Naujausios
Naktinį žygį pakartojo beveik 700 žygeivių
680 dalyvių iš visos Lietuvos naktiniame žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ pakartojo 1919 metų Lietuvos kariuomenės kovų kelią, išvaduojant Radviliškį iš bermontininkų kariuomenės, bei pokario partizanų žygius.
Saulius JUŠKEVIČIUS
Žygeiviai atgaivino praeitį
Baisogalos miestelis dar tiek nebuvo matęs karinę aprangą dėvinčių žmonių. Šeštadienį čia rinkosi naktinio žygio „Pergalių ir kovų keliais“ dalyviai. Jie išsiruošė į 50 kilometrų žygį iš Baisogalos į Radviliškį.
Žygeiviai ėjo 1919 metų Lietuvos kariuomenės žygio keliu. Nors tada Lietuvos kariuomenei šiuo keliu prireikė kelių dienų, žygeiviams maršrutą teko įveikti per naktį.
Startas buvo duotas nuo Komaro dvaro rūmų, kuriuose 1919 metais spalio 15 dieną, Radviliškio išlaisvinimo iš bermontininkų operacijos metu, buvo įsikūrusi fronto pagrindinė vadavietė.
Palaiminus Meškuičių parapijos klebonui, Šiaulių įgulos karo kapelionui Tomui Reiniui, žygeiviai pajudėjo Balandiškių kaimo, kuriame prasidėjo 1949 metų Lietuvos partizanų suvažiavimas, link.
Tarp 112 komandų kartu su Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės kariais žygiavo ir trys „Šiaulių krašto“ redakcijos atstovai.
Susitikimai su istorija
Pakeliui į Radviliškį žygeiviai turėjo atsižymėti šešiuose punktuose, kur jų laukė ir nemažai įvairių išbandymų, kuriuos paruošė „Grenadieriaus“ ir Klaipėdos karybos istorijos klubų nariai.
Balandiškių kaime Stepono Sajaus sodyba žygeivius pasitiko automatų šūviais bei žvaigždėtą dangų raižančiomis raketų salvėmis. Čia „vyko“ NKV'distų mūšis su Lietuvos laivės kovotojais. Kelias, kuriuo keliavo žygeiviai, buvo užtvertas barjeru, o sovietinę karinę ar jūreivių uniformą dėvintys rekonstruktoriai rusiškai nukreipdavo grupes į sodybą. Čia žygeivių laukė rūstus NKVD karininkas, kuris, ištardęs atvestuosius, pažymėdavo jų žygio lapus ir leisdavo keliauti toliau.
Mėnaičiuose žygeivius pokario partizanų dainomis pasitiko Lietuvos laisvės kovotojai. Kiekvienas žygio dalyvis apžiūrėdavo eksponatus atstatytame partizanų bunkeryje ir tik tada partizanė „Liepaitė“ pažymėdavo jų lapus.
Čia žygio dalyvių laukė garuojantys partizaniškos košės katilai, karšta arbata, poilsio akimirkos prie degančio laužo.
Sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė prisiminė pokario metus, kai į sodybą užsukdavo partizanai. „Tuomet viskas vykdavo tyliai, baiminantis, kad tik kaimynai nesužinotų“, — pasakojo moteris.
Pailsėję žygio dalyviai patraukė Miežaičių link, kur jų laukė vokiečių zonderkomanda. Po vokiškų „halt“ ir “papiren“, žygeiviai vokiškai bandė susikalbėti su griežtu komendantu ir, gavę leidimą, patraukė toliau.
Nors iki Radviliškio buvo likę vos keletas kilometrų, tačiau Daugėlaičiuose žygeivius pasitiko „bermontininkų“ kariuomenės likučiai. Ir vėl dokumentų patikrinimas. Priekyje žygio dalyvių laukė Radviliškio malūno prieigose įsitvirtinę Lietuvos savanoriai.
Patys pirmieji dalyviai galutinį žygio punktą pasiekė apie šeštą valandą ryto.
Padėkota dalyviams
Vakar vidurdienį Radviliškio kultūros rūmuose surengtoje šventėje padėkota žygio dalyviams, organizatoriams ir rėmėjams bei globėjams.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius vadovas Nerijus Kundrotas džiaugėsi dalyvių gausa. „Tikėjomės, kad dalyvaus kokie du, daugiausia trys šimtai žygeivių, tačiau, kad 680 — buvo tiesiog netikėta. Šeši šimtai dalyvių įveikė visą etapą. Kiti dėl nuovargio, ar nutrintų kojų įveikė pusę ar kiek daugiau negu pusę etapo. Dar kiti pasitraukė likus visai nedaug iki finišo. Svarbiausia, kad tai buvo pradžia“, — sakė žygio iniciatorius.
Žygio organizatoriams ir rėmėjams buvo įteikti atminimo medaliai, o žygeivių komandų nariai apdovanoti padėkos raštais ir specialiais atminimo ženklais.
Autoriaus nuotr.
ŠAULIAI: Naktiniam žygiui pasiruošę jaunieji šauliai.
PALAIMINIMAS: Žygio dalyvius palaimino Šiaulių įgulos karo kapelionas Tomas Reinys.
PRADŽIA: Žygio pradžią paskelbė trys istorinės patrankos šūviai už Lietuvą, savanorius bei Baisogalos miestelį.
NKVD: Griežtas NKVD karininkas Stepono Sajaus sodyboje Balandiškiuose atžymėdavo žygeivių pasus.
PALYDA: Į vienkiemį žygio dalyvius palydėdavo ginkluoti kareiviai.
ĮPROTIS: Vieni pirmųjų kontrolės punkte Balandiškiuose — kariškių komandų nariai, kuriems tokie žygiai įprasti.
PARTIZANAI: Mėnaičių sodyboje žygeivių laukė pokario Lietuvos laisvės „kovotojai“.
LAUŽAI: Sužvarbusieji galėjo pasišildyti prie degančių laužų.
PARTIZANĖ: Partizanė „Liepaitė“ tikrino žygeivių dokumentus atkurtame Mėnaičių bunkeryje, kuriame įrengtas muziejus.
POILSIS: Žygeiviai neslėpė, kad labiausiai po pirmųjų kilometrų pavargo kojos, ėmė trinti batai.
KOŠĖ: Mėnaičių sodyboje žygio dalyviai buvo vaišinami koše ir arbata.
DANAI: „Pergalių ir kovų kelio“ žygyje dalyvavo ir Danijos kariškiai.
ŠEIMININKĖ: Mėnaičių sodybos šeimininkė Julijona Mikniūtė-Petrėtienė bendravo su žygio organizatoriais, istorinių klubų nariais.
VOKIEČIAI: Miežaičiuose žygeivių laukė „vokiečiai“.
RADVILIŠKIEČIAI: Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pedagogai, įveikę 50 kilometrų, įrodė, kad mokytojai sugeba įveikti visus sunkumus.
