Naujausios
Mada nušauti priviliojus
Miškuose ir laukymėse prasidėjo nevaldomas medžiotojų bokštelių statymo bumas. Prie bokštelių šeriami ir šaudomi žvėrys.
Tai — ne medžioklė, o skerdynės, piktinasi žalieji. Niekas nereguliuoja bokštelių skaičiaus ir negali pasakyti, kiek žvėrių iššaudoma. Kodėl atsakingiems valdininkams tai — ne problema?
Irena BUDRIENĖ
Bokštelių dygimo metas
„Šiaulių krašto“ skaitytojai, rudenį dažniau einantys į miškus grybauti, pastebėjo, kad ten, kur anksčiau nieko nebuvo, atsirado nemažai medžiotojų bokštelių, o pamiškėse ir laukymės šių statinių pridygo kaip grybų po lietaus.
Žmonėms susidarė įspūdis, kad medžiotojų bokštelių statyba vyksta stichiškai, nors pagal įstatymą miško paskirties žemėje nieko negalima statyti, išskyrus miško tvarkymo objektus, o bokšteliai į šią statinių kategoriją nepatenka.
Be to, net nesudėtingiems statiniams keliami tam tikri reikalavimai. Bokštelis gali būti pastatytas nemokšiškai. Niekam nerūpi, ar šie statiniai saugūs.
„Kada taps akivaizdu, kad šie svetimkūniai darko kraštovaizdį? Kiek tų bokštelių gali būti, kad negadintų miško vaizdo?“,— klausė pasipiktinęs skaitytojas.
Pašnekovas įtarė, kad anksčiau vyravę tradicinės medžioklės ritualai pasidarė nebenaudingi. Medžiotojams susirinkus kartu ir laimikį reikia dalintis, ir kontrolė didesnė.
Bokšteliai populiarina individualią medžioklę. Medžiotojas gali sėdėti bokštelyje ir pyškinti, kiek jam patinka.
Kadangi prie kiekvieno bokštelio gamtos inspektorius nestovi, medžiotojas elgiasi pagal savo sąžinę.
Kas sukontroliuos, ar žvėrių populiacija reguliuojama ar tiesiog naikinama?
Mados reikalas
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas pripažino, kad bokštelių skaičius auga, nes keičiasi medžioklės būdai, o pačių medžiotojų esą nedaugėja.
33 medžiotojų būreliai ir klubai jungia apie 1,5 tūkstančio medžiotojų vien tik Šiaulių rajone. Medžiotojai derinasi su laukų ir miškų savininkais ir jų valdose įsirengia medžioklės bokštelius.
„Mados reikalas, tie bokšteliai. O ir patogiau — kam sėdėti ant medžio šakos pučiant vėjui ir lyjant lietui, kai tą patį galima daryti uždarame su stogu bokšte, normaliomis sąlygomis?“— klausė A. Baikauskas.
„Žinot, kaip pas mus būna — jei turi draugas, reikia ir man“,— neslėpė pašnekovas.
Kaip medžiotojų bokšteliai įrengti?
A. Baikausko žodžiais, yra bokštelių iš geros medienos, nudažytų. „Medžiotojas statydamas bokštelį investuoja daugiau lėšų, bet pasistato ne metams — po stogu, tvarkingas bokštas ir dvidešimt metų sėkmingai stovės“,— sakė pašnekovas.
Kas reglamentuoja medžioklės bokštelių statybą, ar šie statiniai saugūs?
„Na taip visko būna — Pakruojo rajone prieš keletą metų iškrito medžiotojas iš bokštelio ir užsimušė“,— neslėpė A. Baikauskas.
Esą niekas nereglamentuoja medžioklės bokštelių statybos. Įstatymai nereikalauja šiems statiniams nei projektų, nei schemų. Tik Medžioklės taisyklėse yra nuostata, kad bokšteliai turi būti tvirti.
Save kontroliuoja patys
Ar neprasilenkia medžiotojai su etika, kai prie bokštelių šeria, o po to čia pat šaudo žvėris?
„Tokie bokštai stovi ir prie kviečių ar kitų kultūrų laukų, kurias reikia apsaugoti. Kai medžiojama po derliaus nuėmimo, žvėrys yra masinami. Prie žvėrių šėrimo vietų miške bokštų netoleruoja nė vienas medžiotojų būrelis“,— tikino A.Baikauskas.
Bet žmonės kalba ką kitą — laukiniai gyvūnai prie bokštelių šeriami ir šaudomi...
„Jeigu medžiotojas prie bokštelio pasipylė pusmaišį ar maišą kviečių, kukurūzų, tai ne šėrimas, o masinimas — žvėris pasirenka užeiti į tą vietą ar ne. O žvėrių skaičius per pastaruosius penkerius metus nuolat didėjo“,— akcentavo draugijos pirmininkas.
Esą sumedžiodami kur kas daugiau šernų gamtai jokios žalos medžiotojai nedaro, priešingai, gausina gamtos išteklius.
