Naujausios
Sąvartynas pasiekė sutankintą ribą
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad regioninis sąvartynas Aukštrakiuose pasiekė ribą, bet nenori, kad jis būtų lyginamas su jau antrą avariją patyrusiu Vilniaus Kariotiškiu sąvartynu, kuriame išsiliejo nuodingas dumblas.
Aukštrakių sąvartyno pirmoje sekcijoje sukauptas atliekų kiekis dar neviršijo ribos. Laukiama kol viršys?
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Sąvartynas buvo pažliugęs
Atliekas į Šiaulių regioninį sąvartyną Auštrakiuose gabenantys vežėjai negalėjo įvažiuoti į pažliugusią sąvartyno teritoriją.
Kyla klausimas, kodėl sąvartynas pažliugo, ar filtratas surenkamas ir ar jis valomas pagal aplinkosaugos įstatymo reikalavimus?
Gal sąvartynas jau perkauptas? Kasmet į jau penktus metus eksploatuojamą sąvartyną nuvežama apie 120 tūkstančių tonų atliekų.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) interneto svetainėje rašoma, kad sąvartyno atliekų kaupo pirmosios sekcijos plotas — 4,17 hektaro, o talpa — 300 tūkstančių tonų atliekų.
Šioje sekcijoje jau sukaupta kone dvigubai daugiau atliekų — 460 tūkstančių tonų, o antroji sekcija, kurią žadėta atidaryti šiemet, dar nepradėta įrenginėti.
Sąvartyno sankaupos apačioje yra patiesta teršalų — atliekų filtrato — į gruntą nepraleidžianti plėvelė, kurios storis ir tamprumas buvo paskaičiuoti tam tikram atliekų kiekiui ir svoriui. Jeigu tas kiekis — viršytas, plėvelė bet kada gali trūkti.
Projektas — perdarytas
„Sąvartynas tikrinamas du kartus per metus, bet šį ketvirtį numatytas patikrinimas dar neatliktas“,— “Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Egidijus Kvasauskas.
Pasak jo, pagal Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą integruotos taršos ir kontrolės prevencijos leidimą atliekų kiekis sąvartyne neviršytas.
E. Kvasausko žodžiais, leidime nurodytas atliekų kiekis — 560 tūkstančių tonų, o šiuo metu sąvartyne yra 100 tūkstančiu tonų mažiau.
Paaiškinta, kad sąvartyno sekcijos „projektas vienaip darytas, po to perdarytas. Aliekų kiekis neviršija leistino, nors yra ant ribos“.
„Tik nesiekite su Kariotiškių sąvartynu — dumblas ir kietos atliekos ne tas pats“,— iškart situaciją apibendrino vedėjas.
Po sąvartynu yra paklota teršalų į gruntą nepraleidžianti plėvelė, ar ji gali trūkti, jei atliekų bus prikrauta per daug?
To aplinkosaugininkas neneigia — plėvelė gali trūkti.
Kodėl atliekas gabenančios sunkiasvorės mašinos negalėjo įvažiuoti į sąvartyną, ar filtratas yra surenkamas?
„Kadangi vasara buvo lietinga, susidarė nemažai filtrato“,— aiškino E. Kvasauskas.
Aplinkosaugininko teigimu, sąvartyno filtrato valymo įrenginiai dirba gerai, o jeigu nespėja išvalyti — pagal sutartį su „Šiaulių vandenimis“ iki 4000 kubų filtrato yra išleidžiama į miesto nuotėkų valymo tinklus.
Redakcijos žiniomis, 2007 metais Aukštrakių sąvartyne pastatyti filtrato valymo įrenginiai šiuo metu neveikia. Filtratą valo dvigubai mažesnio pajėgumo valstybinei komisijai nepriduotas valymo įrenginys. Todėl sąvartyne liekanti filtrato dalis daro kaupą nestabilų, o tai gali sukelti sąvartyno griūtį.
Atliekų kiekiai — perskaičiuoti
ŠRATC–o ekologė Vilija Visockienė tikino, kad jau derinamas projektas antrai sąvartyno sekcijai ir dar vienam filtrato kaupimo rezervuarui įrengti, nes esamas iš tikrųjų yra per mažas.
„Norime apsidrausti, jeigu valymo įrenginiai sugestų ar kas. Atliekų kaupui didėjant ir rezervuaro talpa turėtų būti didesnė“,— paaiškino pašnekovė.
Pasak jos, projekte buvo paskaičiuotas nepakankamas atliekų sutankinimo laipsnis.
„ Mes jau turėjome būti persipildę, bet gerai sutankiname ir sekcijoje telpa daug daugiau tų atliekų“,— sakė V. Visockienė.
Plėvelė paskaičiuota tam tikram atliekų svoriui, o dabar yra kone dvigubai didesnis?
„Plėvelė nelaiko kaupo, tarnauja tam, kad kad filtratas nepatektų į požeminius vandenis“,— teigė ŠRATC atstovė.
Ji pripažino faktą, kad sąvartynas buvo pažliugęs, ir mašinos nepravažiavo. „Rudenį ir pavasarį turime problemą — nežtenka statybinių atliekų keliui sutvirtinti, bet susitvarkėme“,— teigė ekologė.
Eksperto nuomonė — griežta
„Statybos projektų ekspertizės centras“ direktorius Almantas Indriliūnas “Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad plėvelė po sąvartynais yra paskaičiuota tam tikram atliekų svoriui ir negalima atliekų krauti tiek, kiek nori.
Vilniaus Karijotiškių ir kituose šalies sąvartynuose plėvelės po kaupu storis — 2,5 milimetro, o Aukštrakių sąvartyne — tik 1,5 milimetro.
Dviejų Vilniaus Kariotiškių sąvartyne įvykusių avarijų priežasčių iki šiol nepavyksta nustatyti nei Lietuvos, nei tarptautiniams ekspertams.
Iš sąvartyno dumblo rezervuaro į šalia esantį mišką pateko didelis kiekis teršalų.
Šiuo metu situacija stabilizuota, pradėtas aplinkai padarytos žalos vertinimas ir įvykio priežasčių tyrimas. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko plyšus specialiai dumblą dengiančiai plėvelei. Kodėl taip nutiko — aiškinamasi.
Teršalų nutekėjimas Kariotiškių sąvartyne įvyksta jau antrą kartą per metus.
Kairių sąvartyne 2002— ųjų pavasarį taip pat įvyko ekologinė nelaimė — griuvo apsauginis pylimas, ir sąvartyno filtratas išsiliejo į aplinką.
50 tūkstančių kubinių metrų toksiško filtrato užtvindė šalia esančias pievas ir pasėlius, dalis filtrato pateko į Švedės tvenkinį.
FILTRATAS: Aukštrakių sąvartyno filtrato rezervuaro talpa — 4000 kubų. Šalia žadama pristatyti dar vieną, nes esamo didėjant atliekų kiekiui, nebepakanka.
TONOS: Į sąvartyną šiuo metu yra atvežta 460 tūkstančių tonų šiukšlių, o numatytas leistinas atliekų kiekis sekcijoje siekė 300 tūkstančių tonų.
SUTANKINIMAS: „Pagal pirminį skaičių mes jau turėjome būti persipildę, bet gerai sutankiname ir sekcijoje telpa daug daugiau atliekų“,— sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ekologė Vilija Visockienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
