Naujausios
Viesulas nušlavė šimtus tūkstančių litų
Vakar buvo tikslinami trečiadienio pavakarę siautėjusio viesulo nuostoliai. Iki šio dar skaičiuojami nuo gamtos stichijos nukentėję pastatai, miškų plotai.
Paskutinįsyk tokį stiprų viesulą hidrometeorologijos tarnybos Lietuvoje užfiksavo prieš trisdešimtmetį.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Sutriko įmonės darbas
Šiaulių rajone nuo viesulo nukentėjusios ŽŪB bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ direktorius Arūnas Grubliauskas sakė, kad įmonei padaryti nuostoliai dar skaičiuojami. Jie gali siekti nuo 100 iki 200 tūkstančių litų. Sugriautos kelios daržinės, administracinio pastato stogas, išdaužti šio ir kitų pastatų langai, apgadinti kombainai, nutrūkęs elektros tiekimas.
Apdrausta buvo tik žemės ūkio technika. „Po šios nelaimės galvojame, kad ir pastatus reikia apdrausti“, — sakė vadovas.
Dėl nutrūkusių elektros laidų sutriko bendrovės darbas: neveikė telefonai, negalėjo įpilti kuro į mašinas, dirbtuvėse nevyko javapjūtės kombainų remontai.
Pasak bendrovės direktoriaus, iki javapjūtės visi gedimai turėtų būti pašalinti. Planuojama kreiptis į Vyriausybę. „Didelių sumų nelaukiame, į šonus nesidairome. Jei padės — gerai, jei ne — ištversim, — sako A. Grubliauskas. — Svarbiausia, kad nėra sužeistų žmonių“.
Prieš metus taip pat netoli Ginkūnų kilusi vėtra pražudė šios bendrovės melžėją. Tada ant moters užvirto pakelta pusantros tonos sverianti karvių melžimo aikštelė su pašarais.
Skaičiuojami viesulo padariniai
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Kęstutis Bautronis sako, kad trečiadienį praūžus viesului į tarnybą kreipėsi vos keletas žmonių. Dauguma viesulo nuskriaustų gyventojų tvarkėsi patys.
„Galime padėti žmonėms patraukti medžius, kliūtis nuo kelių“, — sakė K. Bautronis.
Vakar tarnybai buvo žinomi tik kai kurie nukentėję objektai: Ginkūnų gyvenvietėje nuplėšti dviejų daugiabučių ir septynių privačių namų stogai. Apgadintų namų stogų yra ir daugiau, nuverstos dvi daržinės, keletas šiltnamių, apgadinta keletas lengvųjų automobilių. Išversta keliolika medžių.
Taip pat apgadinti ir įmonės „Egmila“ pastatai, įmonės ir darbuotojų asmeniniai automobiliai.
Šiaulių rajono seniūnijų darbuotojai važinėja po kaimus, prašo gyventojus, patyrusius viesulo žalą, informuoti seniūnijas.
Duomenų apie sužeistus žmonės negauta.
LESTO duomenimis, trečiadienį be elektros buvo apie 11 tūkstančių vartotojų Šiaulių rajone. Dar tą pačią dieną didžioji dalis gedimų pašalinta. Ketvirtadienio pavakarę be elektros dar buvo likę apie tūkstantį elektros vartotojų Šiaulių rajone.
Nuostoliai — ir kitame rajone
Nuo viesulo Radviliškio rajone nukentėjo mažiausiai keturi kaimai. Kalnelio Gražionių kaime nuplėšti vieno gyvenamojo namo ir keturių ūkinių pastatų stogai, kaimo parke išversta apie pusantro hektaro medžių. Kaulinių kaime nuplėštas vieno ūkinio namo stogas, Žiūronų kaime — vieno ūkinio ir vieno gyvenamojo namo stogai. Alksniupių kaime išvartyta apie 10 hektarų miško medžių, nuplėšti koplytėlės, keturių gyvenamųjų namų stogai, išvartyti paminklai vietinėse kapinėse. Vienas kaimo ūkininkas patyrė žalos už maždaug 100 tūkstančių litų.
Gali padėti
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas sakė, kad gyventojai gali kreiptis pagalbos į Savivaldybę, kuri turi galimybę palengvinti nuostolių naštą.
Kiekvieno nukentėjusiojo atvejis bus sprendžiamas individualiai. K. Lukšas nurodo, kad viesulo žalą patyrę gyventojai per savaitę turėtų teikti prašymus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai: aprašyti, kokius nuostolius patyrė, jei įmanoma, pridėti nuotraukas.
„Jei nuostoliai bus didžiuliai, mėginsim kreiptis į Vyriausybę. Iš savo rezervo neturėsime lėšų padėti visiems“, — sakė administracijos direktorius.
