Naujausios
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO TARYBA IŠGIRDO PREZIDENTĖS BALSĄ
Kaip ir kituose Lietuvos universitetuose, taip ir Šiaulių universitete šiuo metu vykdomos pertvarkos, susijusios su 2009 m. gegužės 12 d. priimtu LR mokslo ir studijų įstatymu. Vienas iš šio įstatymo reikalavimų, nurodytų 95 str. 5 dalyje, — išrinkti naujus valdymo organus (senatą, tarybą, rektorių) iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Šiaulių universiteto tarybos, kuri buvo išrinkta pagal anksčiau galiojusio LR aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, kadencija jau buvo pasibaigusi, todėl 2011 m. pavasarį išrinkta nauja Šiaulių universiteto taryba. Šiaulių universiteto senato kadencija taip pat yra pasibaigusi, todėl artimiausiu metu bus renkamas naujas Šiaulių universiteto senatas, veikiantis jau pagal 2009 m. LR mokslo ir studijų įstatymo nuostatas.
Kitokia situacija susidariusi dėl Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos kaip naujo universiteto valdymo organo išrinkimo (o kartu ir Šiaulių universiteto prorektorių, kadangi pagal Šiaulių universiteto Statutą jų kadencija sutampa su rektoriaus įgaliojimų pabaiga).
Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška išrinktas 2007 m. gruodžio 3 d., taip pat ir Šiaulių universiteto prorektoriai: infrastruktūros prorektorius Donatas Jurgaitis (išrinktas 2007 m. gruodžio 4 d.), studijų prorektorius Juozas Pabrėža (išrinktas 2007 m. gruodžio 4 d.), mokslo ir meno prorektorė Stefanija Ališauskienė (išrinkta 2008 m. sausio 3 d.) yra išrinkti į minėtas pareigas (iki 2009 m. įsigaliojusio LR mokslo ir studijų įstatymo) penkerių metų kadencijos laikotarpiui. Vadinasi, jų darbo sutartyse nustatytas galutinis sutarčių pasibaigimo terminas sueis 2012 m. gruodžio mėnesį ir jis nesutampa su LR mokslo ir studijų įstatyme nustatyta galutine naujo rektoriaus išrinkimo data — 2011 m. gruodžio 31 d., nes yra ilgesnis. Pabrėžiame ir tai, kad tokia pati situacija dėl rektorių ir prorektorių kadencijų yra Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos edukologijos universitete (buvusiame VPU).
Nors 2009 m. priimtame LR mokslo ir studijų įstatyme nurodytas reikalavimas išrinkti naujus valdymo organus iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau LR civilinis kodeksas teigia, kad Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data.
Pagal teisės aktų hierarchiją, aukštesnę galią LR mokslo ir studijų įstatymo atžvilgiu turi LR kodeksai: 1) LR darbo kodekse teigiama: Jei tarp šio Kodekso ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio Kodekso norma. Tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. 2) LR civiliniame kodekse teigiama Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę teikia kitų įstatymų normoms. Dėl šios priežasties LR mokslo ir studijų įstatymo 95 str. 5 d. nuostatos, jeigu jos prieštarauja Kodeksui, negalioja.
Taigi, nors 2009 m. LR Mokslo ir studijų įstatymas reikalauja išrinkti naujus valdymo organus iki 2011 m. gruodžio 31d., minėtų universitetų rektoriams, išrinktiems į šias pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidimas iš pareigų, siekiant išrinkti naujus rektorius, negalėtų būti taikomas. LR darbo kodekse nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis galima būti atleisti universiteto rektorių (o kartu ir prorektorius) iš minėtų pareigų, nepasibaigus kadencijai, išskyrus atvejus, kai pats rektorius (ir prorektoriai) išeitų iš šių pareigų savo noru arba šalių susitarimu. Šiaulių universiteto rektorius savo noru arba šalių susitarimu iš šių pareigų išeiti nesutiko.
