Tavorienė omenyje turi kai kuriuos Vyturių gatvėje pradėtus, bet taip ir neužbaigtus darbus. Kad ir gatvės apšvietimas, kuris baigiasi ties "Klevo" sodų bendrija, nors pagal projektą apšviesta turėtų būti visa Vyturių gatvė, baigiant paskutine "Pumpuro" sodų bendrija.
"Projektas yra, bet projektas mums nešviečia", – piktinasi pirmininkė ir sako neketinanti šio reikalo palikti.
Apmaudu ir dėl neasfaltuotos autobusų apsisukimo aikštelės paskutinėje Vyturių gatvės stotelėje ir dėl laukimo stotelių be stoginių, nors mieste jos bene visos su stogeliais.
"Soduose gyvenantys žmonės – tie patys šiauliečiai, tačiau miesto Savivaldybė jiems skiria tarsi podukros vaidmenį", – teigia ilgametė "Aušrinės" vadovė. Ji neabejoja, kad po kelerių metų miesto teritorijoje Vyturių gatvėje esančios sodų bendrijos gali virsti vienu iš Šiaulių mikrorajonų.