Naujausios
NAUDINGA INICIATYVA
Bendruomenė gali sujudinti valdžios dumblą
Keli Šiaulių entuziastai ėmėsi misijos įkvėpti centriniam miesto parkui gyvybės. Per Šiaulių gimtadienį tris vakarus užmirštoje parko estradoje vyko koncertai. Ar pavyks bendruomenei atgaivinti parką? Kad tai įmanoma, sužinojome Kalipėdoje, kur iniciatyvos ėmėsi buhalterė Jolanta Norkienė.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Socialinis buhalterės projektas
Po „Šiaulių krašto“ rašinių apie apleistus Šiaulių miesto ir Zubovų parkus iš ciklo “Uždumblėjusių smegenų zonos“ sulaukėme pasiūlymo pasidomėti Klaipėdos miesto patirtimi. Ten akciją “Klaipėdieti, atgaivink savo miesto parką“ inicijavo Jolanta Norkienė, dirbanti buhaltere vienoje parduotuvėje. Ji papasakojo 2009-ųjų gruodį dalyvavusi seminare, kurio metu visi klausytojai gavo užduotis per 120 dienų parengti socialinį projektą.
Pasak J. Norkienės, jai ir dar šešiems bendraminčiams klaipėdiečiams gimusi mintis surengti talką apleistame miesto parke. 2010-ųjų pradžioje ponia Jolanta sukūrė socialinio tinklapio „Facebook“ grupę, kurioje kreipėsi į miestiečius su šūkiu “Klaipėdieti, atgaivink savo miesto parką“ ir iš karto sulaukė per 2000 žmonių palaikymo.
Judėjimo iniciatoriai sukūrė elektroninį laišką, kurį vieni kitiems persiuntinėjo klaipėdiečiai. „Skambinome į mokyklas, darželius, organizacijas, prašėme persiųsti šį laišką kitiems — informacija žaibiškai išplito“, — pasakojo J. Norkienė.
Pradėjusi ieškoti senų parko nuotraukų archyvuose, bibliotekoje, Jolanta nusivylė radusi tik dvi. Tada klaipėdiečių per socialinį tinklapį, per miesto laikraštį prašyta siųsti nuotraukas, kurias jie nemokamai galėjo nuskenuoti miesto bibliotekoje. Per trumpą laiką miestiečiai atsiuntė apie 150 parko nuotraukų ir savo archyvų. Pasak J. Norkienės, daugelis jų papuoš spaudai jau baigiamą rengti knygą apie parko istoriją.
Į talką — per 1000 žmonių
Praėjusiųmetų pavasarį parke, kuris, anot ponios Jolantos, per 20 nepriklausomybės metų buvo tapęs džiunglėmis, įvyko pirmoji talka, į kurią susirinko per 1000 klaipėdiečių.
Žmonės buvo pasiryžę neštis kirvukus, motorinius pjūklus, tačiau savivaldybė perspėjo, kad jokių genėjimo darbų parke atlikti negalima, leidžiama tik rinkti šiukšles. Per pirmąją talką surinkta 6 tonos šiukšlių.
„Aš tik žiūriu, man širdis iš džiaugsmo daužosi, pilietinė visuomenė pabudo ir atsivėrė tikėjimas, kad mes kartu galime padaryti daug“, — pasakojo Jolanta pirmoje visuotinėje talkoje išgyventus įspūdžius.
Jos nuomone, rekia ne pinigų, o idėjos, palaikymo, o renginius galima daryti tarsi draugų suneštines vaišes: kas duoda saldainių, kas balionų, kas spausdina, kas paskolina palapinę.
Talkos metu buvo pasirašytas kreipimasis į merą ir miesto Tarybos narius, paskelbiant, kad visuomenė atėjo į talką, turėdama tikslą parką atgaivinti ir padaryti mėgstama klaipėdiečių vieta.
Kreipimesi Savivaldybė buvo raginami paviešinti savo planus, kaip ketina gaivinti miesto parką.
Valdininkai — kaip visada
Iš pradžių miesto Savivaldybė šį judėjimą palaikė, pasakoja J. Norkienė, tačiau, kai pradėtas įgyvendinti parko tvarkymo darbų projektas už ES milijonus, situacija pasikeitė.
„Paprašėme detalios projekto informacijos, darbų sąmatos, motyvuodami tuo, kad siekiame skaidrumo ir norime, kad lėšos būtų maksimaliai panaudotos parkui gražinti. Mes manome, kad parku, kaip ir miestu, turėtų rūpintis kartu miesto valdžia ir bendruomenė“, — pasakojo J. Norkienė.