Dėl šios teisinės situacijos išaiškinimo Šiaulių universitetas 2010-03-22 kreipėsi į LR Valstybinę darbo inspekciją, 2011-06-17 į LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Gauti 2010-03-30 LR valstybinės darbo inspekcijos, 2011-07-19 LR Prezidento kanceliarijos, 2010-11-24 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštai vienareikšmiškai patvirtino šiame straipsnyje pateiktą informaciją, kad rektoriaus atleidimas, nepasibaigus kadencijai, vien dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo 95 str. 5 d. pateiktos sąlygos įvykdymo (reikalavimo išrinkti naują valdymo organą — rektorių iki 2011 m. gruodžio 31 d.) būtų neteisėtas. Atleidimo atveju atleistasis rektorius (o kartu ir prorektoriai) laimėtų teismo procesą. Darbo sutarties sąlygos turėtų būti aiškinamos darbuotojo naudai, o darbo sutartis tokiu atveju turėtų būti nutraukta suėjus joje numatytai datai.
Priešingą nuomonę dėl rektorių, kurių kadencija nesibaigia iki 2011-12-31, išreiškia LR švietimo ir mokslo ministerija. 2011-07-30 ,,Lietuvos ryte„ pateiktame straipsnyje ,,Kai kurie rektoriai dėl reformos bus priversti nebaigti kadencijų“ švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, kad įstatymų prieštaravimų nėra ir kad rektoriai turės būti atleisti anksčiau laiko: ,,Mes klaususiems universitetams jau esame atsakę. Mūsų vertinimu, įstatymų kolizijos čia nėra, yra veikiau, mano supratimu, noras vilkinti kai kuriose aukštosiose mokyklose pertvarkas, kurios su aukštojo mokslo reforma prasidėjo ir yra būtinos pačioms aukštosioms mokykloms“, — sakė G. Steponavičius. Šiame straipsnyje ministras pažymėjo, jog neatmeta galimybės, kad anksčiau nei baigiasi jų kadencija pakeistiems rektoriam galėtų priklausyti kompensacijos. ,,Teisėti lūkesčiai terminuotos sutarties atveju yra apibrėžti įstatymais ir, mano supratimu, jie leidžia išrinkus naują vadovą spręsti buvusio vadovo kompensacinius klausimus. Tai galėtų būti mėnesio, dviejų ar kito laikotarpio proto ribose išmokėjimai, kaip tai yra buvę kai kuriais atvejais su jau pasikeitusiais vadovais“. Jis pabrėžė, kad ,,neatleistinas spekuliavimas yra teigti, kad priklausytų išmokos už visą nebaigtą kadenciją“.
Pabrėžiame, kad šiame straipsnyje nėra nurodomas konkretus teisėtas rektorių, kurių kadencija nesibaigia iki 2011-12-31, LR darbo kodekse nustatytas straipsnis kaip atleidimo pagrindas. Kalbama apie kažkokias kompensacijas, jų dydžius, kurie nėra apibrėžti jokiais įstatymo pagrindais, ir šių kompensacijų dydžius bando nurodyti pati Švietimo ir mokslo ministerija. Atkreipiame dėmesį, kad LR švietimo ir mokslo ministerija, pateikusi savo nuomonę šiame straipsnyje, neatsako kaip juridinis asmuo, jei kiltų teisminis ginčas tarp atleisto rektoriaus (prorektorių) ir Šiaulių universiteto. Dėl to teisminės bylos pralaimėjimo atveju finansinius nuostolius patirtų Šiaulių universitetas, o ne LR švietimo ir mokslo ministerija.
Šiaulių universiteto skaičiavimu — vienam laimėjusiam bylą dėl neteisėto atleidimo iš pareigų asmeniui (rektoriui, prorektoriams) už 1 metus susidarytų apie 130 000 Lt atlyginimo dydžio suma, neįskaitant nepanaudotų atostogų, kurią universitetas būtų priverstas sumokėti.
Biudžetinė įstaiga Šiaulių universitetas 2011 m. kovo 3 d. buvo įregistruota kaip viešoji įstaiga. Tai reiškia, kad buvo pakeista Šiaulių universiteto kaip juridinio asmens teisinė forma — iš biudžetinės į viešąją. Todėl šiuo atveju Šiaulių universiteto rektoriaus atleidimo pagrindu negalima laikyti ir LR darbo kodekso 129 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje nurodoma, kad darbo sutartis gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų, tačiau Šiaulių universiteto teisinės formos 2011 m. kovo 3 d. pakeitimas (iš biudžetinės į viešąją) neįeina į šių aplinkybių sąrašą. Pagal minėto LR darbo kodekso 129 str. yra numatytas terminuotos darbo sutarties nutraukimas, sumokėjus darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Tačiau šis mokėjimas galimas tik tada, jei darbovietėje yra įvykę anksčiau minėti ekonominiai, struktūriniai pertvarkymai.
Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos atveju taikyti minėtą Darbo kodekso 129 str., išmokant jam vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką (taip pat ir anksčiau minėtiems prorektoriams, kadangi jų darbo sutartyse įrašyta konkreti atleidimo data, atsižvelgiant į Šiaulių universiteto rektoriaus kadenciją), būtų neteisėta (tai patvirtina ir LR valstybinės darbo inspekcijos, ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštai).
LR Prezidento kanceliarija 2011-08-04 rašte teigia atkreipianti Šiaulių universiteto dėmesį, kad konsultuoti darbo įstatymų vykdymo ir kitais klausimais yra įgaliota Valstybinė darbo inspekcija, kuri, kaip matyti iš Šiaulių universiteto pateikto kreipimosi, yra išsakiusi savo poziciją dėl Šiaulių universiteto keliamų problemų.
Dėl minėtos priežasties pritariame LR valstybinės darbo inspekcijos kaip kompetentingiausios institucijos, turinčios įgaliojimus konsultuoti darbo teisės klausimais, išsakytai nuomonei jų 2010-03-30 rašte dėl Šiaulių universiteto rektoriaus ir prorektorių atleidimų neteisėtumo. Kitos institucijos, pateikusios savo nuomones dėl analizuojamos problemos, neturi tokių įgaliojimų aiškinti rektoriaus (prorektorių) atleidimo iš pareigų klausimus.
Remiantis 2009 m. LR mokslo ir studijų įstatymu, Šiaulių universiteto sprendimą dėl rektoriaus rinkimų ir jų skelbimo priima Šiaulių universiteto taryba (kuri yra Šiaulių universiteto kaip juridinio asmens valdymo organas).
LR civiliniame kodekse pažymima, kad Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Šiame kodekse teigiama: Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo. Taigi, į tarybos nario pareigas įeina žalos, padarytos Universitetui, atlyginimas.
Dėl aukščiau išvardintų priežasčių pažymime, kad Šiaulių universiteto rektoriaus rinkimų skelbimo atveju nepakanka ,,aklai„ remtis vien 2009 m. LR mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis dėl valdymo organo — naujo rektoriaus rinkimų ir jas vykdyti.
Pažymime, kad 2010 m. kovo 19 d. LR Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo — LR Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar 2009 LR mokslo ir studijų įstatymo nuostatos neprieštarauja LR Konstitucijai, priėmimo. Šis klausimas LR Konstituciniame Teisme turėtų būti svarstomas 2011 m. lapkričio mėnesį. Į šį svarstymą taip pat yra įtrauktas ir klausimas dėl LR mokslo ir studijų įstatymo 95 str. 5 d., kuriame kalbama apie rektorių, priimtų į šias pareigas iki minėto įstatymo įsigaliojimo, teisę į darbą iki kadencijos pabaigos, t y. LR Konstitucijos 48 str. įtvirtintą kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisę į darbą, į tinkamas, saugias darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą.
2011 m. rugpjūčio 29 d. įvyko Šiaulių universiteto tarybos posėdis, kuriame buvo priimtas nutarimas neskelbti Šiaulių universiteto rektoriaus rinkimų, kol nebus gautas LR Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Šiaulių universitetas yra atviras pokyčiams, tačiau tikisi, kad Lietuvoje ir toliau bus vadovaujamasi teisinės valstybės principais, o ne institucijų, kurios teigia, kad universitetai nori vilkinti pertvarkas, susijusias su aukštojo mokslo reforma, pasakymais. Tikimės, kad Šiaulių universiteto taryba, atsižvelgusi į LR Prezidentės, LR valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimus dėl susidariusios rektoriaus rinkimų skelbimo situacijos, ir toliau priims objektyvius ir teisiškai pagrįstus sprendimus, leidžiančius didžiuotis išrinktais į Šiaulių universiteto tarybą Šiaulių universiteto bendruomenės ir kitų institucijų pasiūlytais į Šiaulių universiteto tarybą nariais.
Užs. Nr. 101352