— Kaip kontroliuojami pavieniai bokšteliuose grobio tykojantys medžiotojai. Kiek žvėrių jie gali sumedžioti?
Draugijos pirmininkas tikino, kad kiekvienoje medžioklėje privaloma turėti medžioklės lapą, kurio išdavimo tvarką nustato medžiotojų būrelis. Esą medžioklės lape užfiksuojami visi sumedžioti žvėrys. „Yra šimtaprocentinė savikontrolė“,— tikino A. Baikauskas.
Miškininkų nuomonės — skirtingos
„Žmonės be reikalo galvoja, kad bokštelių pridygo, tai ir medžiojama daugiau, taip iš tikrųjų nėra“,— bandė įtikinti Lukšių girininkijos girininkas Rimantas Barzinskis.
„Kaip tik iš bokštelio medžioti — saugiau,— aiškino girininkas, nenorėdamas girdėti informacijos, kad iškritęs iš bokštelio medžiotojas užsimušė. — Žymiai patogiau sėdėti bokštelyje, negu valandą, dvi stovėti — čia savaime aišku. Tokią priemonę numato Medžioklės taisyklės ir nieko nepadarysi“.
Priešingą nuomonę išsakiusi Rėkyvos girininkijos girininkė Aurelija Jočienė nenoriai šnekėjo šia tema. Esą dėl padažnėjusio žvėrių šėrimo ir šaudymo su medžiotojais ir taip jau santykiai yra įtempti.
„Masiškai veisiami žvėrys daro didžiulę žalą miškui, nekalbant jau apie etinius dalykus. Kur bokštelis, ten pripilta kukurūzų, žvėrys masinami ir čia pat medžiojami“,— sakė girininkė.
„Mes kategoriškai prieš žvėrių masinimą prie bokštelių, kai tonomis pilami pašarai, iškreipiami gamtos dėsniai. Laukiniai gyvūnai pradeda nenatūraliai maitintis ir vienų žvėrių daugėja kitų sąskaita, o gamtoje turi būti pusiausvyra. Mažėja perinčių paukščių, šernai išknisa daugybę augalų. Gamtoje nebūna tuščios erdvės, viskas sudėliota labai tvarkingai, kai žmogus nemokšiškai įsikiša, išeina didelė nesąmonė“,— neslėpė girininkė.
„Labai skaudi tema. Blogai, kad miškininkai nustumti nuo žvėrių apsakaitos ir medžiojimo limitų nustatymo“,— teigė pašnekovė.
„Čia tokia košė ir įstatymai sumaišyti. Realiai paskutinį žodį taria aplinkos apsaugos departamentai, kurie iš viso nežino, kas miške vyksta“,— sakė miškininkė.
Problemos nemato
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos laikinai viršininko pareigas einantis Rimvydas Stankevičius aiškino, kad bokštelių pridygo labai daug, nes jie skirti „grynai pasėlių apsaugai“.
Esą medžiotojai mato, kad daroma žala pasėliams, todėl jie bokšteliuose ir sėdi.
— Ar jūs leidžiate medžiotojams prie bokštelių pilti pašarus, o po to šaudyti žvėris?
— Medžioja tik tuos, kuriuos leidžiama medžioti pagal taisykles, o šerti tai galima, kodėl ne? Tai vadinama viliojimu masalu.
— Tai jūs nieko bloga neįžvelgiate, kad tradicinė medžioklė užleidžia vietą tykojimui bokšteliuose?
— Aš nieko nematau, kad atvežė tų pašarų, sakykim priekabą, atbėgo šernų apie trisdešimt, na nušaus kokį. O jeigu medžiotojas nesėdi, tai jie pasimaitina ten.
— Kiek medžiotojų šiemet nubaudėte už pažeidimus?
— Dabar taip tiksliai nepasakysiu, bet yra keli.
Medžiodami iš bokštelių medžiotojai jokių pažeidimų esą nepadarė.
Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrėjus Gaidamavičius:
Daro ką nori
Medžiotojų bokštelių statybos niekas nekontroliuoja. Bokšteliai turėtų būti pažymėti vadinamajame medžiolkėtvarkos projekte, kurį privalu derinti su miškų urėdijomis, aplinkos apsaugos agentūromis ir parkų direkcijomis. Bet šioje srityje įsigalėjusi savivalė ir net ten, kur tie bokšteliai yra įrengiami medžiuose, juos žalojant, miškų urėdijos medžiotojų už tai nebaudžia.
Prie medžiotojų bokštelių įrengiama šėrykla, daugiausia šernams, nes šernas yra vienintelis gyvūnas, kurį galima medžioti naktį iš bokštelio.
Miškai paverčiami „kiaulių komplesais“ — medžiotojai masiškai veisia šernus: veža kukurūzų, grūdų ir kitokių pašarų, verčia į krūvas. Prie tų krūvų pasistato medžioklės bokštelius ir šaudo.