Darbų sąmata buvo gauta tik raštu priminus Visuomenės informavimo įstatymą, teigiantį, kad bet koks pilietis gali kreiptis į Savivaldybę ir gauti informaciją.
Tuomet judėjimas, bendradarbiaudamas su miesto žiniasklaida, paviešino, kad šiukliadėžės parke kainavusios po 1800 litų, suoliukai — 1350, dėžės šunų ekskrementams — po 582 litus, o vaikų žaidimų aikštelė — 150 tūkstančių litų, kai analogišką įrengti miesto centre kainavę 25 000 litų. Klaipėdos visuomenė sureagavo, pradėta diskutuoti, kodėl parko inventoriaus kainos 3— 5 kartus didesnės už rinkos kainas.
Be to, pasakojo J. Norkienė, visuomenininkai pradėjo domėtis, kodėl nutarta likviduoti parką administruojančią įmonę, paprašė visuomenininkus įtraukti į Savivaldybės darbo grupę ar bent leisti dalyvauti grupės susitikimuose, kuriant parko valdymo modelį. Neigiamą savivaldybės atsakymą piliečiai rugpjūčio pabaigoje apskundė teismui.
Šį pirmadienį prie savivaldybės įvyko piketas „Dėl savivaldybės administracijos atsisakymo bendradarbiauti su visuomenininkais sprendžiant miesto parko likimą“.
Iniciatyvą turi rodyti bendruomenė
J. Norkienės manymu, Lietuvoje daugelį užpelkėjusių klausimų gali išjudinti tik bendruomenė. Būtent ji turi pradėti rodyti iniciatyvą, ir tik tada galima tikėtis valdininkų reakcijos.
Klaipėdos visuomenininkų komanda, pasakoja ponia Jolanta, jau pasipildė juristais, į klaipėdiečius patarimų kreipiasi kitų miestų atstovai, socialinis tinklalapis turi per 3000 draugų, klaipėdiečiai parašė kreipimąsi į Lietuvos gamtos mylėtojus, o pati Jolanta artimiausiu metu ketina kreiptis į šalies Prezidentę dėl apverktinos parkų būklės Lietuvoje.
ORGANIZATORĖ: Jolanta Norkienė talkoje praėjusių metų pavasarį.
PARAŠAI: Klaipėdiečiai rinko parašus miesto merui ir Tarybai.
ŠVENTĖ: Į parką sugrįžo ir Jūros šventės renginiai.
RETRO: 1960-ųjų vasara. Kreipęsi į klaipėdiečius, visuomenininkai sulaukė apie 150 parko nuotraukų, kurias ketina patalpinti į knygą apie parko istoriją.
Nuotraukos iš J. Norkienės archyvo
INVESTICIJOS: Baigus pirmąjį parko tvarkymo etapą, už Europos ir savivaldybės lėšas Klaipėdos parke įrengta riedlenčių trasa, vaikų žaidimo aikštelės, pastatyti modernūs suolai ir šiukliadėžės.
„Vakarų ekspreso“ nuotr.
Šiauliečiai pradėjo nuo koncertų
Šiauliuose akcijos „Parkas gyvas“ iniciatoriai — savo idėjomis Šiauliuose žinomi muzikantas Gintautas Gascevičius, renginių organizatorius Remigijus Ruokis bei šio projekto koordinatorė Diana Kuprytė, rėmėjų padedami, prieš kelis mėnesius išleido plakatus su užrašu “Parkas gyvas. Park alive“ ir iškabino juos viešuose erdvėse bei miesto autobusuose.
„Mane paskatino prisiminimai, kaip mane vaiką baba vedžiodavo po parką“, — prasitarė G. Gascevičius. “O aš prisiminiau, kaip pats savo vaikus vedžiodavau, ir jie sukosi ant rato, kitų atrakcionų. Pasidarė apmaudu, kas visa tai sužlugdyta“, — antrino R. Ruokis.
Pašnekovai pasakojo, kad dar pavasarį, bevaikščiojant po parką, iš po jų kojų išskrido kėkštas — miško paukštis, kaip priekaištas, kad parką tapęs visai laukiniu ir jau pribrendo reikalas jį žadinti.
„Jei niekas nevyksta, vadinasi, yra lavoninė, ir smirda, tada jau blogai... Reikia pasiekti, kad gyvybė čia pradėtų rusenti, o po to kunkuliuoti“, — aiškino G. Gascevičius.
BANDYMAS: Pirmas bandymas atgaivinti miesto Šiaulių miesto parką nesulaukė didelio šiauliečių palaikymo. Rugsėjo pirmosios popietę čia koncertavo vaikų kolektyvai.
