Vilius Puronas nemėgsta „puronizmo“

Vilius Puronas nemėgsta „puronizmo“

Vilius Puronas, dabar Šiaulių miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistas, prieš tai daug metų dirbo vyriausiuoju miesto dailininku. Dabar jis kone vienintelis Šiauliuose stato puošybos akcentus. Skardinius. Gražu? Reikalinga?

Šiandien — ne apie tai. V. Puronas atskleidė, kodėl Šiauliuose niekas nieko niekada negali teisėtai pastatyti. Net jis.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

Biurokratija — Puronui suvaldyti?

"Vyriausiasis miesto skardininkas" — tokia pravardė prilipo arba buvo prilipdyta Viliu Puronui. Jis kaltinamas savivale, įkyrumu ir prastu skoniu.

Vieni džiaugiasi skardiniais miesto akcentais, o kiti menkina. Abejingų nedaug.

V. Puronas primena, kad Savivaldybėje šiuo metu galioja daugiau nei prieš metus patvirtinta įvairių dailės kūrinių bei idėjų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka.

Ji buvo pradėta kurti iškart po to, kai V. Puronas naktį prie Talkšos ežero pastatė geležinę „Lapę“.

„Taisyklės ir visa darbo grupė skirtos Puronui pažaboti, o ne miestui puošti“, — tvirtina “Lapės“ autorius.

Buvęs miesto dizaineris priminė, kad dabar jis yra išgrūstas toli nuo meno ir dizaino reikalų — į Viešosios tvarkos skyrių. Meninių akcentų statybose yra toks pat eilinis varguolis kaip ir kiekvienas šiaulietis. Nepriklauso įvaizdžio komisijai ar kitai darbo grupei, kuri būtų atsakinga už miesto puošybą.

„Tik patirtis, pažintys, landumas ir dokumentų išmanymas padeda mieste pastatyti tai, ką dabar matome: tūkstantmečio suoliukai, reklaminių stendų puošyba, “Lapė“ prie Talkšos ežero, prie Šiaulių arenos stovintis “Penktasis kėlinys“, “Jautis ant stogo“ Pėsčiųjų bulvare, šiukšliadėžės šunų išmatoms“. — vardija V. Puronas.

Netvarka, pavadinimu „tvarka“

— Kodėl Šiauliuose neįmanoma nieko pastatyti ir kodėl tai pavyksta tik Jums?

— Paprastam mirtingajam tai iš tiesų neįmanoma. Aš — išimtis, nes esu idealistas ir velniškai atsparus biurokratijai. Mano bendrininkai — miesto patriotai, pramonininkai, inžinieriai, jų nuoširdi parama, pinigai ir technologijos. Moku kovoti su biurokratiniais barjerais — netvarka, kolegų-valdininkų pavadinta „tvarka“. Tik dėl to ir neatsiranda daug norinčių puošti Šiaulius.

— Kitų žmonių pastangos puošti miestą būtų bevaisės, net jei jie norėtų savo kūrinį padovanoti?

— Taip (verčia taisykles po puslapį). Ne kiekvienas sugebės paruošti aprašą. Tačiau nepamirškime, kad proceso metu kūrinys gali gerokai pasikeisti. O tuomet — sudie idėja, pastangos ir altruistiniai norai.

„Nemėgstu puronizmo“

— „Penktajam kėliniui“, kurį pastatėte prie Šiaulių arenos, surinkote ne visus reikiamus parašus. Ar tai teisėta?

— Mano, menininko ir profesionalaus dizainerio, sąžinė švari. Nenusižengiu esminiams dalykams — nepažeidžiu požeminių komunikacijų, suderinu su priešgaisrine tarnyba ir kitomis būtinomis institucijomis. Visų parašų nerinkau (atverčia lapą su savivaldybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašu).

Architektei negražūs mano darbai, todėl nesirašo, nors jos parašas būtinas ir po bendra išvada. Kiti šio skyriaus darbuotojai taip pat nesirašys, nes negali stoti prieš savo tiesioginį vadovą.

Kelių policija? Koks jos reikalas. Aplinkosauga taip pat čia nereikalinga. Turto valdymo skyrius galės pasirašyti tuomet, kai kūrinys jau stovės ir bus perduotas Savivaldybei. Žemės darbų leidimą gaunu automatiškai, viską suderinęs su minėtomis požeminių komunikacijų tarnybomis. Kultūros paveldo departamento kūrinio vieta neliečia. Viskas.

— Ar tai valdininko savivalė?