Anksčiau buvo priimta, kad taip medžioti neetiška. Bet kažkodėl ir neuždrausta. Įteisinta laukinė kiaulininkystė.
Medžioklės bokštelių kiekis neribojamas — kiek nori, tiek stato.
Miškininkai, ir gamtos apsaugos inspektoriai taip pat dažnai yra medžiotojai ir medžioja tuose pačiuose medžioklės būreliuose, todėl į bokštelių statybą žiūri pro pirštus.
Įsitvirtina schema: vieni iškerta plynai mišką, kiti pastato ten medžioklės bokštelius. Kirtavietėse žvėrys žymiai geriau matyti, jie ateina maitintis ir tampa garantuotu laimikiu. Tai — ne medžioklė, o skerdynės.
Nuo senų laikų gyvūnų buvo tik tiek, kiek gamta gali išmaitinti. Medžiotojams privežus pašarų, nenatūrali mityba sutrikdė gyvūnų populiacijos pusiausvyrą — vienų yra daugiau, kitų mažiau. Pažeidė vaisingumo ciklus.
Priėdusios baltymingo pašaro šernų patelės ėmė žymiai greičiau vystytis ir veda palikuonis ne trečiais metais, o tų pačių metų rudenį. Žymiai daugiau ir jauniklių, nes bandos gausumas priklauso nuo pašarų kiekio.
Žvėrys šeriami, kad būtų daugiau pramogos. Daugiau pelno, nes dabar populiarėja neva ekologiška žvėriena. Medžiotojų būreliai pasiskaičiuoja, kiek tonų pašarų reikia nuvežti į mišką ir kiek po to jie gaus mėsos. Žvėriena supirkinėjama — daugybė restoranų siūlo patiekalų iš žvėrienos.
Antra vertus, egzistuoja didelė konkurencija tarp medžiotojų būrelių — šeria tam, kad žvėrys užsilaikytų jų plotuose. Jeigu pasitaiko koks turtingesnis medžiotojų būrelis, į savo plotus privilioja daugiau žvėrių.
Ekologijos požiūriu išaugusi šernų populiacija ima daryti žalą kitoms augalų ir gyvūnų rūšims.
Medžiotojams — įstatymų landos
Medžioklės įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir daugiau negu dešimt metų neįmanoma jo pakeisti.
Pas privataus miško savininką medžiotojas pasistato bokštelį ir netrukdomas medžioja. Netoliese gyvenantis žmogus dažnai jaučiasi nesaugus, bet nieko negali padaryti.
Jeigu taip žudytų naminius gyvūnus, būtų traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir numatyta baudžiamoji atsakomybė. Žudant laukinius gyvūnus, viskas leidžiama. Vadinama medžiokle, o ne žudymu, nes nė vienas medžiotojas nenori būti blogu žmogumi.
Seime taip pat yra daug medžiotojų. Tai — privilegijuotųjų užsiėmimas, ir labai sunku ką nors pakesti. Bet reikalauti reglamentuoti — galima.
Medžiotojų bokštelis yra statinys, liekantis miške ne vienerius metus, gadinantis kraštovaizdį. Ir ne tik jį. Kai einu pro medžiotojų bokštelį žinodamas, kam jis skirtas, tikrai sugenda nuotaika.
Iš užsienio atvažiavę kolegos negali patikėti, kad pas mus net nacionaliniuose parkuose leidžiama medžioklė. Į orintologinį, telmologinį draustinį paprastam žmogui pusę metų paukščių perėjimo metu nuo kovo iki rugsėjo draudžiama net koją įkelti, bet medžiotojai ten gali daryti ką nori.
Psichologai nustatė, kad medžioklė yra viena iš priklausomybių. Pradėjus medžioti, sunku mesti šį užsiėmimą. Tokia veikla kompensuojami įvairūs asmenybės kompleksai.
PERSPEKTYVA: „Po stogu, tvarkingas bokštas ir dvidešimt metų sėkmingai stovės“,— apie gerai pastatyto bokštelio amžių sakė Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas.
BUMAS: Miškuose ir palaukėse dygsta ne grybai, o medžiotojų bokšteliai.
SAUGUMAS: Ilgainiui bokšteliai trunyja, niekam nerūpi, ar toks statinys yra saugus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POZICIJA: Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrėjaus Gaidamavičiaus nuomone, medžiotojams nuolaidžiauja ir miškininkai, ir aplinkosaugininkai, ir Seimo nariai, nes medžioklė — privilegijuotųjų užsiėmimas.
Piotro Romančiko (ELTA) nuotr.
GYNYBA: Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Baikauskas aiškino esą nušaudami kur kas daugiau šernų medžiotojai gamtai jokios žalos nedaro, priešingai, gausina jos išteklius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POZICIJA: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadas Rimvydas Stankevičius aiškino nematąs nieko bloga, kad medžiotojai masiškai stato bokštelius, pila pašarus, o po to šaudo žvėris.
Jono TAMULIO nuotr.