Miškų urėdijų bus prašoma pigiau parduoti medieną nuo viesulo nukentėjusiems žmonėms.
Susitarta ir su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru, kuris atveš papildomų konteinerių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARŽINĖ: Viesulas nugriovė keletą ŽUB „Ginkūnų agrofirmos“ daržinių. Be jų, apgadinta ir bendrovės ūkiniai pastatai, dirbtuvės, automobiliai, žemės ūkio technika. Nuostoliai gali siekti 100-200 tūkstančių litų.
ELEKTRA: Ketvirtadienio pavakarę be elektros dar buvo likę apie tūkstantis vartotojų Šiaulių rajone.
NUOSTOLIAI: ŽŪB bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ direktorius Arūnas Grubliauskas sakė, kad nuostoliai sieks ne vieną šimtą tūkstančių litų.
Redakcijos archyvo nuotr.
KOMENTARAI
Viesulas gali pakelti ir traktorių, ir žmogų
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė:
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
— Pagal padarytą žalą trečiadienį kilusį viesulą galima priskirti F2 (Fudžita) klasei, o tai atitinka 60— 70 metrų per sekundę vėjo greičiui sūkurio viduje. Tokio stipraus viesulo Lietuvoje nebuvo nuo 1981-ųjų. Tada viesulas kilo Širvintų rajone, žuvo vienas žmogus.
Nuo 1951 metų Lietuvoje užfiksuoti 29 viesulai.
Viesulas susidaro dėl didelių oro temperatūros skirtumų. JAV viesulas vadinamas tornadu (jie neretai yra lydimi tropinių uraganų. Vieno uragano metu gali susidaryti nuo 8 iki 80 tornadų), rusai viesulą vadina smerčiumi.
Lietuvoje „rimtesnių“ viesulų būna kas 3— 4 metus. Per vienerius metus jų gali praūžti net 2— 3.
Viesulas gali susidaryti virš jūros, miško, rečiau — gyvenvietėse.
Viesulo kelias — nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų, o „gyvavimo“ laikas — 4— 30 minučių. Per tas kelias minutes viesulas gali pridaryti labai daug: pakelti traktorius, sunkvežimius, iš upės, ežero išsiurbti žuvis, varles, iš namo išsiurbti žmogų, sugriauti namus iki pamatų.
Užėjus viesului, reikia slėptis namo pirmo aukšto kampuose, geriausia — vonios ar tualeto. Rūsyje slėptis nepatariama, nes namui sugriuvus, bus sunku ištrūkti.
Lauke kiekvienas griovys, kiekviena duobė — jūsų išsigelbėjimas. Tiesa, reikia įvertinti ir viesulo judėjimo kelią, bandyti pabėgti į priešingą pusę.
Dažniausiai viesulai užeina popietinėmis valandomis, rečiau — naktį. Jausmas prasidėjus viesului tikrai baisus: kadangi labai žemas slėgis, žmogus pasijunta lyg vakuume, iš pradžių jaučia spengiančią tylą, kiek vėliau — lyg ant jo leistųsi reaktyvinis lėktuvas.
Apie artėjantį viesulą išduoda kamuoliniai debesys. Jie tarsi auga akyse, pradeda greitai tamsėti, formuotis į kūgį.
Likusią vasaros dalį laukia nenuobodūs orai: rugpjūčio mėnesio temperatūra turėtų būti aukštesnė nei įprasta, bus temperatūrų svyravimų — tai karšta, tai vėsu. Todėl viesulų galimybė išlieka.
Lietuvoje įvairūs tropiniai reiškiniai kasmet intensyvėja. Tam įtakos turi klimato atšilimas. Jei nesusimąstysime, po dešimtmečio turėsime tai, ką turi tropikai: dažnesnius ir stipresnius škvalus, viesulus, perkūnijas.
Draudžiasi ne nuo visų stichijų
Romualdas Dapšys, „Ergo“ draudimo Šiaulių regioninio centro direktorius:
— Trečiadienio diena mūsų bendrovei kainavo apie 200 tūkstančių litų — tokią sumą draudimo išmokoms jau rezervavome. Į mus kreipėsi apie dešimt viesulo žalą patyrusių klientų iš Ginkūnų, Kuršėnų, Radviliškio. Tiems klientams žala bus kompensuojama 100 procentų.
Šiuo metu turtą įmanoma apdrausti nuo įvairių gamtos jėgų: gaisro, žaibo, sprogimo, krovinių užkritimo, smūgio bangos, audros (kai vėjas 18 m/sek.), krušos, nenumatyto potvynio, sniego slėgio, liūties, elektros įtampos svyravimų ir kt.
Tiesa, bandydami sutaupyti, klientai turtą draudžia ne nuo visko. Pavyzdžiui, neįtraukia žemės drebėjimo, grunto nuslydimo, sniego slėgio rizikų.