— Neužmirškite, kad aš esu pramoninės dailės dizaineris, inžinierius ir menininkas.Tai, kaip esu priverstas elgtis, vadinu „puronizmu“ ir aš to nemėgstu. Mieste turi būti mažiausiai keliolika tokių žmonių, kurie lengvai pajėgtų išpildyti idėjas, profesionaliai matyti, kur jos yra tinkamos.

— Prieš dešimtmetį pėsčiųjų bulvare pakabinote velykinius kiaušinius „bekiaušėms partijoms“. Gal jūsų skardiniai darbai skirti atskleisti valdžios neįgalumą?

— Yra tiesos, bet ne visai taip. Ne apie valdžią kalbu. Ten irgi yra talentingų. Anuomet ir dabar aš kovoju prieš bukumą ir kvailumą, dėl kurio žmonės bėga iš Lietuvos. Valdžia ir pilietis mūsų visuomenėje yra supriešinami, o turėtų dirbti kartu. Dabar valdžia yra tai, kas gali bausti pilietį.

„Skarda“ ir “skurdas“ skamba panašiai.

— O gal Šiauliams reikia sukrėtimų?

— Bene dešimt metų laikraščiuose balansuoju tarp kvailelio ar nusikaltėlio sąvokų. Už mane kalba visi, kas netingi. Esu patriotas. Dirbu pagal šūkį „priešą nugalėk darbais“. Idiotai plepa, o pavyduoliai inkščia. Šiauliams nereikia sukrėtimų. Reikia dirbti, kurti, nelaukti manos iš dangaus, pašalpos iš Briuselio, o pensijos — iš “Sodros“.

— Kodėl kuriate skulptūras ir jas statote, nors visuomenė kartais daugiau niršta nei džiaugiasi.

— Kokia visuomenė, su kuo ji valgoma? Norėčiau susitikti bent su vienu jos atstovu, draugiškai kartu paniršti ir pasiūlyti. Parodyk, ką nori padovanoti miestui — pasidalinsiu metodika. Nenori rodyti — ciuc būdon!

— Kaip vertinate „miesto skardininko“ vardą?

— Kiekvienam nejauku, kol įbrenda maudytis ežeran, bet kai pradeda plaukti — pasijunta žuvimi. Šiauliuose palaipsniui užgimsta naujos technologijos panaudojimas profesionaliojoje dailėje.

Šiauliai — pramonės miestas. Kodėl turimų galimybių nepanaudoti kūryboje, kol kiti neaplenkė? Neįprasta? Nieko baisaus, priprasime. Net jei klystu taip teigdamas — nieko baisaus. Mūsų vaikai nurinks juos be skausmo, kai į jų vietą talpins genialesnę produkciją.

Vieno genijaus parašai Šiauliams lėmė finansinį bankrotą. Aš savo autorystės neišsižadu, o jis slapstosi po kolektyvine atsakomybe. Menas ilgai prisimena tai, ką statistika seniai būna užmiršusi.

— Kokie jūsų ateities planai?

— Jaučiu, kad naujoji Įvaizdžio komisija, kuri šiuo metu yra iširusi, rekomenduos atšaukti gėdingą dabar galiojančią „tvarką“. Karas baigsis ir prasidės rimtas kūrybinis darbas. Aš jau pavydžiu Telšiams, kurie planingai papuošia miestą.

Šiauliai privalo sukurti miesto puošybos strategija. Reikia užsiauginti savo talentus, pajungti esamas technologijas. Padalinti miestą zonomis: kur dominuoja monumentalusis menas, kur avangardas, o kur „skardinukai“.

„TVARKA“: Vilius Puronas tvirtina, kad dabartinė miesto puošimo "tvarka" yra skirta jo veiksmams pažaboti, o ne Šiauliams gražinti.

PAVYZDYS: V. Puronas jau pavydi Telšiams, kurie sugeba papuošti savo miesta tokiomis skulptūromis.  

Autoriaus nuotr.

PLIENAS: Vilius Puronas tvirtina, kad biurokratijoje yra kietas kaip grūdintas plienas, todėl jis yra kone vienintelis sugebantis apeiti miesto puošybos taisykles.  

Jono TAMULIO nuotr.

FUNKCIJA: Skardinis „Penktasis kėlinys“ gali turėti ir valdžią pašiepiamąją funkciją — jei vietoje kamuolio įstatytum milijoninių skolų simbolį.

PERSPEKTYVA: V. Puronas sako, kad ateities kartos be gailesčio nukels skardines skulptūras, vos tik sugalvos kažką geresnio.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.